XXI amžius

Puolimo data nukeliama

Atrodo, kad Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas sumanė tapti Biblijos bebaimiu Dovydu, metusiu iššūkį galingajam Galijotui - Vašingtonui. Prieštaraudamas prieš galimą Irako puolimą, Ž.Širakas demonstruoja energingą pacifizmą, tačiau tai ne rūpestis pasaulio taika, o siekimas maksimaliai susilpninti JAV įtaką pasaulyje bei sustiprinti savąją arabų valstybėse. Kitas dalykas - Prancūzijoje dabar gyvena apie šeši milijonai musulmonų, todėl bijomasi jų reakcijos, jeigu Paryžius paremtų Vašingtoną Irako klausimu.
Bet Ž.Širakui vargu ar pavyks paveikti JAV prezidentą Džordžą Bušą atsisakyti „Bagdado vagies“ puolimo. Dauguma apžvalgininkų Prancūzijoje pripažįsta, kad jau per vėlu sustabdyti JAV ir jų sąjungininkų pasirengimą Irako puolimui. Praktiškai nebeįmanoma sustabdyti paleistą mašiną. Į JAV ir sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų išdėstymą Persijos įlankos regione jau įdėta tokia gausybė materialinių išteklių, ginkluotės, tankų ir raketų, jau nekalbant apie milžiniškas finansines lėšas, jog ginkluotos atakos prieš Iraką atšaukimas darosi beveik neįmanomas. Kitas dalykas, Vakarų demokratinių valstybių ir JAV finansinės sistemos yra pakankamai „peršviečiamos“, taip pat ir karinių išlaidų srityje. O dėl tų išlaidų panaudojimo efektyvumo, anksčiau ar vėliau teks atsiskaityti rinkėjams. Kita vertus, JAV ir Didžiosios Britanijos visuomenė vargu ar atleistų Dž.Bušui ir T.Bleirui, jeigu jie kapituliuotų prieš Irako diktatorių S.Huseiną. Anot Rusijos laikraščio „Nezavisimaja gazeta“, karas tapo neišvengiamas, o diskusijos dėl galimo konflikto sprendimo vyksta tik dėl akių. Pagaliau tą suvokia, arba bent jau privalėtų suvokti, pirmiausia Paryžiaus ir Berlyno „pacifistai“. Konfliktą išspręsti taikiai buvo galima anksčiau, bet tik pritariant S.Huseinui. Tačiau šis nenorėjo nusileisti.
Lėšų Jungtinėms Valstijoms būsimajai kovai su S.Huseinu prireiks nemažai. Kaip skelbia JAV Kongreso biudžetinė valdyba, net 13 mlrd. dolerių kainuos vien tik kariuomenės permetimas į regioną ir jos išdėstymas. Tai didžiuliai pinigai, nes, jeigu tikėtume Maskvos skelbiamais duomenimis, visos Rusijos metinis karinis biudžetas siekia tik devynis milijardus dolerių. Manoma, kad vien per pirmąjį karo veiksmų mėnesį prireiks devynių milijardų dolerių, o jeigu karas užsitęs, tai kiekvieną mėnesį kainuos dar po aštuonis milijardus dolerių. Kai kurie JAV ir Didžiosios Britanijos laikraščiai rašo, kad visa karinė operacija Irake gali kainuoti apie 100 mlrd. dolerių.
Pentagonas labai kruopščiai ir vis spartėjančiais tempais rengiasi smūgiui. Ginkluotųjų pajėgų vadovybė paskelbė kovinę parengtį 300 tūkst. sausumos pajėgų rezervistų, kurie jau vyksta į Persijos įlankos regioną. Didžiosios Britanijos karinė vadovybė priėmė sprendimą pasiųsti į krizės rajoną daugiau kaip 20 tūkst. kareivių ir karininkų. Karinių oro pajėgų grupuotė krizės zonoje visiškoje parengtyje jau turi daugiau kaip 400 šiuolaikinių moderniausių naikintuvų ir bombonešių. Galima pažymėti, jog daugumai šių amerikiečių karo lėktuvų nėra panašių analogų visame pasaulyje. Karinių jūrų pajėgų grupuotėje Persijos įlankos regione yra apie 60 įvairios klasės karo laivų.
Tačiau amerikiečiams atsirado ir netikėtų keblumų. Mat iš kaimyninio Irano į Iraką jau prasiskverbė Irane esančių opozicinių jėgų grupuotė, kurios sudėtyje yra apie penkis tūkstančius žmonių. Atrodo, amerikiečiams reikėtų tik džiaugtis tokia įvykių eiga. Tačiau šiai grupuotei vadovauja vienas iš Irako musulmonų šiitų lyderių ajatola Bakiras al Hakimas, kuris yra Irano valdžios išlaikomas ir remiamas. Todėl nėra abejonės, kad ši grupuotė vykdo Irano vyriausybės nurodymus. O Vašingtone Irano režimas vertinamas labai nepalankiai, ne ką geriau nei Irako. Tokiu būdu Teheranas aiškiai leido suprasti, kad jis neketina sėdėti sudėjęs rankas ir siekia, pasinaudodamas patogia proga, ką nors laimėti. Gal net atsiplėšti dalį Irako teritorijos. Tuo labiau kad ajatolos B.al Hakimo grupuotę apginklavo vadinamieji Irano „revoliucijos sargybiniai“. Jų antiamerikietiška pozicija tiesiog patologiška.
Tuo tarpu radijo stoties „Svoboda“ duomenimis, tarp Irako kariškių prasidėjo bruzdėjimai, siekiant pašalinti S.Huseiną ir išvengti karo. Netgi skelbiama, jog nemalonėje atsidūrė pats Irako gynybos ministras generolas Sultanas al Džaburis, kurio dukterį yra vedęs jaunesnysis S.Huseino sūnus. Pasirodė pranešimų, jog gynybos ministras atsidūrė namų arešte. Tačiau Didžiosios Britanijos spauda abejoja tokių pranešimų teisingumu. Tai visiškai nepanašu į Irako diktatoriaus elgesį. Esant mažiausiam įtarimui, jis net artimiausius bendražygius paprasčiausiai, be jokių ceremonijų, nužudo. Taip jau atsitiko dviem S.Huseino žentams, kurių vienas vadovavo Irako ginklų pramonei.
Šitokioje situacijoje neblogai jaučiasi Rusijos prezidentas V.Putinas. Pjudydamas NATO sąjungininkus, jis tuo pačiu nenori eiti į atvirą konfliktą su Vašingtonu. Tai ir suprantama. Nes gana įtakingi Rusijos politologai pataria V.Putinui „nedaryti staigių judesių“, beatodairiškai stojant Prancūzijos ir Vokietijos pusėn. Pavyzdžiui, Maskvos dienraštis „Izvestija“ teigia, kad Rusija laimėtų daugiau palaikydama JAV nei Paryžių ir Berlyną. Mat, anot dienraščio, jeigu JAV prarastų savo įtaką Europoje, tai joje dominuotų ne Rusija, o Vokietija ir Prancūzija.
Na, o galimo Irako puolimo data vėl nukeliama. Tiksliau, jo prognozės. Dabar jau skelbiama, kad ataka prasidės kovo viduryje.

Petras KATINAS