Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius kviečia naujai išgyventi Gavėnią

Popiežius Benediktas XVI sveikina į Šv.Petro aikštę Vatikane susirinkusius maldininkus Nuotrauka iš „L’Osservatore Romano“

Sveikindamas sekmadienio vidudienio maldai į Šv. Petro aikštę susirinkusius maldininkus, popiežius Benediktas XVI priminė sekmadienio šv. Mišių Evangelijos skaitinyje girdėtą pasakojimą apie Jono Krikštytojo mokinių ir fariziejų priekaištą Jėzaus mokiniams, kad jie nesilaiką pasninko. Į tai Jėzus atsako, jog vestuvių puotos dalyviams netinka pasninkauti. Jie džiaugiasi, nes su jais yra jaunikis. Kai jaunikis iš jų bus atimtas, tada pasninkausią ir jie. Tai sakydamas, Jėzus apreiškia esąs Mesijas, Izraelio Jaunikis. Visi, kurie Jį priima ir Jį tiki, dalyvauja Jo vestuvių pokylyje. Tačiau Jaunikis žino, jog ateis valanda, kai nuo Jo daugelis nusigręš, kad ateis kančios ir mirties valanda, o Jėzaus mokiniai pasninkaus ir gedės.

Nemažėjanti pamaldumo Fatimos Dievo Motinai reikšmė

Mindaugas BUIKA

Švč. M.Marijos apsireiškimų regėtojai (iš kairės): Liucija (mirusi 2005 m. vasario 13 d.), palaimintieji Pranciškus ir Jacinta Martai, beatifikuoti 2000 m. gegužės 13 d.

Regėtojos sesers Liucijos palaikų perlaidojimas

Portugalijos katalikų žinių agentūros „Ecclesia“ duomenimis, apie 250 tūkstančių tikinčiųjų dalyvavo Fatimos Dievo Motinos šventovėje vykusiose paskutiniosios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų 1917 metais liudytojos karmelitės sesers Liucijos dos Santos palaikų perlaidojimo iškilmėse. Vienuolė, sulaukusi 97 metų, mirė 2005 m. vasario 13 d. Koimbros karmeličių konvente Portugalijoje, kur ir buvo laikinai palaidota. Jau tuomet buvo pranešta, kad, praėjus metams, po atitinkamų pasirengimų jos žemiškieji palaikai galutinai bus perkelti į Fatimos baziliką, kur yra palaidoti kiti du Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų regėtojai, ankstyvoje jaunystėje mirę jos giminaičiai palaimintieji Pranciškus ir Jacinta Martai.

Du nauji kunigai iš Lazdijų krašto

Šv. Mišias savo gimtosios parapijos bažnyčioje kartu su dekanu kan. Vytautu Prajara (viduryje) aukoja kunigai Marius Rudzinskas ir Jonas Jonuška

Lazdijai. Vasario 12 dieną Vilkaviškio Katedroje vyskupas Rimantas Norvila kunigais įšventino du lazdijiečius, vyskupijos diakonus Joną Jonušką ir Marių Rudzinską. Jis per homiliją priminė šventinamiesiems, kad Kristus pakvietė juos savo gyvenimu liudyti tai, ką skelbia, tai, kad jie yra paimti iš žmonių ir turi nuoširdžiai tarnauti žmonėms, nenusigręžti sunkumų akivaizdoje. Jie turi branginti kunigystę labiau už gyvenimą. Vyskupas pasveikino jaunuolių artimuosius ir prašė juos, taip pat parapijiečius melstis už savo vaikus, už savo kunigus. Paminėjo, kad šventimai atlikti anksčiau laiko, nes šie diakonai uoliai tarnauja ir nusipelnė būti priimti į kunigų luomą, ypač dabar, kai ruošiamasi Eucharistiniam kongresui. Vyskupas tuoj jauniesiems kunigams nurodė jų pirmosios tarnystė vietą: kun. M.Rudzinskas dirbs vikaru Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijoje, o kun. J.Jonuška – Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios vikaru.

Ateitininkai susitiko su vyskupu

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Pandėlio klebonas kun. Kostas Balsys su ateitininkais Pandėlio Švč.M.Marijos Vardo bažnyčioje

PANDĖLYS. „Pasaulyje yra šviesa“ – tokiu pavadinimu įžodžio šventė vyko Pandėlio šv. Onos ateitininkų kuopoje. Vasario 5-ąją Ateitininkų sąjunga pasipildė penkiomis narėmis. Kartu įžodį davė trys Jaunučių ateitininkų sąjungos narės iš Panevėžio šv. Kazimiero kuopos. Nors lauke spaudė šaltis, tačiau jo nepabūgo ir į šventę atvyko Ateitininkų sąjungos globėjas Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Moksleivių ateitininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas Artūras Skombrauskas, iždininkė, Panevėžio krašto ateitininkų vadovė Irena Bikulčienė, Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos šv. Kazimiero kuopos ateitininkai.

