Atnaujintas 2003 m. gegužės 9 d.
Nr.36
(1140)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Istorijos vingiai
Gimtas kraštas
Rinka
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ekologinis ūkis ieško erdvės

„Neseniai teko lankytis Vokietijoje vykusioje tarptautinėje ekologijos parodoje, kurioje su savo žemės ūkio produktų ekspozicija dalyvavo 65 valstybės. Deja, Lietuvos žemdirbių parodoje nebuvo“, - taip Kaune, Žemės ūkio rūmuose, vykusiame Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos “Gaja” visuotiniame susirinkime kalbėjo Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta.
Išties nelengvai mūsų šalyje skinasi kelią ekologinis ūkininkavimas. Nelengvai, bet pamažu eina į priekį. Tai - daržovių, vaistažolių, uogų, javų, kitų kultūrų auginimas. Visa tai - sveikas maistas, sveikesnis gyvenimo būdas.
„Gajos” visuotiniame susirinkime dalyvavo ne vien šios bendrijos nariai, bet ir kiti ekologiškai ūkininkaujantys kaimo žmonės. Jie svarstė, kaip suaktyvinti šį užsiėmimą, atkreipti didesnį Vyriausybės, visuomenės dėmesį į jo svarbą. Bendrijos tarybos pirmininkas E.Samauskas, Žemės ūkio ministerijos specialistas V.Byla, “Ekoagros” organizacijos vadovė I.Rutkovaitė, prof. hab. dr. V. Žekonienė kalbėjo apie dabartinę situaciją šalies ekologiniame ūkininkavime, pasirengimą eiti į Europos Sąjungą ir joje būti.

Mažo triušio didelė nauda

Poreikis didėja

Apie 20 metų Lietuvoje gyvuoja draugija, vienijanti triušių augintojus. Daugiau nei prieš dešimtmetį ji buvo perregistruota į dabar veikiančią, tačiau tikslai išliko tie patys ir dar platesni - auginti triušius, gerinti jų savybes, kurti veislines bei pramonines fermas ir kt.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad auginti šiuos gyvulėlius nėra itin sudėtinga, nes dažnoje kaimo sodyboje regime juos straksint, rupšnojant žolę, ir šeimininkai nesiskundžia dideliais auginimo sudėtingumais. Bet, norint išauginti daugiau ir vertingesnių veislių triušių, kaip kiekviename darbe, taip ir triušininkystėje, reikia nemažai pastangų, triūso, nusimanymo.

Kala metalą – žiežirbos lekia

Rolandas ir Viginta Jakuboniai – diplomuoti kalviai

Rolandas ir Viginta Jakuboniai – vieninteliai kalvystės meistrai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Abu yra baigę anuometį Telšių taikomosios dailės technikumą.

Per save neįmanoma peršokti

Prieš kokius ketverius metus Jakuboniams sekėsi verslas. Kalant saulutes, daug jų įsigydavo Amerikos lietuviai. Jiems patikdavo ir metalinės žvakidės. Su atvykusiaisiais iš užsienio kalviai susipažino prekiaudami savo gaminiais Vilniuje, Didžiojoje gatvėje. Tuo metu jie važiuodavo į sostinę užsidirbti. Tai buvo ypač palankus Jakuboniams metas. „Kiek žmogui reikia to gerumo? Aš jį suprantu taip: kiek pasidarau, tiek man ir pakanka. Tačiau daugiau nepadarysi, nei paties jėgos leidžia. Per save neperšoksi“, - apie savo verslą filosofiškai teigė Rolandas Jakubonis.