XXI amžius

Popiežius ragino ispanus atgaivinti krikščioniškąsias šaknis

Popiežius Jonas Paulius II su Ispanijos ministru pirmininku Chozė Marija Aznaru ir jo žmona Ana Botela

Ispanijos karalius Chuanas Karlas ir karalienė Sofija sekmadienį Mardide meldžiasi per Šventojo Tėvo aukojamas šv. mišias

Popiežius Jonas Paulius II šeštadienį prie Madrido esančioje „Cuatro Vientos“ karinių oro pajėgų bazėje sveikina į susitikimą su juo atvykusius šimtus tūkstančių jaunų žmonių

Madrido oro uoste pasitikti vizito į Ispaniją atvykstančio Popiežiaus susirinkusius tikinčiuosius sveikina Madrido arkivyskupas kardinolas Antonijas Markas Rukas Varela

Ispanijos policijos snaiperis nuo stogo žvelgia į aikštę, kurioje popiežius Jonas Paulius II kanonizavo penkis ispanus

EPA-ELTA nuotraukos

Nepaprastas Jono Pauliaus II populiarumas

Šiemet savojo pontifikato 25-metį mininčio popiežiaus Jono Pauliaus II, kuriam gegužės 18 dieną sukaks 83 metai, populiarumas toliau auga, ypač tarp jaunimo. Tokia pirmoji išvada peršasi pažvelgus jo gegužės 3-4 dienomis vykusio apaštalinio vizito į Ispaniją ataskaitas. Iš tikrųjų dar nėra buvę, kad susitikimo su Šventuoju Tėvu dalyvių skaičius net šešis septynis kartus pralenktų organizatorių planus. Būtent taip atsitiko praėjusio šeštadienio vakarą, kada į netoli šalies sostinės Madrido esančio karinio oro uosto „Cuatro vientos“ teritoriją vietoje programoje skelbtų 100 tūkstančių sugužėjo beveik 700 tūkstančių jaunųjų ispanų, pagrįstai skandavusių: „Juan Pablo Segundo - te quiere todo el mundo“ (isp. „Jonai Pauliau II - tave myli visas pasaulis“).
Ne mažesnis entuziazmas vyravo sekmadienį Madrido centrinėje „Plaza de Conon“ aikštėje per Popiežiaus vadovautas penkių ispanų - kunigų ir seserų vienuolių - kanonizacijos iškilmes, kuriose dalyvavo beveik du milijonai tikinčiųjų (planuota, kad susirinks 700-800 tūkstančių). Penkiems tūkstančiams policininkų ir dešimčiai tūkstančių savanorių sunkiai sekėsi sulaikyti minią, kuri pamaldų pabaigoje nenorėjo išleisti Jono Pauliaus II ir su ašaromis akyse šaukė: „Pasilik su mumis, pasilik su mumis!“ Per šias šv. Mišias buvo išplatinta apie pusę milijono Palestinoje pagamintų rožinių, o Komuniją dalijo pusantro tūkstančio kunigų. Šv. Mišias kartu su Popiežiumi koncelebravo beveik šimtas Madrido arkivyskupo kardinolo Antonijo Marko Ruko Varelos vadovaujamo Ispanijos episkopato narių, taip pat trisdešimt šeši ganytojai iš kaimyninių šalių: dešimt kardinolų, dvylika arkivyskupų ir keturiolika vyskupų.
Pirmą kartą per ligšiolinių Popiežiaus vizitų į Ispaniją istoriją - jis čia lankėsi 1982, 1984, 1989 ir 1993 metais - buvo išpirktos visos viešbučių vietos 3,5 mln. gyventojų turinčiame Madride ir aplinkiniuose miesteliuose 30-40 kilometrų spinduliu. Ispanijos geležinkelių bendrovė RENFE buvo priversta organizuoti specialius traukinių reisus, kad iš visos šalies galėtų atvykti su Šventuoju Tėvu norintys susitikti ispanų maldininkai. Ir tai vyksta nepaisant visų svarstymų bei sociologinių tyrimų duomenų apie vis dar progresuojančią Ispanijos visuomenės sekuliarizaciją. (Apie šią „šiuolaikinės kultūros dramą“, kada materialinė gerovė eina lygia greta su religinių ir moralinių vertybių praradimu, su dideliu susirūpinimu ispanams kalbėjo per vykusius susitikimus ir Popiežius, perspėdamas, jog kultūra, neturinti dvasinio pagrindo, yra kaip kūnas be sielos.)
Žinoma, galbūt daugelis, atsižvelgdami į Jono Pauliaus II senyvą amžių, - nors dabar jis visus stebina savo žvalumu ir balso tvirtumu, - suprato, jog tai buvo gal paskutinis jo vizitas į Pirėnų pusiasalį ir norėjo dar kartą pasimatyti su „epochos žmogumi“. Tačiau baigiantis vizitui, per susitikimą su Ispanijos karaliaus Chuano Karlo šeima, karalienė Sofija uždavė Šventajam Tėvui „neprotokolinį“ klausimą: kada jis rengiasi vėl aplankyti jų svetingąją šalį. Popiežius atsakė, kad turės peržvelgti savo gausių darbų planus ir surasti laiko galimam naujam vizitui.

