Kam Rusijoje gyventi gera…

Rusijos mokslininkas, žymus ekonomistas akademikas Dmitrijus Lvovas pareiškė, kad dviejų Rusijos naftos kompanijų „Jukos“ ir ”Sibneft“ susijungimas padarys oligarchus dar turtingesnius, o Rusiją dar daugiau nuskurdins. Akademikas taip ir pasakė: „Chodorkovskis sugrąžino Rusiją į SSRS“ (M.Chodorkovskis, dabar valdantis ir „Mažeikių naftą“, yra „Jukos“ koncerno savininkas ir laikomas bene turtingiausiu Rusijos žmogumi.) Taigi D.Lvovas sakė, kad „Jukos“ ir „Sibneft“ kompanijų susijungimas yra esminis pokytis per visą Rusijos reformų laikotarpį. Esą visas pasaulis serga globalizacija, ir tokio galingo holdingo atsiradimas Rusijoje yra atsakas į tą „ligą“. Akademiko žodžiais tariant, M.Chodorkovskio imperija taps ne tik konkurencingesnė, bet ir žymiai agresyvesnė. Aišku, niekas negali paneigti, jog M.Chodorkovskis - talentingas biznierius ir toli aplenkęs kitus „naujuosius rusus“.
Tačiau, kaip pabrėžė D.Lvovas, M.Chodorkovskiui bus labai gerai, bet visai Rusijai - labai blogai, netgi tragiškai. Tokie žinomo ekonomisto samprotavimai visiškai realūs. Juk faktiškai Rusijoje nėra rinkos ekonomikos. Į ją, geriausiu atveju, tiktai žengiama, teigiant, jog dešimt metų kovojama su monopolijomis. Nors to iš tiesų nėra. Ir staiga per vieną dieną, susijungus „Jukos“ su „Sibneft“, atsirado naujas monopolinis monstras, netgi didesnis už garsųjį „Gazprom“. Anot D.Lvovo, M.Chodorkovskis atkūrė buvusios SSRS naftos pramonės ministeriją. Tiktai ne valstybinę, o savąją. Skirtumas tas, jog sovietiniais laikais ministerija tiktai vykdė valdymo funkcijas, o dabar ji tapo privačia nuosavybe. Ir visos pajamos plaukia ne į valstybės kasą, o į asmenines M.Chodorkovskio, jo pavaduotojo ir Lietuvos Premjero bičiulio M.Brudno kišenes. Aišku, nubyra ir kitiems.
Rusija ir kitos pokomunistinės šalys moka nemažą kainą už pagrindinę vadinamųjų reformų klaidą: nenustatoma renta už gamtos išteklius. Juk kad ir ką kalbėtume, bet gamtos ištekliai priklauso visai visuomenei, o privatūs asmenys privalo atiduoti valstybės biudžetui visą naftos ir dujų kainą, sau pasiliekant tiktai išgavimo ir darbo užmokesčio savo darbuotojams kainą.
Susijungusi „Jukos“ ir „Sibneft“ tampa didžiule jėga. Akademikas D.Lvovas buvo paklaustas: „Ar dabar M.Chodorkovskis spaus valdžią?“ Jis atsakė: „Galbūt ir ne. Tačiau spaudimo galimybės tam atsirado milžiniškos. Dargi politinė Rusijos vadovybė po šio sandėrio tampa kur kas silpnesnė. O apie ekonominę įtaką nėra ko ir kalbėti“. Vargu ar nuo to sandėrio pakils ir Rusijos, kaip valstybės, įvaizdis pasaulyje. Akivaizdu, jog Rusijos ekonomika tapo dar labiau rizikinga. Dabar jos gyvybingumas daugeliu atvejų priklausys nuo vienos monopolinės kompanijos ir siauro žmonių rato veiklos rezultatų.
Kitas žinomas Rusijos ekonomistas, Sankt Peterburgo valstybinio kalnų instituto rektorius Vladimiras Litvinenko, komentuodamas naujo verslo giganto atsiradimą, pripažino, jog valstybei iš esmės yra naudingas stambiojo kapitalo augimas. Tačiau tik su viena pagrindine sąlyga - jeigu valstybė yra nustačiusi griežtas žaidimo taisykles su stambiuoju verslu. Šiuo metu tokių taisyklių nėra. Pasak prof. V.Litvinenko, santykius „kapitalas-valstybė“ reguliuoja daugiausia kriminalinės struktūros. Jos turi savo įtakingus atstovus aukščiausiosios valdžios sluoksniuose, jau nekalbant apie Valstybės Dūmą. Tad naujų galingų ekonominių monstrų atsiradimas ir stiprėjimas paprastiems Rusijos žmonėms nieko gero nežada. Socialinė nelygybė, jau pasiekusi neregėtą mastą, šiuo metu darosi katastrofiška. Didžiajai daliai Rusijos piliečių belieka guostis „brandaus socializmo“ prisiminimais, ką gana taikliai iliustravo vienas Rusijos savaitraštis savo pateiktoje nuotraukoje.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"