Gimtinė - baltas lelijos žiedas mėlyname jaunystės ežere

Gausiai susirinkusiems „Indrajos“ klubo nariams koncertavo solistė Judita Leitaitė (dešinėje) Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka

Paskutinįjį sausio šeštadienį po Vilniaus dailės akademijos skliautais buvo susirinkę uteniškių kraštiečių „Indrajos“ klubo nariai. Ne vienas ir ne du atėjo - keli šimtai įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonių. Didžioji Dailės akademijos aula nebesutalpino visų Utenos krašte gimusių, o dabar Vilniuje gyvenančių kraštiečių, su kuriais susitikti ir pabendrauti atvyko kelios dešimtys Utenos rajono žmonių - valdžios atstovų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovų, menininkų, žurnalistų, verslininkų.

Širdį šildančios muzikinės dovanos

„Indrajos“ kraštiečių klubo susitikimai nebeįsivaizduojami be muzikologo profesoriaus Algirdo Vyžinto suburto vyrų seksteto. Jo atliekama daina „Aras“ tapo neoficialiu klubo himnu ir devizu. Daina primena nenutrūkstamą laiko upės bėgsmą:
Tie patys upeliai, miškai, uogienojai,
Tik mes nebe tie, nebe tie…
Nuoširdžiai dainuojantiems vyrams, stiprybės besisemiantiems iš liaudies dainų lobyno, pritarė visa salė. Lyriškos melodijos sujungė esamąjį ir praeities laiką, priminė netektis ir trapų džiaugsmą. Tarp dainų tylos minute pagerbti Amžinybėn išėjusieji. Tarp jų - gimtosios Utenos patriotė Regina Siniūtė-Ayre, susigrąžintuose tėvelių Jono ir Marijos Sinių namuose Utenoje, Užpalių gatvėje, įkūrusi vaikų biblioteką.
Su artėjančiais jubiliejais pasveikintas gausus būrys kraštiečių, o margiausia linkėjimų ir gėlių puokštė įteikta ilgametei Lietuvos radijo diktorei Stanislavai Kybartienei, kurios jubiliejus netrukus.
Dovana tapo žymios solistės Juditos Leitaitės ir jos dukros Paulinos Daukšytės, griežusios smuiku, koncertas. J.Leitaitė uteniškiams pažįstama kaip aktyvi muzikinių projektų autorė ir dalyvė, įtraukianti į kultūrines programas Utenos menininkus. Pasidžiaugusi aukštaitiška savo kilme (J.Leitaitė kilusi iš Balninkų), solistė nuskaidrino sielas N.Vijeti daina „Pirkite mano žibuokles“, liaudies dainomis „Motule mano“, „Kad aš našlaitėlė“, „Meilės valsas“, į vieną chorą sujungė visus, pajutusius savyje jaunystę ir sielos bendrumą.
Chorvedys Juozas Vanagas per metus subūrė uteniškių chorą. „Indrajos“ klubo prezidento Arvydo Šaltenio sutikimu, choras kelis mėnesius repetavo Dailės akademijoje, o kraštiečių susitikimo proga pakvietė į koncertą-debiutą. Liaudies dainas keitė profesionalių kompozitorių kūriniai. Etnologė, „Indrajos“ klubo viceprezidentė Gražina Kadžytė „apvainikavo“ choro debiutą žolynų, vasarą surinktų Šventosios upės pakrantėse, vainiku.

Seimo nario premijos skirtos gabiausiems jauniesiems Utenos krašto kūrėjams

Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Matulevičius, atstovaujantis uteniškių interesams, prieš metus pažadėjo remti gabiausius jaunuosius kūrėjus. Savo pažadą jis ištesėjo su kaupu, skirdamas net keturias premijas po 1000 litų. Tas premijas G.Kadžytė bei autoritetinga komisija (dailininkas Valdas Gurskis, poetas Algimantas Baltakis, muzikologas Algirdas Vyžintas) pavadino avižomis, kuriomis galima pripratinti jaunus kumeliokus tempti klubo vežimą. Premijas gavo ir simbolines sutartis, įpareigojančias steigti jaunimo grupes, visų akivaizdoje pasirašė aktorius Antanas Surgailis, iš Molėtų kilęs jaunasis rašytojas Marius Ivaškevičius, tarptautinių konkursų laureatas pianistas Aidas Puodžiukas ir Frankfurto knygų mugės plakatų autorius Andrius Ciplijauskas. Grupė jaunimo, gražiai atstovaujančio gimtajam Utenos miestui ir rajonui, apdovanota vertingu „Utenos krašto enciklopedijos“ leidiniu. Jį gavo M.K.Čiurlionio menų gimnazijos moksleivė Zelma Lukošiūnaitė, duetas iš Utenos - Elina Barzdienė ir Alina Plistkova, dailininkė Inga Satkūnaitė-Šiaučiūnienė ir keramikas Antanas Šaltenis.
A.Matulevičius sakėsi ir ateityje neužmiršiąs jaunimo, tačiau jaunimas privalo būti iniciatyvius, kūrybiškas ir energingas. Apie jaunus žmones turi pasakoti jų geri darbai.

Kvietė dauginti gėrį ir grožį

Dailininkas Nerijus Treinys sukūrė „Indrajos“ klubo emblemą. Tai baltas lelijos žiedas ežero mėlynume ir pasaga žalioje žolėje. Pasak Utenos rajono vicemero Alvydo Katino, didelis žmogus yra ne tas, kuris galvoja, kad visas pasaulis yra po jo kojomis, o tas, kuris suvokia, kad visas jo gyvenimas telpa vienos lelijos žiede, baltuojančiame jaunystės ežere.
„Indrajos“ klubo prezidentas A.Šaltenis klubo emblemą pavadino simboliu, įprasminančiu viltį, skausmą, ryžtą, pergales ir pralaimėjimus. Džiaugdamasis per metus nuveiktais darbais - kraštiečių pamokomis Utenos mokyklose, uteniškių literatų vakarais Vilniuje, Aukštaičių dienos renginiais sostinėje, A.Baltakio parengta monografija „Mes iš Leliūnų parapijos“, V.Leipaus knyga „Mano širdies žmonės“, susibūrimais, parodomis, darbų pristatymais Utenos miesteliuose, tradicinių atlaidų šviesa, kultūriniais mainais, A.Šaltenis kvietė kuo dažniau skruostu priglusti prie gimtinės ir jos žmonių. „Dauginkime gėrį, nes skundai ir dejonės augina neviltį, kurio mums nereikia, - sakė jis. - Tik tėvynės saulės šviesoje auga ir žydi gėrio gėlės“.
Lyg tos stebuklingosios gimtinės laukų gėlės Dailės akademijoje sušvito „Utenio“ laikraščio fotoreporterės Audronės Driskiuvienės meninės fotografijos paroda „Ženklai“, įprasminanti tobulą gamtos grožį saulės, širdies ir akių šviesoje…
Tarp šviesių kraštiečių susitikimo akimirkų, kalbų apie darbų metraštį, pamokas, sukaktis, knygas - ir širdperša. Lietuvos farmacininkų sąjunga ketina parduoti žiniuonių žiniuonės, garsiosios Lietuvos žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės memorialinį butą-muziejų Vilniuje, Architektų gatvėje. Visų garbės reikalas apginti ir ateities kartoms išlaikyti šį paveldo objektą.

Rūta JONUŠKIENĖ
Utena

© 2003 "XXI amžius"