Atnaujintas 2003 m. gegužės 9 d.
Nr.36
(1140)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Istorijos vingiai
Gimtas kraštas
Rinka
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Supranta padarę klaidą

Vienas valdančiosios partijos vadų Česlovas Juršėnas netikėtai pareiškė, jog, pralaimėjus gegužės 10-11 dienomis vyksiančiam referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, rudenį būtų galima surengti pakartotinį referendumą… Tai reiškia viena – valdantieji, patys prieš referendumą sukėlę visuomenėje sumaištį ir pasipiktinimą dėl siekimo pašalinti policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių ir sostinės merą, suvokė, kad padarė didelę žalą žmonių nuotaikoms ir lemiamam apsisprendimui. Kaip galima suprasti faktą, kai per gegužės 1-osios „demonstraciją“ Šiauliuose iš „prezidentinės“ partijos autobuso buvo agituojama prieš Europos Sąjungą? Prieš tai nublanksta ir paties Prezidento agitacinė kelionė po Lietuvos provincijos miestus ir kaimus. Dar daugiau, vienos Šiaulių rinkimų apylinkių referendumo komisijos pirmininkas, save nacionalistu vadinantis Žilvinas Razminas, agitavo Šiaulių gyventojus prieš Europos Sąjungą. Pagal Referendumo įstatymą toks asmuo negalėjo ne tik rengti mitingo prieš ES, bet ir dalyvauti jame. Į gana nepatogią padėtį pakliuvo ir pats Prezidentas. Jis dabar aiškinasi, jog gegužiniame mitinge važinėjęs jo įkurtos Liberalų demokratų partijos mikroautobusas su partijos simbolika - ereliu ir keturiomis žvaigždėmis – yra provokacija prieš Prezidentą ir referendumą. Vargu ar taip yra iš tiesų. Juk naujuoju partijos vadu Prezidentas pasirinko irgi šiaulietį.
Kita vertus, ne kas kitas, o R.Paksas savo rinkimų kampanijoje atvirai skelbė abejones dėl Lietuvos narystės ES ir derybose sutartų klausimų išsprendimo. Niekaip negalima paaiškinti Prezidento nenoro neskaičiuoti išvykusių į užsienį ir apie tai nepranešusių piliečių balsų. O tai jau ne kelios dešimtys, o 200 tūkstančių. Kur dar „mirusios sielos“, su kuriomis niekaip negali susitvarkyti „depolitizuoto“ (ar tikrai taip?) Zenono Vaigausko vadovaujama Vyriausioji rinkimų komisija? Valdančiosios daugumos nuoširdumu dėl deklaruojamo noro, kad Lietuva taptų ES nare, galima rimtai suabejoti ir todėl, kad nebuvo priimtos laisvesnės Referendumo įstatymo pataisos, kaip tai buvo padaryta Vengrijoje prieš istorinį referendumą. Įdomiausia, jog niekas iš valdančiųjų, ypač vieninteliu Lietuvos valdovu tapęs Premjeras, net nesirengia prisiimti atsakomybės tuo atveju, jeigu referendumas pralaimėtų. Neatrodo, kad referendumo nesėkmė juos labai jaudintų. Jau pasigirdo balsų iš paties Premjero ir jo aplinkos, jog nieko baisaus, jeigu referendumas žlugtų. Esą po kelerių metų vėl būsime pakviesti į ES. Tačiau tokiu atveju Lietuvai gresia ne tik atsidurti Rusijos meškos glėbyje, bet ir ekonominis atsilikimas, kuris ir taip yra pats didžiausias iš visų šalių kandidačių. Politikos apžvalgininkai jau prabilo, jog referendume dėl narystės ES viską spręs abejingieji, tai yra tie, kurie neateis balsuoti. Kita dalis, kuriems ne vis tiek, kokia bus Lietuva, protestuodami prieš valdžios savivalę, valdininkų biurokratizmą, taip pat gali neateiti. Jokiu būdu negalima taip elgtis. Dabartinė neokomunistinė valdžia - ne amžiams.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija