|
Saleziečių
misijos pradininkas sugrįžo į savo gimtinę
|
Atidarius muziejaus ekspoziciją,
prie kun. A.Skelčio namelio kalba jauniausias jo sūnėnas
Stanislovas Eugenijus Poniškaitis. Kairėje knygos Gerumo
šviesa autorė E.BiliūtėAleknavičienė |
Šv. kunigas Jonas Boskas Saleziečių
kongregacijos įsteigėjas. Jau įprasta, kad saleziečiai darbuojasi
su jaunimu, rūpinasi jų globa ir auklėjimu. Saleziečių misijos
pradininkas Lietuvoje yra kun. Antanas Skeltys. Jis gimė 1884
m. sausio 5 d. Šakių aps., Griškabūdžio parapijoje, Žalvėderių
kaime, gausioje aštuonių vaikų šeimoje. Mokėsi Griškabūdžio pradžios
mokykloje. Vėliau Marijampolės gimnazijoje. Nuo pat vaikystės
brandino savyje viltį siekti kunigystės. Šiam tikslui siekti buvo
kliūtis silpnas regėjimas.
Yra išlikęs pasakojimas, kaip Antanukas patyrė pirmąją Dievo Apvaizdą.
Vieną rytą gimnazistas Antanas, nuoširdžiai suklupęs, meldėsi
Marijampolės bažnyčioje. Jis taip buvo susikaupęs, kad net nepastebėjo,
kaip visi žmonės išsiskirstė. Į karštai besimeldžiantį jaunuolį
atkreipė dėmesį kunigas. Jis suprato, kad šį jaunuolį bus ištikusi
nelaimė
Kunigas nusprendė palaukti šventoriuje ir su juo pasikalbėti.
Antanukas atvirai papasakojo savo rūpesčius, viltis ir negalią
dėl silpno regėjimo. Kunigas jam patarė vykti į Italiją, pas Tėvus
saleziečius, kurie rūpinasi apleistais ar nelaimės ištiktais jaunuoliais.
Geraširdis kunigas pažadėjo jam padėti.
|
|
Grįžo
pelenai ir gera valia
|
Juozas Ručys |
Gegužės 3 dieną Panevėžyje giminės
palaidojo Juozo Ručio pelenus, kiek anksčiau parskraidintus iš San
Francisko. J. Ručys ten gyveno ir mirė pernai, gruodžio mėnesį,
viengungis, tad susikaupusį per 1,4 milijonų dolerių vertės turtą,
įskaitant ir namą, paliko Lietuvos kultūrai, lituanistinėms studijoms
remti. Tuo tikslu Lietuvių fonde pagal velionio valią bus įsteigtas
specialus Juozo Ručio fondas.
Gimęs 1911 metais Balbieriškyje, ūkininko ir siuvėjo Antano Ručio
šeimoje, Juozas baigė amatų mokyklą, dirbo Paramos kooperatyve,
tarnavo Lietuvos kariuomenėje, studijavo Kaune ir Austrijoje. Karo
metu buvo kelių urmo prekybos įmonių viršininkas, vėliau dirbo nukentėjusiųjų
nuo karo šelpimo organizacijoje. Po karo Vokietijoje toliau mokėsi
techninių profesijų, gavo automobilių mechaniko diplomą, dalyvavo
lietuviškoje veikloje ir Jungtinių Tautų Organizacijoje pabėgėliams
remti (UNRRA). Atvykęs į Jungtines Valstijas, įgijo lėktuvų mechaniko
specialybę, 25 metus dirbo Pan American lėktuvų bendrovėje, bet
visą gyvenimą išlaikė Lietuvos pilietybę. Dirbdamas lėktuvų mechaniku,
vakarais, laisvalaikiu, J. Ručys, beveik vien tik savo rankomis
pasistatė gražų namą ant kalno pačiame San Francisko mieste. |
|