Supranta padarę klaidą
Vienas valdančiosios partijos
vadų Česlovas Juršėnas netikėtai pareiškė, jog, pralaimėjus gegužės
10-11 dienomis vyksiančiam referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje,
rudenį būtų galima surengti pakartotinį referendumą
Tai reiškia
viena valdantieji, patys prieš referendumą sukėlę visuomenėje
sumaištį ir pasipiktinimą dėl siekimo pašalinti policijos generalinį
komisarą V.Grigaravičių ir sostinės merą, suvokė, kad padarė didelę
žalą žmonių nuotaikoms ir lemiamam apsisprendimui. Kaip galima
suprasti faktą, kai per gegužės 1-osios demonstraciją Šiauliuose
iš prezidentinės partijos autobuso buvo agituojama prieš Europos
Sąjungą? Prieš tai nublanksta ir paties Prezidento agitacinė kelionė
po Lietuvos provincijos miestus ir kaimus. Dar daugiau, vienos
Šiaulių rinkimų apylinkių referendumo komisijos pirmininkas, save
nacionalistu vadinantis Žilvinas Razminas, agitavo Šiaulių gyventojus
prieš Europos Sąjungą. Pagal Referendumo įstatymą toks asmuo negalėjo
ne tik rengti mitingo prieš ES, bet ir dalyvauti jame. Į gana
nepatogią padėtį pakliuvo ir pats Prezidentas. Jis dabar aiškinasi,
jog gegužiniame mitinge važinėjęs jo įkurtos Liberalų demokratų
partijos mikroautobusas su partijos simbolika - ereliu ir keturiomis
žvaigždėmis yra provokacija prieš Prezidentą ir referendumą.
Vargu ar taip yra iš tiesų. Juk naujuoju partijos vadu Prezidentas
pasirinko irgi šiaulietį.
Kita vertus, ne kas kitas, o R.Paksas savo rinkimų kampanijoje
atvirai skelbė abejones dėl Lietuvos narystės ES ir derybose sutartų
klausimų išsprendimo. Niekaip negalima paaiškinti Prezidento nenoro
neskaičiuoti išvykusių į užsienį ir apie tai nepranešusių piliečių
balsų. O tai jau ne kelios dešimtys, o 200 tūkstančių. Kur dar
mirusios sielos, su kuriomis niekaip negali susitvarkyti depolitizuoto
(ar tikrai taip?) Zenono Vaigausko vadovaujama Vyriausioji rinkimų
komisija? Valdančiosios daugumos nuoširdumu dėl deklaruojamo noro,
kad Lietuva taptų ES nare, galima rimtai suabejoti ir todėl, kad
nebuvo priimtos laisvesnės Referendumo įstatymo pataisos, kaip
tai buvo padaryta Vengrijoje prieš istorinį referendumą. Įdomiausia,
jog niekas iš valdančiųjų, ypač vieninteliu Lietuvos valdovu tapęs
Premjeras, net nesirengia prisiimti atsakomybės tuo atveju, jeigu
referendumas pralaimėtų. Neatrodo, kad referendumo nesėkmė juos
labai jaudintų. Jau pasigirdo balsų iš paties Premjero ir jo aplinkos,
jog nieko baisaus, jeigu referendumas žlugtų. Esą po kelerių metų
vėl būsime pakviesti į ES. Tačiau tokiu atveju Lietuvai gresia
ne tik atsidurti Rusijos meškos glėbyje, bet ir ekonominis atsilikimas,
kuris ir taip yra pats didžiausias iš visų šalių kandidačių. Politikos
apžvalgininkai jau prabilo, jog referendume dėl narystės ES viską
spręs abejingieji, tai yra tie, kurie neateis balsuoti. Kita dalis,
kuriems ne vis tiek, kokia bus Lietuva, protestuodami prieš valdžios
savivalę, valdininkų biurokratizmą, taip pat gali neateiti. Jokiu
būdu negalima taip elgtis. Dabartinė neokomunistinė valdžia -
ne amžiams.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"