Kaimo jaunimas žvelgia
į Europą
Nuo ūkininkavimo - prie
verslo
Nuošalyje nuo žengimo į Europos
Sąjungą nelieka ir šalies jaunieji ūkininkai. Tai - mūsų kaimo
ateitis, perspektyva į šviesesnę dieną. Juk ne paslaptis, kad
ne vien į mūsų miestus, bet ir į užsienį iš kaimo išvyksta nemažai
jaunimo. Tai ne išeitis, ne sprendimas, siekiant pagerinti savo
ir savo vaikų gyvenimą. Tad ar kaimo jaunimą išgelbės Europos
Sąjunga?
Šias mintis nagrinėjo į Lietuvos žemės ūkio rūmus susirinkę Lietuvos
jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos nariai, kurių Lietuvos kaime
yra apie 4200. Tai visos šalies mastu nėra labai daug, tačiau
juk ne visi jauni mūsų kaimo žmonės yra šios bendrijos nariai.
Bet ir tai - nemažas svoris kaimo bendruomenės balanse. Dera prisiminti,
kad dabar apie 60 proc. ūkininkaujančių žemdirbių yra 60 metų
ir vyresni (38 proc. jų turi vos pradinį išsilavinimą). Tai kelia
nerimą.
Iki šiol jauniesiems ūkininkams buvo skiriama ne itin daug dėmesio,
o daugiau kalbama ir žadama. Į tai konferencijoje atkreipė dėmesį
Jaunųjų ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Pranas Žymančius.
Jis pasišaipė, kad ne vien miesčionys, bet ir kai kurie valdininkai
kaimą įsivaizduoja tarsi mėšlo krūvą, nuo kurios sklinda nemalonus
kvapas... Juokai juokais, tačiau kaime ūkininkaujančioje jaunuomenėje
spręstinų problemų yra nemažai. Nuo jų sprendimo spartos priklausys,
ar mes išauginsime naują ūkininkų kartą. Šiandien itin svarbu
materialinė parama jauniesiems ūkininkams, ypač pradedantiesiems.
Dabar toji parama esanti neženkli. Pavyzdžiui, dažnai giriamų
SAPARD lėšų jaunas ūkininkas, ypač pradedantysis, gauti nepajėgia.
Tiesa, yra vienas kitas, tačiau tai vienetai. Tarybos pirmininkas
atkreipė dėmesį, kad ūkininkavimas neturėtų būti vien žemės ūkio
produktų gamyba, tai - ir verslas. Tad jaunasis ūkininkas turėtų
žengti nuo ūkininkavimo prie verslo, aktyviai domėtis rinkos ypatumais,
žemės ūkio produktų realizacija, partneryste su kitais ūkininkais
bei verslininkais. Tam reikia ne vien apsukrumo, bet ir žinių.
Ne vien įgytų įvairiuose kursuose, seminaruose, nors ir tokios
daug reiškia, bet ir profesionalaus žemės ūkio išsilavinimo. Jį
galima įgyti (ne vienas jaunas ūkininkas ir įgyja) neakivaizdžiai.
Bet sąjungos valdybos pirmininkė Erika Navalinskienė šią mintį
papildė, kad, pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkio universitete už
vieno semestro neakivaizdines studijas imama 700 litų, Veterinarijos
akademijoje - 1200 Lt. Toli gražu ne kiekvienas jaunuolis ar jo
tėvai įstengs pakloti tokias sumas. Nerimą kelia ir tai, kad jaunasis
ūkininkas, be jokių išlygų, šaukiamas į privalomąją karinę tarnybą,
nors ūkis užregistruotas jo vardu. Būna, kad jaunuolis neturi
rimto žmogaus, kuriam galėtų tarnybos metu patikėti savo ūkio
žemę, gyvulius, dokumentaciją, įgaliojimus. Valdybos pirmininkė
ypač pabrėžė, kad jaunasis ūkininkas turėtų ne vien egzistuoti,
vos sudurdamas galą su galu, o gyventi, džiaugtis tuo gyvenimu,
rasti galimybių turiningai poilsiauti, pakeliauti ir pan. Dabar
gi ne vienas kaimo žmogus svarsto, ką daryti su savo gyvuliais,
nes dėl žemų supirkimo kainų neverta jų nei laikyti, nei parduoti.