Ispanijos vyriausybės problemos artėjančių rinkimų akivaizdoje

Na, o Popiežius savo vizitą pradėjo ramybės Ispanijai linkėjimu, primindamas prieš 40 metų Jono XXIII enciklikoje „Pacem in terris“ paskelbtą nuostatą, kad tvirta taika įmanoma tada, kai valstybės remiasi krikščioniškomis teisingumo, tiesos, meilės ir solidarumo vertybėmis. „Ramybės tau, Ispanija, - kalbėjo Jonas Paulius II, gegužės 3 dieną iškilmingai sutiktas Madrido „Barajas“ oro uoste. - Ramybės, kuri yra teisingumo, tiesos, meilės ir solidarumo vaisius; ramybės, kuria žmonės gali džiaugtis tik tada, jeigu vadovaujasi Dievo įsakymais; ramybės, kuri įgalina žmones ir tautas gyventi tarpusavio brolybėje“.
Šventasis Tėvas, pažymėjęs, kad atidžiai seka Ispanijos gyvenimo įvykius ir džiaugiasi jos daroma ekonomine pažanga, kartu pažymėjo, jog ši tautos pažanga negali būti atsieta nuo vertybinių principų: gerovės garantavimo kiekvienam asmeniui, pareigų ir teisių vienovės, prioriteto pirminei visuomenės ląstelei - šeimai ir visaverčio visų piliečių dalyvavimo socialiniame gyvenime. Atkreipęs dėmesį į vykstantį Europos integracijos procesą, Popiežius sakė, kad Ispanija savo turimu krikščioniškuoju paveldu turi vertingai prisidėti prie „naujosios Europos“ kūrimo. „Esu tikras, kad Ispanija savo turtingu kultūriniu ir istoriniu paveldu, su jo katalikiškomis šaknimis ir vertybėmis prisidės prie Europos integracijos, kad būtų gerbiama visų kontinento tautų kultūrinė įvairovė ir siekiama visų europiečių gerovės“, - pažymėjo Šventasis Tėvas. Jis priminė savo žodžius, kuriuos pasakė Santjago de Kompostelos šventovėje savo pirmojo vizito (1982 metais) į Ispaniją metu: „Europa, atrask save! Būk savimi! Atgaivink savąsias šaknis!“
Šeštadienio popietę popiežius Jonas Paulius II apaštalinėje nunciatūroje susitiko su 50-mečiu Ispanijos premjeru Chozė Marija Aznaru. Nors Vatikano sluoksniuose buvo pabrėžta, kad šiame susitikime apie politiką nebuvo kalbama, tačiau žiniasklaida priminė nelengvą nuo 1996 metų krikščionių demokratų (Ispanijoje vadinamos „Liaudies partijos“ arba „Partido popular“) vyriausybei vadovaujančio Ch.Aznaro padėtį, ypač dėl gegužės pabaigoje įvyksiančių parlamento rinkimų. Mat Ispanija buvo viena aktyviausių JAV prezidento Dž.Bušo rėmėjų Irako konflikte, tuo tarpu trys ketvirtadaliai ispanų šiam karui nepritarė ir tai gali lemtingai atsiliepti būsimuose rinkimuose.
Karui Irake taip pat aiškiai prieštaravo ir Popiežius, o jo susitikimas su Ch.Aznaru vasario mėnesį Vatikane pastarojo pozicijos nepakeitė. Belieka džiaugtis, kad karas jau baigėsi ir gana laimingai - be ypatingų nuostolių bei aukų, todėl Ispanijos krikščionys demokratai rinkimų kampanijoje galėjo susitelkti į šalies vidaus problemas, kur jų vyriausybės pasiekimai nekelia abejonių, ką savo kalbose ispanams pripažino ir Šventasis Tėvas.
Kita didelė problema Ispanijos vyriausybei, į kurią netiesiogiai įtraukta ir Bažnyčia, yra baskų separatizmas ir terorizmas. Ne veltui, sveikindamas Joną Paulių II sutikimo ceremonijoje Madrido oro uoste, karalius Chuanas Karlas reiškė padėką Šventajam Tėvui už jo „pabrėžtiną terorizmo pasmerkimą, kuris yra savyje išsigimęs bei nepateisinamas ir nuo kurio labai kenčia ispanai“. Apskaičiuota, kad nuo 1968 metų dėl baskų teroristinės organizacijos ETA veiksmų žuvo daugiau kaip 830 žmonių, daugiausia žinomų visuomenės veikėjų ir valdininkų.
Praėjusiais metais Ch.Aznaro vyriausybė uždraudė su ETA susijusią baskų politinę partiją „Batasuna“, tačiau netikėtai Baskų šalies vyskupai sukritikavo šį žingsnį, kaip netinkamą kovoje su terorizmu. Iškilus Ispanijos vyriausybės ir baskų vyskupų polemikai, buvo priverstas įsikišti Vatikanas: apaštalinis nuncijus Madride atsiribojo nuo baskų katalikų hierarchų vyriausybės kritikos. Ch.Aznarą remiančio Ispanijos episkopato vadovo kardinolo A.Ruko Varelos pastangomis pernai lapkritį Bažnyčia paskelbė kreipimąsi, nukreiptą prieš radikalųjį nacionalizmą, separatizmą ir terorizmą, tačiau Baskų šalies, o taip pat ir Katalonijos vyskupai balsavime atsisakė paremti kai kuriuos jo punktus.
Privačiame susitikime apaštalinėje nunciatūroje Ch.Aznaras, kuris savo krikščioniškomis nuostatomis ir katalikiško tikėjimo praktikavimu yra žinomas visoje Europoje, Šventajam Tėvui pristatė savo trijų vaikų šeimą, ir visi gavo apaštalinį palaiminimą.

Jaunimas kviečiamas kontempliuoti rožinio maldą

Pirmoji Popiežiaus vizito diena buvo užbaigta Madrido priemiestyje vykusiu susitikimu su Ispanijos jaunaisiais žmonėmis, kurie, kaip minėta, labai entuziastingai ir gausiai dalyvaudami pradžiugino Joną Paulių II ir kitus į susitikimą atvykusius ganytojus. Susitikimo tema buvo Rožinio malda, tuo atkreipiant dėmesį į Šventojo Tėvo paskelbtuosius Rožinio metus. Popiežius drąsino jaunimą dažniau kalbėti rožinį ir tokiu būdu mokytis kontempliuoti Kristaus gyvenimą bei stiprinti tikėjimo praktiką. „Rožinio malda yra tarsi Evangelijos santrauka, svarbiausių Išganymo istorijos momentų kompendiumas, - aiškino Jonas Paulius II. - Kalbėdami šią savo forma paprastą, bet turiniu nepaprastą maldą, mes žiūrime į Kristų švč. Mergelės Marijos akimis, Marijos mokykloje mokomės to, ko šiandien labai dažnai trūksta pasauliui“.
Popiežius pabrėžė, kad „šiuolaikinės kultūros drama yra vidinio susikaupimo nebuvimas, kontempliacijos nebuvimas“. Tai esminiai dalykai, be kurių kultūra yra „tarsi kūnas, kuriam dar reikia atrasti savo sielą“. Štai kodėl jauni žmonės turi lankyti „Švč. Mergelės Marijos mokyklą“, nes Dievo Motina „yra nepralenkiamas kontempliacijos pavyzdys“, nuostabus pavyzdys, kaip galima praturtinti ir ištobulinti savo sielą, visiškai atsiduodant Dievo valiai.
Jonas Paulius II kvietė jaunimą tokios kontempliacijos pagalba atrasti savąjį pašaukimą, taip pat ir pašaukimą į kunigystę. Ko labiausiai šiuolaikinei Ispanijai, kaip ir daugeliui Europos šalių, trūksta? „Aš noriu pasakyti kiekvienam iš jūsų: jeigu jaučiate Dievo šaukimą: „Sek mane“, nenutildykite jo, - kalbėjo Popiežius. - Būkite dosnūs, atsakykite kaip Marija, džiaugsminguoju „taip“ paskirdami Dievui save ir savo gyvenimą“. Šventasis Tėvas šiuos žodžius parėmė savosios jau 56 metus besitęsiančios kunigystės liudijimu: „Dabar, kai aš iš naujo peržvelgiu šiuos savo gyvenimo metus, galiu jus užtikrinti, kad pašvęsti save Dievui yra verta“.
Atsiradus Jungtinių Amerikos Valstijų pranašumui dabar daug diskutuojama dėl tolesnio Europos vaidmens pasaulyje. Savo kalboje jaunimui Popiežius reiškė įsitikinimą, kad naujoji suvienyta Europa yra „pašaukta būti civilizacijos švyturiu ir pažangos paskata pasauliui, apsisprendusi vienyti pastangas ir kūrybiškumą taikos ir solidarumo tarp tautų tarnystei“. Tačiau Europa turi likti „ištikima savo krikščioniškosioms šaknims, neuždaryti savęs, bet likti atvira dialogui ir bendradarbiavimui su kitomis pasaulio tautomis ir žmonėmis“.
Šventasis Tėvas palietė ir dabar ypač aktualią taikos temą, ragindamas jaunus žmones būti „taikos architektais“. Priminęs terorizmo ir naujų konfliktų proveržį bei smurtą, kurie sėja neapykantą ir mirtį, Popiežius sakė, kad „taika pirmiausia yra dovana iš aukštybių, kurios mes turime atkakliai prašyti ir kuri turi būti kuriama per gilų vidinį atsivertimą“. Jis kvietė jaunuosius ispanus vengti bet kokių perdėto nacionalizmo, rasizmo ir netolerantiškumo formų bei savo gyvenimu liudyti, kad „idėjos ne primetamos, bet siūlomos“.
Kaip paprastai Jono Pauliaus II susitikimuose su jaunimu, taip ir Ispanijoje vyravo nuoširdi ir linksma atmosfera. Popiežius nemažai kalbėjo improvizuodamas, nutoldamas nuo parengto teksto ir tuo susilaukdamas dar didesnių ovacijų. Renginys užsitęsė beveik dvi valandas - ilgiau nei planavo organizatoriai.

