Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Istorijos vingiai
Gimtas kraštas
Rinka
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiluvos Madona sugrįžta į didįjį bazilikos altorių

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys

Po dvejus metus trukusio labai sudėtingo ir sunkaus darbo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre užbaigti Šiluvos Bazilikos altoriaus paveikslo “Dievo Motina su Kūdikiu” tyrimai ir restauracija. Antradienį, prieš kelionę į Šiluvą, paveikslas buvo eksponuotas Restauravimo centro salėje.
Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys priminė, kad tai jau antras čia restauruotas tokios didžiulės vertės sakralinio meno kūrinys - popiežiaus karūnuotas Dievo Motinos paveikslas. Prieš istorinį popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Lietuvą buvo restauruotas Vilniaus Aušros vartų Marijos paveikslas. Jį, kaip ir dabar Šiluvos Madonos paveikslą, restauravo aukščiausiosios kategorijos tapybos restauratorė Janina Bilotienė su didele grupe kitų sričių specialistų.
Pašalinus penkis užtapymų sluoksnius, unikalus XVII amžiaus Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, pasak restauratorių, sušvito visu savo žavesiu, atskleidė pirmapradę meninę ir sakralinę vertę. Iš esmės restauruoti ir patys vertingiausi menine prasme Lietuvoje šiuo metu esantys paveikslo aptaisai, gaminti 1674 metais žymaus Karaliaučiaus auksakalio Lauryno Hofmano.
Nors paveikslas sugrįžta į Šiluvą, Restauracijos centras, pasak jo vadovės Jūratės Senvaitienės, su juo dar neatsisveikina. Ir įstatytas į Bazilikos Didįjį altorių, paveikslas bus aktyviai specialistų globojamas.
Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) direktorė Diana Varnaitė priminė, kad 2001 metais arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva buvo pasirašyta KVAD ir Kauno arkivyskupijos bendradarbiavimo sutartis dėl kultūros paveldo išsaugojimo.
Šiluvos Dievo Motinos paveikslo restauracija - vienas reikšmingiausių darbų, atliktų pagal šią sutartį. KVAD keliais etapais skyrė apie 130 tūkstančių litų. Šiais metais paskirta dar 50 tūkst. litų Šiluvos Bazilikos interjero tvarkymo darbams.

Popiežius ragino ispanus atgaivinti krikščioniškąsias šaknis

Popiežius Jonas Paulius II su Ispanijos ministru pirmininku Chozė Marija Aznaru ir jo žmona Ana Botela

Nepaprastas Jono Pauliaus II populiarumas

Šiemet savojo pontifikato 25-metį mininčio popiežiaus Jono Pauliaus II, kuriam gegužės 18 dieną sukaks 83 metai, populiarumas toliau auga, ypač tarp jaunimo. Tokia pirmoji išvada peršasi pažvelgus jo gegužės 3-4 dienomis vykusio apaštalinio vizito į Ispaniją ataskaitas. Iš tikrųjų dar nėra buvę, kad susitikimo su Šventuoju Tėvu dalyvių skaičius net šešis septynis kartus pralenktų organizatorių planus. Būtent taip atsitiko praėjusio šeštadienio vakarą, kada į netoli šalies sostinės Madrido esančio karinio oro uosto „Cuatro vientos“ teritoriją vietoje programoje skelbtų 100 tūkstančių sugužėjo beveik 700 tūkstančių jaunųjų ispanų, pagrįstai skandavusių: „Juan Pablo Segundo - te quiere todo el mundo“ (isp. „Jonai Pauliau II - tave myli visas pasaulis“).

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Apsispręsk!

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Šiandien, gegužės 9-ąją, minime Europos dieną. O jau rytoj, gegužės 10-ąją, prasideda referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Referendumas tęsis ir gegužės 11-ąją.
Tautieti, katalike, Lietuvos pilieti! Jei tau svarbi Lietuvos ateitis, ateik gegužės 10-ąją ar 11-ąją į savo balsavimo apylinkę ir balsuok „už“ arba „prieš“ Lietuvos stojimą į ES. Taip tu neleisi vėl, po kelių mėnesių, kartoti šį referendumą ir švaistyti apie penkiolika milijonų litų, kurių taip reikia mūsų valstybei.
Tautieti, katalike, Lietuvos pilieti! Dalyvauk referendume, nepriklausomai nuo to, esi už ar prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą.
Jau kelios savaitės bažnyčiose platinamas lankstukas, raginantis balsuoti už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Praėjusį penktadienį pateikėme joje spausdinamas Šventojo Tėvo ir Lietuvos kardinolo mintis. Šiandien supažindiname su arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pasisakymu.

