Atnaujintas 2003 m. gegužės 9 d.
Nr.36
(1140)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Istorijos vingiai
Gimtas kraštas
Rinka
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dešimt metų Tėvynės sąjungai
Iš jubiliejinio pranešimo minčių

Dešimt metų politinei partijai – pati jaunystė. Tėvynės sąjunga – vertybinė partija. Tą pripažįsta net jai oponuojančios partijos. Dėl to ji išliko, išlaikė net rūsčiausių jai negandų metais savo elektoratą. Jos gretas, kaip nė vienos kitos partijos, kas mėnesį papildo kelios dešimtys jaunų žmonių, mąstančių ir branginančių tautos ir pasaulietines etines vertybes. Ir tai suprantama.„Visuomenei, kaip ir individui, gyvenimas be vertybinių orientacijų, – rašė kultūrologas A.Šveiceris, – tai žmogaus aukščiausių jausmų, jam gyvenant visuomenėje, patologinis pažeidimas“. Vertybių sistema, pasak A.Šveicerio, turi būti optimistinė ir etiška, „etiškosios vertybės yra kryptingai orientuojamos į individo vidinį tobulinimąsi“ (A.Šveiceris. Kultūra ir etika. M., 1973. P. 83; rus.).
Tėvynės sąjungos vertybių sistema apima dvi Lietuvos atgimimo epochas – XIX a. pabaigos ir XX a. pabaigos. Konservatorių vertybių sistemoje kudirkiškas demokratiškas patriotinis liberalizmas – vertybė, nuėjusi šimtmečio kelią. Tėvynės meilė, tikėjimas, padorumas ir Lietuvos valstybingumo išlaikymas – tai didžiosios vertybės, keliančios, šviečiančios, vedančios. Tai ir tautos gerovė, kurios pamatas – sava ir tobulinama valstybė.

Neatleistinos klaidos

Gegužės 10-11 dienomis vyksiantis referendumas ypač reikšmingas Lietuvos ateičiai. Nuo to, kaip pasisakys Lietuvos piliečiai – už ar prieš įsijungimą į Europos Sąjungą, - priklausys, ar tapsime jau kelias dešimtis metų daugumą Europos šalių vienijančios šios ekonominės sąjungos lygiateisiu nariu. Tačiau pirmiausia turime suprasti, kad tai yra gyvybinga, laisva kapitalo, darbo, pinigų, idėjų judėjimo erdvė. Ir ji nė kiek nepanaši į mus gąsdinančią ankstesnę totalitarinę “sąjungą”, pagrįstą prievarta ir melu.

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Apsispręsk!

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Šiandien, gegužės 9-ąją, minime Europos dieną. O jau rytoj, gegužės 10-ąją, prasideda referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Referendumas tęsis ir gegužės 11-ąją.
Tautieti, katalike, Lietuvos pilieti! Jei tau svarbi Lietuvos ateitis, ateik gegužės 10-ąją ar 11-ąją į savo balsavimo apylinkę ir balsuok „už“ arba „prieš“ Lietuvos stojimą į ES. Taip tu neleisi vėl, po kelių mėnesių, kartoti šį referendumą ir švaistyti apie penkiolika milijonų litų, kurių taip reikia mūsų valstybei.
Tautieti, katalike, Lietuvos pilieti! Dalyvauk referendume, nepriklausomai nuo to, esi už ar prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą.
Jau kelios savaitės bažnyčiose platinamas lankstukas, raginantis balsuoti už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Praėjusį penktadienį pateikėme joje spausdinamas Šventojo Tėvo ir Lietuvos kardinolo mintis. Šiandien supažindiname su arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pasisakymu.

Pritarkime Lietuvos buvimui ES
Lietuvos Sąjūdžio tarybos kreipimasis į Lietuvos žmones

Europos valstybių tarpusavio bendradarbiavimo santykiams ir suderintiems veiksmams nustatyti, sprendžiant Europos kontinente iškylančias tarpvalstybines bei pasaulines problemas, yra įkurta Europos Sąjunga. Šios sąjungos narėmis dabar yra Airija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija.
Būti Europos Sąjungos nare yra pakviesta ir Lietuva. Kad Lietuvos Respublika taptų Europos Sąjungos nare ir kartu su kitomis Europos valstybėmis civilizuotai galėtų spręsti savo valstybės reikalus, gegužės 10-11 dienomis Lietuvoje rengiamas referendumas.

Supranta padarę klaidą

Vienas valdančiosios partijos vadų Česlovas Juršėnas netikėtai pareiškė, jog, pralaimėjus gegužės 10-11 dienomis vyksiančiam referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, rudenį būtų galima surengti pakartotinį referendumą… Tai reiškia viena – valdantieji, patys prieš referendumą sukėlę visuomenėje sumaištį ir pasipiktinimą dėl siekimo pašalinti policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių ir sostinės merą, suvokė, kad padarė didelę žalą žmonių nuotaikoms ir lemiamam apsisprendimui. Kaip galima suprasti faktą, kai per gegužės 1-osios „demonstraciją“ Šiauliuose iš „prezidentinės“ partijos autobuso buvo agituojama prieš Europos Sąjungą? Prieš tai nublanksta ir paties Prezidento agitacinė kelionė po Lietuvos provincijos miestus ir kaimus. Dar daugiau, vienos Šiaulių rinkimų apylinkių referendumo komisijos pirmininkas, save nacionalistu vadinantis Žilvinas Razminas, agitavo Šiaulių gyventojus prieš Europos Sąjungą. Pagal Referendumo įstatymą toks asmuo negalėjo ne tik rengti mitingo prieš ES, bet ir dalyvauti jame. Į gana nepatogią padėtį pakliuvo ir pats Prezidentas. Jis dabar aiškinasi, jog gegužiniame mitinge važinėjęs jo įkurtos Liberalų demokratų partijos mikroautobusas su partijos simbolika - ereliu ir keturiomis žvaigždėmis – yra provokacija prieš Prezidentą ir referendumą. Vargu ar taip yra iš tiesų. Juk naujuoju partijos vadu Prezidentas pasirinko irgi šiaulietį.

Už Lietuvos grįžimą į Europos tautų šeimą
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
bendrijos konferencijos kreipimasis

Brangūs tėvynainiai, Lietuvos piliečiai! Artėja gegužės 10-11 dienos, kai tarsime žodį dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje - dėl mūsų tėvynės ateities! Už Lietuvos sugrįžimą į Europos tautų šeimą pasisako Bažnyčia, Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, įvairios institucijos ir visuomeninės bei politinės organizacijos.
Atrodytų, kad abejonių dėl referendumo sėkmės neturėtų būti. Tačiau, stebint dabartinius politinius įvykius tėvynėje ir visuomenės nuomonių maišatį, darosi neramu dėl mūsų šalies ateities. Dabar, kai atsivėrė galimybė tapti visateisiais demokratinės Europos piliečiais, akivaizdžiai matome mums priešiškų jėgų pastangas sukliudyti žmonėms pareikšti savo nuomonę referendume. Net renkami parašai kitokiam “referendumui”.