Sekti šventųjų pavyzdžiu ir būti Kristaus prisikėlimo liudytojais

Kitos Popiežiaus vizito dienos svarbiausiu įvykiu buvo penkių Ispanijos Katalikų Bažnyčios narių - dviejų kunigų ir trijų seserų vienuolių - kanonizacija. Madrido centrinėje aikštėje, dalyvaujant milijoninei tikinčiųjų miniai, vadovaudamas šv. Mišioms, popiežius Jonas Paulius II ragino Ispanijos katalikus likti ištikimiems savo turtingam dvasiniam paveldui ir liudyti Kristaus prisikėlimą, kaip tai pavyzdingai darė naujieji šventieji. „Dėkodamas Viešpačiui už daugelį dovanų, kurias jis suteikė Ispanijai, aš kviečiu jus melstis su manimi, kad ir toliau šioje šalyje skleistųsi nauji šventieji“, - homilijoje sakė Šventasis Tėvas.
Tarp šventaisiais paskelbtų gegužės 4-osios iškilmėje buvo jėzuitas kunigas Chozė Marija Rubijas Peralta, kuris pasižymėjo pasauliečių katalikiškų misijų skatinimu ir rūpinimusi vargingaisiais. Šventasis Chozė Marija gimė 1864 m. liepos 22 d. Daliaso vietovėje, Almerijos srityje. Sulaukęs 23-ejų metų Madride gavo kunigystės šventimus. Palaipsniui stiprėjant polinkiui į vienuolinį gyvenimą, po 20 metų įstojo į Jėzaus Draugiją. 1908-aisiais davęs amžinuosius įžadus, vėliau nuolat iki mirties 1929 m. gegužės 2 d. gyveno ir darbavosi Madrido jėzuitų namuose.
Tėvas Ch.Rubijas buvo žinomas kaip pasiaukojantis nuodėmklausys, kasdien daug valandų skirdavęs išpažintims klausyti, taip pat gabus pamokslininkas, rekolekcijų ir dvasinių pratybų vadovas. Savo pastoraciją vykdė daugiausia skurdžiuose Madrido kvartaluose, kur tuo metu stiprėjo marksistinis revoliucinis sąjūdis. Jis kūrė mokyklas ir formavo tvirtų nuostatų krikščionis, kurie vėliau tapo antireliginių persekiojimų aukomis, kai Ispanijoje valdžią buvo perėmę vadinamieji kairieji „respublikonai“ ir vyko 1936-1939 metų pilietinis karas. Šio karo aukomis tapo dvylika tūkstančių ispanų kunigų ir vienuolių. Dėl savo aktyvios pastoracinės veiklos ir dvasinio gyvenimo kunigas Ch.Rubijas buvo vadinamas Madrido apaštalu.
Kalbėdamas Vatikano radijui apie pagrindinius šio šventojo bruožus, jo kanonizacijos bylos postulatorius kunigas Paolas Molinaris sakė, kad „jis gyveno vargšams, buvo jiems labai artimas, daugeliui padėdavo“. Ypač svarbus uždavinys yra padėti žmonėms tapti tikrais krikščionimis, kad jie savąjį krikščioniškumą išgyventų „jungdami Dievo meilę su meile savo artimui, ypač meile stokojantiesiems“. Žmonės jautė trauką tėvui Chozei Marijai pirmiausia ne dėl jo ypatingų talentų, bet dėl to dvasingo gyvenimo, kurį jis gyveno. „Žmonės juto Dievo buvimą jame, - jis juos traukė būtent savo vienybe su Dievu, savo šventumu, - ir jie skubėjo klausyti jo žodžių“, - aiškino kunigas P.Molinaris. Dvasinės stiprybės savo darbams šventasis Ch.Rubijas sėmėsi iš Švč. Sakramento adoracijos ir Jėzaus Švč. Širdies kontempliacijos. Kanonizacijos homilijoje popiežius Jonas Paulius II iškėlė naujojo šventojo motto: „Daryti tai, ko Dievas nori, ir norėti to, ką Dievas daro“.