Vilniaus arkivyskupijoje

Vilniaus dekanate

Šv. Kryžiaus relikvijas neša kun. Kęstutis Latoža (kairėje)

Šv. Kryžiaus relikvijos sugrįžimas

Gegužės 4-ąją surengtos Šv.Kryžiaus relikvijos grąžinimo iškilmės. Iš Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijos) bažnyčios 1960 metais pavogtą kryžių Vilniaus katalikams sugrąžino pernai čia apsilankęs Minsko ir Slucko stačiatikių metropolitas Filaretas. Šis kryžius - tai XVIII amžiaus relikvijorius su Šv. Kryžiaus relikvija. Metropolitas Filaretas papasakojo, kad jam yra žinomas relikvijorių pavogęs asmuo. Būdamas paauglys jis 1960 metais keliavo po Lietuvą ir pavogė kryžių. Suaugęs labai gailėjosi tai padaręs, pats ieškojo būdų, kaip sugrąžinti pavogtą vertybę. Pagaliau tai buvo įvykdyta per metropolitą Filaretą.
Kaip sakė Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijos) parapijos klebonas kun. Kęstutis Latoža, Šv. Kryžiaus relikvijorius yra auksuotas, papuoštas kalnų krištolu. Pati relikvija per tuos keturis dešimtmečius jau buvo dingusi, bet metropolitas iš Jeruzalės patriarcho gavo kitą ir įdėjo į Vilniaus katalikams grąžinamą relikvijorių.

Ganytojų laiškas Motinos dienai

Pirmąjį gegužės sekmadienį šventėme Motinos dieną Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Motinos dieną, gegužės 4-ąją, Lietuvos bažnyčiose buvo skaitomas Lietuvos kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus Laiškas Motinos dienai. Kreipdamiesi į Lietuvos vaikų motinas ir močiutes, Lietuvos ganytojai sakė:
„Mylimos mūsų Motinos! Mūsų Močiutės, Senelės, Bobutės – kokiais mielais vardais jus bevadina vaikaičiai!
Ant jūsų rankų jūsų nemigo naktimis išsūpuotas kiekvienas, kuris šiandien stato ir rašo, piešia ir dainuoja, aria žemę ir kelia prie altoriaus Ostiją. Jūsų „vargo raukšlės šviečia kaip žvaigždžių keliai“, – sakė dainius. Jūsų maldomis, jūsų rožiniais, giesmėmis ir litanijomis atmelsti paklydimai, nuslydimai, apsileidimai visų tų, kuriuos labiausiai mylite. Jūsų prašantis žvilgsnis, pakeltas į Švenčiausiąją Aušros Vartų ir Šiluvos Dievo Motiną, jos užtarimo skraiste apglobia visą Lietuvą.

Atsidavę menui

Liūdynės ūkininkas Valentinas Rapšys augina arklius bei groja pagyvenusių žmonių kaimo kapeloje “Rudenėlis“

Lietuvos liaudies kultūros centras išaiškino geriausiai dirbančias šalies kultūros įstaigas. Geriausio kaimo kultūros centro vardas atiteko Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centrui.

Toks įvertinimas nebuvo staigmena

Miestelyje, kuriame gyvena apie 700 žmonių, maždaug kas trečias gyventojas lanko kultūros centre vykstančias repeticijas. Jauniausiam amžiumi saviveiklininkui – tik ketveri metukai, vyriausiems – apie 75-erius.
Centre veikia trylika saviveiklinių meno kolektyvų ir vaikų muzikos studija. Joje yra armonikierių, du vaikų vokaliniai, bažnytinis vaikų ansambliai, liaudiškos muzikos kapela “Aitvarai”, parengiamoji grupė. Iš devynių kultūros centre triūsiančių žmonių, kurių dauguma dirba puse etato, septyni yra baigę aukštuosius mokslus.