Zakristijonas bažnyčią išgelbėjo
nuo gaisro

Švč. Trejybės bažnyčios zakristijonas Vladas Rudžianskas išgelbėjo maldos namus nuo gaisro

Panevėžys. Švč. Trejybės bažnyčios zakristijonu Vladu Rudžiansku gali žavėtis tikintieji. 68 metų panevėžiečio drąsaus poelgio dėka liko sveiki ne tik vargonai, bet ir išgelbėta pati šventovė nuo galimos didelės nelaimės. V.Rudžianskas į bažnyčią vasario 18-ąją atėjo 7 val. ryte. Vargonininkui įjungus vargonus, maždaug po minutės jie nutilo. Tada jis nuėjo groti šv. Mišioms senaisiais balkone esančiais vargonėliais. Buvo maždaug pusė devynių, kai pastebėta nelaimė. Tuo metu zakristijonas tikrino, kaip šyla radiatoriai.

Liko gyvas parapijiečių širdyse

Kun. Vaclovas Ramanauskas liko gyvas žmonių širdyse

Bėgantys metai nenugramzdina kraupių prisiminimų. Neleidžia užmiršti ir brangių žmonių. Prieš dešimt metų nustojo plakti visų mylimo ir gerbiamo Ukmergės Švč.Trejybės bažnyčios klebono kun. Vaclovo Ramanausko širdis.

Vienas žudikas – jau laisvėje

Prieš dešimt metų bute, esančiame pačiame miesto centre, pas kleboną kun. V.Ramanauską apsilankė keli jaunuoliai. Žudikai į klebono duris pasibeldė prašydami dešimties litų kelionei į Kauną. Pinigų gavo, tačiau už juos nusipirko ne bilietą, o alkoholio. Begeriant jiems kilo mintis sugrįžti atgal ir apiplėšti butą. Įsibrovėliai ieškojo vertingų daiktų, pinigų. Reikalaudami grobio jie žiauriai kankino kleboną. Policijos pareigūnai vėliau sulaikė nusikaltėlius, bet jiems nebuvo paskirtos griežčiausios bausmės. Vienas nusikaltėlis jau džiaugiasi laisve, kiti du – įkalinimo įstaigoje.

FOKOLIARAI YRA TIE,
KURIE MYLI PIRMI

Inesė Ratnikaitė

Vale Ronketi ir Pepino Didžiakomo (viduryje) dalijasi patirtimi

Kartais atrodę neįmanomi dalykai vieną dieną įvyksta atskleisdami didžią Dievo malonę. Sausio 29 dieną vykusiame susitikime su fokoliarais dr. Danė Šlapkauskaitė prisiminė: prieš septyniolika metų Italijoje gyvenančios fokoliarės Vale Ronketi (Ronchetti) atvažiavimas į Lietuvą atrodė neįgyvendinama utopija. Svajonė pradėjo pildytis prieš trejus metus, kai V.Ronketi ir Pepino Didžiakomo (DiGiacomo) apsilankė Vilniuje. Šiais metais surengti net du susitikimai: Vilniuje ir Šiauliuose.

Rusijos armijos degradacija

Rusijos armijos kankinys eilinis Andrejus Syčiovas

Visa Rusijos žiniasklaida, netgi ta, skelbianti liaupses prezidentui V.Putinui, tiesiog priblokšta nuo paaiškėjusio dar vieno šiurpaus įvykio Rusijos armijoje. Tuo labiau kad tą tragediją ir žvėrišką susidorojimą su eiliniu šauktinu kareiviu bandė nuslėpti aukšti Rusijos armijos generolai. Tikriausiai viskas ir būtų likę nežinoma, o sadistų tarnybos draugų nukankinto jauno kareivio tėvams būtų pranešta, kad karys žuvo vykdydamas tarnybines pareigas arba nelaimingo atsitikimo metu, gal net vykdydamas kovinę užduotį. Tai, kas atsitiko Čeliabinsko tankų mokykloje, Rusijos žurnalistė Tatjana Kuznecova pavadino armijos gangrena, kuri jau seniai apėmusi visą Rusijos kariuomenę. Tas gangrenos procesas, vadinamas nestatutiniais santykiais arba „dedovščina“, jau darosi nebevaldomas. Beje, ir nesistengiama gydyti šios ligos, o jos baisūs simptomai maskuojami visais įmanomais būdais. Ir juos slepia ne kokie nors banditų ir sadistų įpročius perėmę seržantai ar kiti žemesnio rango kariškiai, bet aukštas pareigas užimantys generolai iš Gynybos ministerijos su pačiu gynybos ministru Sergeju Ivanovu priešakyje.

Deklaracijos ir realybė

Petras KATINAS

Dalybos. Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Štai jau ir 2006-ieji, šešioliktieji atkurtosios nepriklausomybės metai, ateina. Ką gi nuveikėme, ko pasiekėme? Pasiekimų tikrai yra nemažai. Lietuva tapo ES ir NATO nare. Sostinėje kyla įspūdingi dangoraižiai. O ką jau kalbėti apie milžiniškus prekybos centrus, visokius akropolius, maximas ir megas, atsirandančius tarsi stebuklinga lazdele mostelėjus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Ir ministrai su aukštųjų mokyklų diplomais, kai kurie net su Maskvos bei Leningrado partinių mokyklų, ir parlamentarai milijonieriai, pagaliau Prezidentas, garsus gamtosaugininkas, žadėjęs netgi nelegalius pastatytų pilių kompleksus Kuršių nerijoje buldozeriais nugriauti.