O jaunasis ūkininkas, nors dar oficialiai neturįs savo žemių,
gyvulių, mato beviltiškas savo tėvų pastangas.
Labiausiai nerimą kelia nepalanki jaunųjų ūkininkų kreditavimo
sistema, ES stuktūrinių fondų panaudojimo apimtys. Tai minėjo
ir jaunas ūkininkas iš Rokiškio rajono Modestas. Jis ypač atkreipė
dėmesį į paramą besikuriantiems jauniesiems ūkininkams. Jos iš
valstybės pasigendama labiausiai. Osvaldas Dirsė iš Panevėžio
rajono kalbėjo apie sunkiai įveikiamus slenksčius, daugybę reikalavimų,
norint gauti paramos iš ES fondų. Jaunuolis yra dirbęs pas Danijos
fermerius, domėjosi, kaip toje šalyje remiamas kaimo jaunimas.
Pasirodo, kiekvienam besikuriančiam jaunam ūkininkui ten valstybė
skiria milijoną kronų (apie 460 000 Lt ) negrąžinamos paramos.
Žinoma, mūsų šalelė - ne Danija, bet dėmesys jaunam žmogui skiriasi
nepalyginamai.
Ir kitur - ne pyragai
Dabar visų akys nukreiptos į
Europos Sąjungą - esą, kai į ją įstosime, tada visiems bus labai
gerai. Bet tą gerovę teks susikurti mums patiems, niekas, atėjęs
iš kitos šalies, pas mus tvarkos nepadarys. Ne pirmą dieną kalbama,
jog prireiks nemažai pastangų, kad gautume materialinės, kitokios
paramos. Apie tai buvo plačiai kalbėta ir prieš kurį laiką Romoje
įvykusioje tarptautinėje jaunųjų ūkininkų konferencijoje, kurioje
dalyvavo ir mūsų atstovai. (Kaip pastebėjo jaunieji ūkininkai,
į ją nevyko nė vienas Žemės ūkio ministerijos specialistas.) Priimtoje
deklaracijoje atkreiptas dėmesys į esminius ES šalių jaunųjų ūkininkų
veiklos ypatumus, jos plėtrą. Pasirodo, ir kai kuriose kitose
kandidatėse į šią tarptautinę bendriją šalyse ne viskas klesti.
Ir ten kaime mažėja jaunimo, opūs kiti panašūs klausimai, kaip
ir pas mus.
Žemės ūkio rūmuose įvykusioje Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių
sąjungos konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys, kad jauniems
besikuriantiems ūkininkams reikia iš valstybės teikti vienkartines
negrąžinamas pašalpas, taip pat lengvatinius ir ilgalaikius kreditus
su palūkanų daliniu ar visišku kompensavimu žemės ūkio technikai
įsigyti, naujoms technologijoms diegti.
Taip pat teikti ilgalaikes paskolas su ne didesnėmis kaip 2 -
3 proc. palūkanomis žemei pirkti, o laisvą valstybinę žemę leisti
išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis per 25 metus. Jaunieji ūkininkai
siūlo ne konkurso tvarka į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose
žemės ūkio mokyklose ir kolegijose ūkininkaujantiems jauniesiems
ūkininkams bei ūkininkų vaikams, kurie vėliau perims ūkininkavimą,
suteikti galimybę įgyti išsilavinimą žemės ūkio srityje pirmumo
teise. Jei toks absolventas atsisakytų ūkininkavimo, jis privalėtų
valstybei grąžinti mokymo išlaidas.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"