Brandus pasiekimų derlius

Dvejus metus iš eilės miežiškėnai dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Net penkis kartus atskiri jų kolektyvai buvo televizijos konkurso “ Duokim garo” dalyviai.
Folkloro ansamblis “Ringis” Kupiškyje vykusiame konkurse seserų Glemžaičių prizui laimėti tapo laureatu, renginyje “Bėk bėk, žirgeli” Anykščiuose laimėjo pirmąją vietą. Liaudiškos muzikos kapela “Ratasai” 2002-aisiais tapo geriausia rajono kapela. Kasmet ji išvyksta koncertuoti į užsienį.

Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate

Šv.Mišias už mokyklos bendruomenę aukojo kunigai Mindaugas Martinaitis ir Kęstutis Vosylius

Mokyklai - 50

Garliava. “Negali būti, kad mūsų mokyklai tik 50 metų. Ji daug senesnė. Juk dar mano mama čia mokėsi, o šiemet ją baigs mano sūnus”, - kalbėjo buvę Garliavos vidurinės mokyklos mokiniai, rinkdamiesi į šventę, skirtą mokyklą paliekančiai 50-ajai abiturientų laidai.
Iš tiesų Garliavos vidurinės mokyklos metraštis siekia daug senesnius laikus. Istorija mini Garliavoje jau buvus parapijos pradžios mokyklą dar 1832 metais. 1923-1939 metais Garliavoje veikė šešių skyrių pradžios mokykla, 1947 metais ji perorganizuota į progimnaziją. 1952 metais vyko mūrinio mokyklos pastato statybos, o 1953 metais jau veikė vidurinė mokykla, turėjusi 650 mokinių. Tai prie to mūrinio pastato sienos kasmet ir fotografuojasi vis nauja abiturientų laida. Šiemet Garliavos vidurinė mokykla išleidžia 50-ąją abiturientų laidą. Iš viso per 50 metų mokyklą baigė 2638 abiturientai.

Grįžo pelenai ir gera valia

Juozas Ručys

Gegužės 3 dieną Panevėžyje giminės palaidojo Juozo Ručio pelenus, kiek anksčiau parskraidintus iš San Francisko. J. Ručys ten gyveno ir mirė pernai, gruodžio mėnesį, viengungis, tad susikaupusį per 1,4 milijonų dolerių vertės turtą, įskaitant ir namą, paliko Lietuvos kultūrai, lituanistinėms studijoms remti. Tuo tikslu Lietuvių fonde pagal velionio valią bus įsteigtas specialus Juozo Ručio fondas.
Gimęs 1911 metais Balbieriškyje, ūkininko ir siuvėjo Antano Ručio šeimoje, Juozas baigė amatų mokyklą, dirbo “Paramos” kooperatyve, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, studijavo Kaune ir Austrijoje. Karo metu buvo kelių urmo prekybos įmonių viršininkas, vėliau dirbo nukentėjusiųjų nuo karo šelpimo organizacijoje. Po karo Vokietijoje toliau mokėsi techninių profesijų, gavo automobilių mechaniko diplomą, dalyvavo lietuviškoje veikloje ir Jungtinių Tautų Organizacijoje pabėgėliams remti (UNRRA). Atvykęs į Jungtines Valstijas, įgijo lėktuvų mechaniko specialybę, 25 metus dirbo “Pan American” lėktuvų bendrovėje, bet visą gyvenimą išlaikė Lietuvos pilietybę. Dirbdamas lėktuvų mechaniku, vakarais, laisvalaikiu, J. Ručys, beveik vien tik savo rankomis pasistatė gražų namą ant kalno pačiame San Francisko mieste.

Saleziečių misijos pradininkas sugrįžo į savo gimtinę

Atidarius muziejaus ekspoziciją, prie kun. A.Skelčio namelio kalba jauniausias jo sūnėnas Stanislovas Eugenijus Poniškaitis. Kairėje – knygos „Gerumo šviesa“ autorė E.Biliūtė–Aleknavičienė

