Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dvasingos beatifikacijos laukimas

Mindaugas BUIKA

Balandžio 2 dieną minėjome trečiąsias popiežiaus Jono Pauliaus II (1920-2005) mirties metines. Pageidaujama, kad jis į altoriaus garbę būtų pakeltas kaip galima greičiau

Parengta „positio“ ataskaita

Nors popiežius Jonas Paulius II dar nėra nei kanonizuotas, nei beatifikuotas, tačiau jo mirties metinių minėjimas (bent jau Romoje) tampa svarbia liturgine iškilme. Tai rodo velionio Šventojo Tėvo populiarumą tarp tikinčiųjų ir didelę jo mokymo įtaką Bažnyčios gyvenimui. Balandžio 2 dieną trečiųjų Jono Pauliaus II mirties metinių minėjimui vadovavo popiežius Benediktas XVI. Kartu prasidėjo ir pirmasis Pasaulinis apaštališkasis gailestingumo kongresas, kuris baigsis ateinantį sekmadienį.

Nuo ateisto iki vienuolio ir vyskupo

Oslo (Norvegija) katalikų vyskupas emeritas Jonas Vilemas Nikolaisenas Granas, OCSO, daug nusipelnęs stiprinant ekumeninius santykius, išgarsėjo asmenybės kaita – buvęs menininkas ir ateistas tapo tikinčiu kataliku, vienuoliu, kunigu ir galiausiai vyskupu. Paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais jis dirbo sielovadinį darbą Prancūzijai priklausančioje Viduržemio jūros saloje Korsikoje

Kaip pranešė Ekumeninių žinių agentūra (ENI) Paryžiuje kovo 20 dieną mirė beveik 88-erių sulaukęs Oslo (Norvegija) katalikų vyskupas emeritas Jonas Vilemas Nikolaisenas Granas, OCSO. Šis ganytojas, daug nusipelnęs stiprinant ekumeninius santykius, išgarsėjo savo asmenybės kaita – buvęs menininkas ir ateistas tapo tikinčiu kataliku, vienuoliu, kunigu ir galiausiai vyskupu.

J. Granas gimė 1920 metų balandžio 5 dieną Bergeno miestelyje protestantų liuteronų šeimoje. XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje J. Granas studijavo muziką ir choreografiją Anglijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Patyręs gilią dvasinę transformaciją, 1941 metų pabaigoje atsivertė į katalikybę. Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija buvo okupavusi Norvegiją, tarnavo norvegų žvalgybos daliniuose Didžiojoje Britanijoje.

Europos lietuvių kunigų suvažiavimas

Prel. Edmundas Putrimas,

Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas
rūpintis užsienio lietuvių sielovada

II Europos lietuvių katalikų dvasininkų suvažiavimo dalyviai, lietuviai kunigai, dirbantys sielovadoje su emigrantais, Šiluvoje nusifotografavo su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi, SJ

Kovo 25-28 dienomis Lietuvoje vyko II Europos lietuvių katalikų dvasininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo lietuviai kunigai, dirbantys sielovadoje su emigrantais Vokietijoje, Airijoje, Anglijoje, Punske (Lenkija), Rusijos miestuose Kaliningrade ir Novosibirske, taip pat atstovai iš Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių ordino bei Jėzaus draugijos. Suvažiavimas prasidėjo kovo 25-osios vakare Vilniuje, Eucharistijos šventimu Bernardinų bažnyčioje, liturgijai vadovavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas besirūpinantis užsienio lietuvių sielovada prel. Edmundas Putrimas.

Pašventinta katalikų koplyčia

Rusnės parapijos koplyčios šeimininkai kun. Virginijus Palionis ir zakristijonas Juozas Dimša

RUSNĖ. Tai – bene atokiausias ir sunkiausiai pasiekiamas Telšių vyskupijos kampelis, priklausantis Šilutės dekanatui. Šis prie Kuršių marių ir Nemuno prigludęs miestelis, jau XV amžiuje minėtas raštuose ir garsėjęs kaip Klaipėdos prieuostis (čia buvo perrišami, pertvarkomi sieliai plukdymui Kuršių mariomis į Klaipėdą), kas pavasarį ir rudenį kenčia nuo didžiulių potvynių, audrų ir vėjų. Pasak pačių rusniškių, „mes jau įpratome braidyti po vandenį, per užtvindytus kelius, sodybas keltis amfibijomis, valtimis arba specialiais keltais, traukiamais traktorių“. Užtat vasaromis čia be galo gražu ir miela: per žydinčias pievas ir klonius ramiai vingiuoja Nemunas, tyvuliuoja Kuršių marios...

