Ekologinis ūkis ieško erdvės
Neseniai teko lankytis Vokietijoje
vykusioje tarptautinėje ekologijos parodoje, kurioje su savo žemės
ūkio produktų ekspozicija dalyvavo 65 valstybės. Deja, Lietuvos
žemdirbių parodoje nebuvo, - taip Kaune, Žemės ūkio rūmuose,
vykusiame Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos Gaja visuotiniame
susirinkime kalbėjo Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
G.Kniukšta.
Išties nelengvai mūsų šalyje skinasi kelią ekologinis ūkininkavimas.
Nelengvai, bet pamažu eina į priekį. Tai - daržovių, vaistažolių,
uogų, javų, kitų kultūrų auginimas. Visa tai - sveikas maistas,
sveikesnis gyvenimo būdas.
Gajos visuotiniame susirinkime dalyvavo ne vien šios bendrijos
nariai, bet ir kiti ekologiškai ūkininkaujantys kaimo žmonės.
Jie svarstė, kaip suaktyvinti šį užsiėmimą, atkreipti didesnį
Vyriausybės, visuomenės dėmesį į jo svarbą. Bendrijos tarybos
pirmininkas E.Samauskas, Žemės ūkio ministerijos specialistas
V.Byla, Ekoagros organizacijos vadovė I.Rutkovaitė, prof. hab.
dr. V. Žekonienė kalbėjo apie dabartinę situaciją šalies ekologiniame
ūkininkavime, pasirengimą eiti į Europos Sąjungą ir joje būti.
Dabar mūsų kaime ekologiškai ūkininkauja apie 400 sodiečių, iš
kurių 246 yra Gajos bendrijos nariai. Visus juos vienija panašūs
siekiai bei rūpesčiai, noras surasti savo vietą bendrame kaimo
versle. O tai nėra labai paprasta, nes ekologinei daržovei, kitam
žemės ūkio produktui yra keliami itin dideli reikalavimai, jiems
užauginti reikia įdėti daugiau kaštų ir kantrybės. Čia labai reikėtų
ženklesnės valstybės paramos. Tiesa, ji didėja. Pavyzdžiui, šiems
metams ekologiniam ūkininkavimui ketinama skirti tris milijonus
litų. Tai ne kažin kas, bet vis geriau... Didesnės paramos tikimasi
iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Bet ir dabartinėmis sąlygomis
ūkininkai nenuleidžia rankų. Kaip minėjo Ekoagros direktorė
I.Rutkovaitė, ūkininkai dažnai kviečiasi šios organizacijos specialistus
dėl pasėlių sertifikavimo, t.y. dėl pasirengimo ekologiniam ūkininkavimui.
Bet kol kas ekologinė žemdirbystė šalyje užima vos 0,3 procento
visos žemėnaudos. Siekiama, kad iki 2010 metų ekologiškai būtų
ūkininkaujama net 15 proc. visos žemėnaudos plotuose. Ne vienas
tokiu skaičiumi abejoja: tai būtų per labai trumpą laiką padarytas
milžiniškas šuolis. Toms abejonėms pamato yra - ūkininkai neturi
pakankamai žinių apie ekologinį ūkininkavimą, kyla kitokių, vietinių,
problemų, kurias pajudinti, regis, nėra itin sudėtinga. Pavyzdžiui,
niekas šalyje negamina ekologiniam žemės įdirbimui reikalingo
dvisluoksnio plūgo, nors Radviliškyje veikia žemės ūkio mašinų
gamykla. Žemės ūkio universiteto docentas J.Pekarskas atkreipė
dėmesį, kad sėjomaina ekologinės žemdirbystės pamatas, tačiau
ne vienas ūkininkas dėl nežinojimo ar kitų priežasčių mažai to
paiso, o tai - nuostoliai. Čia vėl išlenda švietimo spragos. Vadinamosioms
rūgščioms dirvoms labai svarbu kalkinimas, tačiau tokios dirvos
nekalkinamos, nes kalkės brangiai kainuoja, ūkininkai nepajėgia
jų įsigyti, ir žemė skursta, ypač - nenaši. Kaip tik nenašioms
žemėms reikia daugiau fosforo, o jis terpiamas su galvijų mėšlu.
Galvijų mūsų kaime jau kuris laikas mažėja, tad nebus ir fosforo.
Jei ekologinių daržovių, medaus, duonos dar galime šen bei ten
nusipirkti, tai ekologinio pieno ar mėsos nei parduotuvėse, nei
turguose su žiburiu neaptiksi. Ūkinės bendrijos Mėta, auginančios
vaistažoles, vadovas J. Vyskupaitis atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui,
kaimyninėje Lenkijoje vaistažolių auginimas visu šimtu procentų
yra dotuojamas, o pas mus tam neskiriama nė cento. Dargi svarstoma,
kad, girdi, vaistažolių auginimas - tai gal net ne žemės ūkio
šaka, o farmacijos pramonė, tad ten ir derėtų ieškoti paramos.
Todėl iš Vakarų pas mus keliauja įvairios vaistažolės, kurias
mes patys galime ir mokame užsiauginti. Keista, bet už 30-50 gramų
iš svetur atvežtų vaistinių čiobrelių lietuvis moka po dešimt
litų, o mūsiškiai vaistažolių augintojai tą patį kiekį pardavinėja
po pusantro lito. Kaunietė, Varėnos rajone turinti vaistažolių
sklypą ir auginanti 20 rūšių vaistažoles, Bronė Pugžlienė sakė,
kad ji iš nieko paramos nelaukianti ir nesitikinti, o atkakliai,
su Dievo padėjimu dirbanti ir iš savo triūso turinti naudos.
Dabar rengiamasi šalyje diegti visai naują ūkininkavimo šaką -
ekologinę žuvininkystę. Tam prireiks nemažai ekologiškų pašarų
žuvims šerti. Visų pirma - tai grūdai. Jų šiam verslui per metus
prireiks apie 600 ir daugiau tonų.
Visuotiniame Gajos susirinkime dalyvavę ūkininkai sakė, kad
mums reikia turėti daugiau ekologinio ūkininkavimo specialistų,
kurie savo žinias perteiktų kitiems. Gal net derėtų vienoje ar
kitoje žemės ūkio mokykloje rengti šios srities specialistus -
tai būtų patikima investicija į kaimo ateitį.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"