Šv. kunigas Jonas Boskas – Saleziečių kongregacijos įsteigėjas. Jau įprasta, kad saleziečiai darbuojasi su jaunimu, rūpinasi jų globa ir auklėjimu. Saleziečių misijos pradininkas Lietuvoje yra kun. Antanas Skeltys. Jis gimė 1884 m. sausio 5 d. Šakių aps., Griškabūdžio parapijoje, Žalvėderių kaime, gausioje aštuonių vaikų šeimoje. Mokėsi Griškabūdžio pradžios mokykloje. Vėliau – Marijampolės gimnazijoje. Nuo pat vaikystės brandino savyje viltį siekti kunigystės. Šiam tikslui siekti buvo kliūtis – silpnas regėjimas.
Yra išlikęs pasakojimas, kaip Antanukas patyrė pirmąją Dievo Apvaizdą. Vieną rytą gimnazistas Antanas, nuoširdžiai suklupęs, meldėsi Marijampolės bažnyčioje. Jis taip buvo susikaupęs, kad net nepastebėjo, kaip visi žmonės išsiskirstė. Į karštai besimeldžiantį jaunuolį atkreipė dėmesį kunigas. Jis suprato, kad šį jaunuolį bus ištikusi nelaimė… Kunigas nusprendė palaukti šventoriuje ir su juo pasikalbėti. Antanukas atvirai papasakojo savo rūpesčius, viltis ir negalią dėl silpno regėjimo. Kunigas jam patarė vykti į Italiją, pas Tėvus saleziečius, kurie rūpinasi apleistais ar nelaimės ištiktais jaunuoliais. Geraširdis kunigas pažadėjo jam padėti.

Tikra molinių puodų ir puodynių karalystė

Judita Leitaitė yra ne tik koncertavusi Vytauto Valiušio (kairėje) keramikos muziejuje, bet ir pati nužiedusi keletą puodų

Utenos rajono Leliūnų miestelyje, senojoje mokykloje, statytoje praėjusio amžiaus pradžioje, prieš dvejus metus duris atvėrė Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Idėjai steigti muziejų pritarė ir Utenos rajono savivaldybė. Jos dėka senosios mokyklos patalpos pagal panaudos sutartį buvo neterminuotam laikui perduotos Utenos kraštotyros muziejui. Taip V.Valiušio keramikos muziejus tapo Utenos kraštotyros muziejaus filialu.

Viso gyvenimo kolekciją dovanojo muziejui

Kada beužsuktum į puodžiaus V.Valiušio dirbtuves Leliūnuose, visada rasi jį beplušantį prie žiedimo staklių, degimo krosnių ar minkantį molį. Nors molėtas nuo galvos iki kojų, nors pavargęs, bet visada linksmas ir patenkintas gyvenimu jis su pasididžiavimu išrodo visus naujus puodus ir puodynėles, o molinį ąsotį pakelia į viršų, pabarškina jį pirštais ir liepia klausytis skambesio. Tas stebuklingas molinio indo virpesys puodžiui yra pati subtiliausia muzika, nes į ją sudėta jo širdies dalelė, jo rankų šiluma, svajonės, idėjos, kūryba ir gimtosios Lietuvos žemelės, jos laukų ir miškų, kelių ir takelių, gėlių ir žolynų paslaptys.

Kala metalą – žiežirbos lekia

Rolandas ir Viginta Jakuboniai – diplomuoti kalviai

Rolandas ir Viginta Jakuboniai – vieninteliai kalvystės meistrai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Abu yra baigę anuometį Telšių taikomosios dailės technikumą.

Per save neįmanoma peršokti

Prieš kokius ketverius metus Jakuboniams sekėsi verslas. Kalant saulutes, daug jų įsigydavo Amerikos lietuviai. Jiems patikdavo ir metalinės žvakidės. Su atvykusiaisiais iš užsienio kalviai susipažino prekiaudami savo gaminiais Vilniuje, Didžiojoje gatvėje. Tuo metu jie važiuodavo į sostinę užsidirbti. Tai buvo ypač palankus Jakuboniams metas. „Kiek žmogui reikia to gerumo? Aš jį suprantu taip: kiek pasidarau, tiek man ir pakanka. Tačiau daugiau nepadarysi, nei paties jėgos leidžia. Per save neperšoksi“, - apie savo verslą filosofiškai teigė Rolandas Jakubonis.