Vyskupo palaiminti – į Velykinį džiaugsmą

Vyskupas Jonas Boruta, SJ, Velykų išvakarėse svečiuojasi pas Šilalės parapijos Žemaičių Kalvarijos giedotojus. Susitikime dalyvavo ir jaunimo grupė

ŠILALĖ. Po maldingai ir prasmingai praleistos Gavėnios Šilalės parapijos tikintieji, vadovaujami Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebono dekano kun. Stasio Toleikio, padedant jo pagalbininkams kun. Mindaugui Aleknai ir Sigitui Valauskiui, visą Didžiąją savaitę rodė dar didesnę pagarbą ir meilę Kristui, Jo Kančiai bei Prisikėlimo triumfui, kad išaušus šv. Velykų rytui galėtų džiaugsmingai užgiedoti ALELIUJA...

Didžiosios savaitės vakarais į Šilalės bažnyčią rinkdavosi tikintieji ir nemaža dalis mokyklinio jaunimo. Tie, kurie nespėjo Rekolekcijų metu atlikti išpažinties, laukė prie klausyklų, kuriose jau nuo pusės šešių vakaro sėdėdavo visi Šilalės parapijos kunigai.

50 kunigystės metų

Monsinjoras Lionginas Vaičiulionis su grupe jį pasveikinti atėjusių parapijiečių

Šilainiai. Šv. Dvasios parapijoje ant aukšto kalno šviečia rausvo mūro Šventosios Dvasios bažnyčia. Tiesa, ji dar nebaigta statyti, tačiau tikintieji žino, kad šventovė netrukus atvers duris parapijiečiams. Bet ir dabar čia daug kas padaryta – tvirtai stovi mūro sienos, uždengtas stogas, sustatyti suolai... Šia statyba nuo pat pradžių rūpinasi buvęs ilgametis šios parapijos klebonas monsinjoras Lionginas Vaičiulionis.

Būti šviečiančios vilties ženklais

Grupė renginio dalyvių. Kairėje – kunigai Arūnas Užupis ir Arūnas Kesilis

ALYTUS. Antrąją Velykų dieną Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje tikintieji buvo pakviesti į šventinę konferenciją pasisemti dieviškų dorybių. Šv. Mišias aukojo svečias iš Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos klebonas kun. teol. lic. Arūnas Kesilis, konferenciją organizavo VšĮ „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva kartu su Alytaus dekanu, šios parapijos klebonu kun. Arūnu Užupiu bei Valstybinių vaikų globos namų administracija (direktorius Romutis Žebuolis).

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Petras KATINAS

Ambicingoji Ukrainos premjerė Julija Tymošenko pradėjo vis labiau kastis po savo bendražygio prezidento Viktoro Juščenkos pamatais Reuters nuotrauka

Ambicingoji Ukrainos premjerė, dažnai ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje vadinama „geležine Julija“, „oranžine princese“ ar panašiai, pradėjo vis labiau kastis po savo bendražygio, su kuriuo kartu kovojo su prorusišku konkurentu Regionų partijos lyderiu Viktoru Janukovičiu, – prezidento Viktoro Juščenkos pamatais. Nepaisant to, kad Ukrainos prezidento rinkimai įvyks (bent jau paskelbti) tik 2010 metais, „oranžinė princesė“ užsimojo apskritai panaikinti prezidento instituciją. Mat „geležinės Julijos“ nuomone, naujai rengiamoje Ukrainos konstitucijoje, kurios projektą dabar rengia žymiausi Ukrainos teisininkai, mokslininkai bei politikos specialistai, privalo likti arba tik prezidento institucija, arba tiktai premjero.

„Deržavininkai“ ir visi kiti

Petras KATINAS

Tvarkdariai Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Publicistas ir rašytojas Saulius Stoma prašneko apie bendrą nuopuolio mastą Lietuvos valdžios struktūrose, faktiškai mirusią Lietuvos politiką, besiritančią vis žemyn ir žemyn. Štai apsivogę Trakų savivaldybės viršininkai su A. Paulausko partijos aktyvistu Trakų meru priešakyje po kilusio triukšmo dėl nelegalių statybų, Trakų tarybos nariams audringai plojant, pasitraukė iš pareigų pasiėmę keliolikos tūkstančių išeitinėmis kompensacijomis pavadintus „otkatus“, dėkojant jiems už puikų darbą. Linkint ir jų įpėdiniui bei naujajam Trakų merui dideliam rašytojui Malūkui elgtis lygiai taip pat. Tai įstatymais įteisinta norma, kai bet koks už rankos sučiuptas apsivogęs valdžios atstovas išeina dargi apdovanotas.