Šventasis Tėvas apibūdino ir kitų keturių jo Madride kanonizuotų asmenų herojiškas vertybes. Šventasis kunigas Pedras Poveda (1874-1936), Tereziečių asociacijos įkūrėjas, buvo maldos mokytojas, krikščioniškojo tikėjimo ir gyvenimo pedagogas. Jis „savo gyvenimą karūnavo kankinyste“ pilietinio karo metais, kai Ispanijoje vyko didieji Bažnyčios persekiojimai.
Šventoji Chenovieva Tores (1870-1956), Švč. Jėzaus Širdies ir Šventųjų angelų seserų kongregacijos įkūrėja, „buvo Dievo jautrumo įrankis vienišiems, meilės, paguodos, fizinės ir dvasinės globos stokojantiems žmonėms. Būdinga jos dvasingumą žadinusi charakterio savybė buvo atsidavimas Eucharistijos adoracijai“, sakė Popiežius.
Jis pažymėjo, kad „tokia pati meilė ir jautrumas vargšams leido šventajai Anchelai de la Kruz (1846-1932) įsteigti Kryžiaus seserų draugiją, kuri savo karitatyvine ir socialine vargšų globos charizma darė didelę įtaką to laikotarpio Bažnyčiai“. Jai buvo būdingas paprastumas ir šventumo siekimas per savęs išsižadėjimą ir tarnystę broliuose ir sesėse esančiam Dievui. Tuo tarpu karmelitė šventoji Marija Maraviljas de Chezus (1891-1974) „gyveno veikiama herojiško tikėjimo, konkretizuoto atsiliepiant į pašaukimą griežtai vienuolinei regulai, kur gyvenimo centras yra Dievas. Tačiau kontempliatyvus ir klauzūrinis gyvenimas jai nekliudė atsiliepti į aplinkinių žmonių poreikius bei remti socialinę ir karitatyvinę veiklą“. Tarp kanonizacijos dalyvių buvo argentinietis berniukas Manuelis Viliaras, kuris buvo paskelbtas kliniškai mirusiu, kai nuskendo baseine. Bet jis stebuklingai sugrįžo į gyvenimą, meldžiant motinos Maraviljas užtarimo.
Baigdamas kanonizacijos iškilmę, o kartu ir savo vizitą Ispanijoje, popiežius Jonas Paulius II dar kartą palinkėjo Ispanijos katalikams likti ištikimiems savo tikėjimui, būti vienybėje su Popiežiumi ir Bažnyčia. „Mes susitikome Madrido širdyje, netoli muziejų, bibliotekų ir kitų kultūros centrų, kurie sukurti ant krikščioniškojo pagrindo, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Tai primena Ispanijos katalikų pašaukimą būti vieningos Europos kūrėjais ir likti solidariems su visu pasauliu“. Jis dėkojo Dievui, kad leido penktą kartą aplankyti Ispaniją, „šalį ištikimų Bažnyčios sūnų, kuri davė tiek daug šventųjų ir misionierių“. Popiežius meldė Ispanijos žmonėms „ramybės ir broliško sugyvenimo, kuris būtų palaikomas nieko nenuvylusios krikščioniškosios vilties“. Reikšdamas savo meilę didžiajai katalikų šaliai, jis atsisveikindamas tarė: „Lik sveika, Ispanija! Lik sveika, Marijos žeme!“
Kita, jau 100-oji, Jono Pauliaus II apaštalinė kelionė numatyta birželio pradžioje. Šventasis Tėvas trečią kartą aplankys Kroatiją, kur paskelbs palaimintaisiais kelis žymius šios šalies katalikus.

Mindaugas BUIKA