Birželį – žemės ūkių surašymas

Alfonsas Mikelėnas

Artėja visuotinis žemės ūkių surašymas. Jis vyks visą birželio mėnesį. Surašymas bus atliekamas pagal Jungtinių Tautų rekomendacijas ir taps pasaulinio žemės ūkio surašymo dalimi. Žemės ūkio surašymas padės gauti išsamią informaciją apie esamą žemės ūkio padėtį: ūkių skaičių, jų dydį, žemės panaudojimą, pasėlių struktūrą, žemės ūkio darbuotojų skaičių, jų dirbtą laiką, gyvulių, technikos, pastatų kiekį. Visuotiniame žemės ūkio surašyme galės padirbėti maždaug 6 tūkst. surašinėtojų. Rūpimais ūkių surašymo klausimais „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA kalbėjosi su Statistikos departamento prie Lietuvos Vyriausybės Biržų rajono skyriaus viršininku Alfonsu MIKELĖNU.

Ar būtinas žemės ūkių surašymas?
Prieškario Lietuvos žemės ūkį geriausiai apibūdina visuotinis surašymas 1930-aisiais. Jo duomenys aktualūs ir šiuo metu. Būsimasis surašymas užfiksuos naujojo šimtmečio pradžios žemės ūkio padėtį. Pagal gautus rezultatus bus vertinama žemės ūkio plėtra ir numatomos jos perspektyvos, į juos bus atsižvelgiama teikiant Europos Sąjungos paramą, valstybės dotacijas. Surašymas leis gauti tikslius duomenis, nustatant žemės ūkio produkcijos apimtis. Tai taps pagrindu realesnėms produkcijos pardavimo kvotoms nustatyti, neliks abejonių dėl statistikos patikimumo.
Ar daug ūkių Biržų krašte?
Jeigu turi daugiau nei vieną arą žemės, vadinasi, iš karto tampi žemės ūkio surašymo objektu. Tokių rajone yra 12 356. Dar 4 985 ūkiai – tai žemė sodų bendrijose ir valdos prie namų mieste.

Pavasaris su gruodžio įšalu

Valdančioji partija surengė eilinį, berods vėl istoriniu vadinamą savo suvažiavimą. Pasirodo, per dvejus pastaruosius „susijungusios“ partijos valdymo metus, pasiekta didelių, vos ne istorinių laimėjimų, o dabar tuos laimėjimus reikia dar labiau įtvirtinti. Partijos suvažiavimo delegatai, suvežti iš visos Lietuvos, vieningai perrinko savo pirmininku A.Brazauską, nors dėl akių vaizduojant demokratiją į „genseko“ vietą buvo iškeltos Č.Juršėno, V.Andriukaičio ir J.Paleckio kandidatūros. Visi jie savo kandidatūras atsiėmė, nes, anot Č.Juršėno ir J.V.Paleckio, atmetusių kai kurių bičiulių priekaištus, kad A.Brazauskas vadovauja partijai diktatoriškais metodais, partijai dabar kaip niekada reikia tvirtos rankos. Apskritai visas suvažiavimas vyko pagal iš anksto surašytą įprastą komunistų partijos suvažiavimų scenarijų, nurodant, kada reikia ploti ar atsistojant sveikinti vadą „ilgomis, audringomis ovacijomis“. Nepasitvirtino prognozės, kad jaunesnysis valdančiosios koalicijos partneris socialliberalų lyderis A.Paulauskas, įsižeidęs dėl valdančiosios partijos visiško nesiskaitymo su „jaunesniaisiais broliais“, pareikš, jog neketina jungtis su socialdemokratais. Tačiau, A.Paulausko partijai neišvengiamai nueinant nebūtin arba, geriausiu atveju, tampant panašiems į kokius nors tautos pažangiečius, kitos išeities nėra. A.Paulauskas tai puikiai supranta, nes gudresnieji jo partijos nariai, tarp jų ir tokie kaip G.Dalinkevičius, laikomas vienu Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos kūrėjų, jau prisiglaudė prie socialdemokratų. Iš tiesų socialliberalams liko du keliai - arba prisijungti prie „prezidentinių“ liberalų demokratų, arba glaustis prie A.Brazausko partijos. A.Paulauskas bei jo artimiausi bendražygiai suvokia, jog tie „prezidentiniai“, ypač žinant, kokie žmonės susibūrė į šią grupuotę, neturi politinės ateities.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

San Mario de Angelio bazilika

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 24 -31 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – San Marinas – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 570 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt).

Į turistinę apžvalginę pažintinę poilsinę piligrimų kelionę į ČEKIJĄ, ITALIJĄ, AUSTRIJĄ, LENKIJĄ birželio 6-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Viena – Znojimas – Čenstakava – Krokuva – Vilnius.

Kelionės kaina – 365 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).