Penktoji kolona rikiuojasi
žygiui per Lietuvą
Kas gali paneigti, kad ne taip
seniai per visas televizijas parodytas intelektualų iš polutorkos
(Stalino laikų pusantratonio sunkvežimio) vairuotojų pasiskolintas
šampanu laistymosi vaizdelis buvo ne kas kita, kaip nuoroda
pratęsti žygį toliau sujaukiant mūsų vargano rinkėjo sąmonę.
Atrodo, kad, pasitelkus demokratiją, toliau bus žygiuojama net
nenusivalius per laisvės dešimtmetį ant kerzinių (sovietinės odos)
batų nusėdusių maskuotės dulkių ir visiškai atvirai demonstruojant
šimtasiūlių ilgesį. Už svetimos valstybės pinigus nupirkta politine
demagogija ir su neįvykdomų pažadų potekste mums jau kalama: Tu
nieko neišmanai, tu esi tikras kvailys. Tokių kaip tu darbu sukurtų
pinigų pagalba aš tau įkalsiu į tavo sugniuždytą sąmonę, jog tu
be manęs esi niekas.
Man, vienam iš tų kandidatų į būsimųjų pergalių įkvėpėjų ir organizatorių
Viktoro, Rolando ir Juliaus kovingąsias gretas, visgi norisi paklausti
genijų, kodėl jau šiandien jie nesinaudoja išrinktų ir Seime
esančių 71-os asmenybėsišmintimi. Dar neteko regėti per televiziją
ar skaityti spaudoje, kad į Seimo posėdžius (dėl visiškai nesuprantamų
priežasčių visuotiniais (plenariniais) vadinamus) susirinktų
visi Seimo nariai. Anaiptol, asmenybė Ramūnas įrašytas į daugiausia
posėdžių praleidusių narių sąrašą. (Jeigu klystu, atsiprašau už
asmenybės įžeidimą.) Tad kas draudžia asmenybėms jau šiandien
rengti įstatymus, visiems atvykti į Seimo posėdžius ir, esant
nuolatinei asmenybių daugumai, pergalingai balsuoti ne vien
tik savo, bet ir tautos labui?
Kas draudžia asmenybei profesoriui Rolandui prisipažinti, jog
jis, siekdamas uždrausti LRT naudotis pajamomis, gautomis už reklamą,
ne tik klysta, bet ir įžūliai mulkina liaudį, nes liaudžiai
televizijos išlaikymas, naudojant biudžeto ar reklamos lėšas,
yra mokestis iš jos pačios kišenės? Būdamas profesoriumi, tikriausiai
jau yra kur nors girdėjęs, kad už reklamą sumoka pirkėjas (vadinasi,
išlaiko visas, tiek biudžetines, tiek komercines televizijas),
nes reklamos išlaidos įtrauktos į prekės kainą. (Gal aš klystu
jį vadindamas profesoriumi. Tuomet dar kartą atsiprašau.) Tokiu
pat būdu yra remiama ir rinkėjų mulkinimo kampanija. Rinkėjas
mulkinamas už jo paties pinigus. Blogiausia, jog jis nesupranta,
kad pats už tai užmoka savo paties išaugintais agurkais... Agurkų
kainą nustato ne jis, bet nesutikti būti mulkiu jis gali. Ir tai
turėtų padaryti rinkimų ar referendumų metu.
Lietuvoje plinta nauja žmonių mulkinimo epidemija. Štai Valstiečių
laikraščiui Janina Stankevičienė iš Zarasų rajono rašo: Labai
(ne bet kaip, o labai! - A.K.) pritariu Seimo nario V.Uspaskich
siūlymui surengti referendumą dėl seimūnų rinkimo tik vienmandatinėse
apygardose
Šis Seimas nieko vargšams žmonėms, nesprendžia, tik
priima tokius sprendimus, kurie jiems patiems palankūs (L.Pečeliūnienė.
Apsidraudimas nuo kvailysčių// Valstiečių laikraštis, 2003
02 18). Apkrėsta Uspaskich virusu ir praradusi atmintį, ji nepastebi,
kad jau dabar Seimo daugumą sudaro nariai, išrinkti vienmandatėse
apygardose, tarp jų ir V.Uspaskich. Laiško autorei nerūpi, kodėl
genijus nepasinaudoja tokia palankia padėtimi ir, esant puikiai
galimybei, net nebando įrodyti asmenybių pranašumo prieš sąrašinius.
Atsakymas paprastas. Jo tikslas - drumsti vandenį ir apmulkintų
rinkėjų rankomis gaudyti jo asmenybei tinkančias žuvis. Kai
savo rankomis jas (balsuodamas) sugausi, per televiziją ar radiją,
dar net nesuskaičiavus visų balsų, mielasis, tu sužinosi esąs
nekantrus, norįs greitų permainų, kurios yra visiškai nerealios.
Sužinosi, jog tavo agurkai, pienas, mėsa yra bevertės ir neklausios
prekės, o tavo darbas vertas tik minimalaus atlygio. Tavęs asmenybė
net nepaklaus, ar jau pasibaigė tavo atlyginimo ar pensijos resursas,
tau sumokėjus mokesčius už komunalines paslaugas ir plėšikiškai
keleriopai brangiau už asmenybės jau praskiestą pieną, mėsą,
nei asmenybė iš tavęs pirkdama mokėjo. Dar išgirsti, kad tau
draudžiama dirbti ir kad ta proga įvedamas koks nors privalomasis
draudimas, suvaržoma tavo judėjimo laisvė ir tau atimama galimybė
su senais Žiguliais aplankyti savo tėvų kapą
Tik dabar tu suprasi,
kad 71 asmenybė Seime abejingai už tai balsavo ir nepastebėjo
net mažiausių pagyvenusių žmonių genocido požymių. Ir tau, jau
apmulkintam, tikriausiai nekils klausimas, kad jeigu nesutaria
71 asmenybė, tai kaip pajėgs sutarti tau peršama 131, turinti
aibes savų interesų. Tada tu dar daug ką sužinosi ir ketverius
metus lauksi, kol tau koks nors autoritetas vėl įpirš naują
asmenybę.
Jokia asmenybė tau, pilieti iš patvorio, nepaaiškins, kad
ji, būdama tik asmenybe, negali, yra nepajėgi ir niekada nesiims
atsakomybės už likusių 130 asmenybių darbus. Ir taip pasaka
be galo. Atsitokėsi tada, kai nuvažiuos Europos Sąjungos traukinys
Ir tada asmenybė pasiūlys tau sėsti į Lukašenkos traukinį, kurį
jis, taip pat būdamas asmenybė ir gindamas tik savo asmenines
ambicijas bei interesus, bando prikabinti prie Rusijos garvežio
Tada tu daug ką suprasi, bet Europos traukinys jau bus nuvažiavęs,
o šampane maudysis tos pačios arba naujos oligarchų tau įpirštos
asmenybės. Bet jūs, politiniai kaliniai ir tremtiniai, galite
būti ramūs: asmenybės jūsų į šampano maudynes tikrai nepakvies,
nes jūsų susiskaldymas į daugybę sąjungų asmenybėms yra malonesnis
nei šampano purslai. Visa tai patvirtina šiuo metu vykstanti ir
taip ilgai nesibaigianti asmenybių kova už policijos komisaro
postą. Asmenybėms nusispjauti į valstybės reikalus. Kovodamos
už savo asmeninių reikalų ir ambicijų patenkinimą, asmenybės,
jeigu joms tai bus naudinga, išdurs ne tik atskiras visuomenės
grupes, bet ir visą tautą.
Algimantas KOJELIS
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"