Ar galima agitacija?
Girdėjome vyskupus padarius pareiškimą,
kad jie remia Lietuvos narystę ES, nors ir šituo atveju galėtų
sakytis nesą aiškiaregiai ir negalį patarti, nes gal ir nebus
toje ES labai gerai. Šįsyk taip nedaro ir nepalieka Lietuvos ateities
spręsti Lenuškos tipo aiškiaregiams. Taip sutvarkyta, kad ir aiškiaregystės
neturėdami privalome daryti sprendimus, todėl gerai, kad vyskupai
padeda tą daryti pripažįsta Dievo duotą tikrovę.
Nors kartais pripažįsta nedrąsiai. Per radiją kalbintas vienas
kunigas sakė: Mus jau kaltina politika, o čia nėra politika,
nes daugelio bendras požiūris - ne atskirų partijų. Nereikėtų
teisintis politika ar nepolitika, nes yra atsakomybė už valstybės
ir tautos dabartį ir ateitį, nuo kurios negalima bėgti.
Buvo kalbama apie referendumą ir Velykų dieną, nors kai kas raukėsi
tai girdėdami. Esą nėra didesnio džiaugsmo už Kristaus Prisikėlimą,
ir tik tuo džiaugsmu, atrodo, galima tą dieną dalytis, tad kam
čia minimi žemiški referendumai.
Kristus prisikėlė - tai džiaugsmas, bet mūsų kiekvieno prisikėlimas
savaime neįvyks, tai ir džiaugsmas gali būti ne mums. Džiaugsimės
tada, jeigu, su Juo susivieniję, ištikimai ir atkakliai vykdysime
savo žemiškas pareigas. Žemiškas, kurios su Kristumi susivienijusiųjų
čia pat perkeičiamos į dangiškas. Per žemę einame į Dangų. Tuo
svarbus ir mūsų žemiškas referendumas net Velykų šventės dieną.
Jo prasmė atsakomybė, pagalba vargstantiesiems. Turtuoliai,
nomenklatūra gali už ES nebalsuoti. Neatrodo, kad jie ką nors
už ją agituotų. Nenuostabu, nes jiems ir dabar gerai, geriau ir
būti negali, nes naudojasi ir grobia beveik be atsakomybės. Prasisuks
jie ir ES būdami, bet vis reikės kažką kitaip daryti, o patinka
tik įprastai. Galėtų bent vargstantieji balsuoti, bet turtuoliai
užrėkia, kad nereikia, nes jie daugiau turi galimybių rėkti ir
būti girdimi. Pagaliau ne tiek daug yra vargšų Lietuvoje ir ne
vienam atrodo, kad dabar gyvenama visai gerai. Nebent geresnis
buvo aukso amžius su jaučio kanopomis, nesibaigiančiomis eilėmis
ir klestinčiais blatais iš po prekystalių, bet tie laikai daugiau
negrįš.
Nebalsuos ir daugybė Vakaruose uždarbiaujančiųjų. Jie pamanys:
mes jau įsikūrėme, ir kam mums reikia, kad kiti irgi, jau legaliai
į tą pačią Europą atvažiuotų. Taip manys egoistai, bet ne krikščionys,
kurie balsuos, nes norės, kad kuo didesniam skaičiui žmonių būtų
gerai.
ES dvasiniu požiūriu dar vis tebevyksta derybos, kad ji pripažintų
Dievo ir Bažnyčios sau įtaką. Taigi nenori įsipareigoti būti krikščioniška,
tad kaip mums bus joje? Nenori Konstitucijoje Dievo paminėti ir
tai ne visai gerai.
Bet mes ir nenorėkime eiti jau į esantį idealą. Būkime krikščionys,
ten nueikime ir darykime ją krikščionišką. Jiems reikia paramos.
Jiems reikia pavyzdžių, o sėdėdami ant kelmelio ar už krūmelio,
pasak V.Landsbergio, vis tiek nei patys kokie nors būsime, nei
kam nors įtaką padarysime, būtinai gerą įtaką.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2003 "XXI amžius"