Atnaujintas 2008 m. gruodžio 12 d.
Nr. 94
(1687)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Kai laukiant Kalėdų širdis atgimsta

Permainingas patriarcho kelias

Mindaugas BUIKA

Rusijos Stačiatikių Bažnyčios
patriarchas Aleksijus II

Vatikano pagarba ir nuopelnų pripažinimas

Su didelėmis bažnytinėmis ir valstybinėmis iškilmėmis Maskvos Kristaus Apsireiškimo katedroje palaidotas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Aleksijus II. Dalyvaujant dešimčiai tūkstančių tikinčiųjų, Rusijos politinei vadovybei (prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas), gedulingoms apeigoms gruodžio 9 dieną vadovavo metropolitas Kirilas, paskirtas laikinuoju (locum tenens) Bažnyčios administratoriumi, kol bus išrinkta nuolatinė jos galva. Tarp iš viso pasaulio susirinkusių religinių lyderių laidotuvėse dalyvavo Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I ir Gruzijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Ilija II. Šventajam sostui atstovavo autoritetinga delegacija, kurioje buvo net du kardinolai – Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis ir Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas emeritas kardinolas Rožeras Ečegerajus. Gruodžio 5-ąją, patriarcho mirties dieną, Rusijos Stačiatikių Bažnyčios sinodui pasiųstoje užuojautos telegramoje popiežius Benediktas XVI pripažino velionio „pastangas siekiant Bažnyčios atgimimo po sunkios ideologinės (komunistų) priespaudos, kuriai priešinosi daugybė kankinių ir tikėjimo išpažinėjų“. Šventasis Tėvas taip pat nurodė į Aleksijaus II „ryžtingą kovą ginant žmogiškas ir evangelines vertybes Europoje“ ir linkėjo, kad „ji duotų laukiamus taikos bei žmogiškos, socialinės ir dvasinės pažangos vaisius“.


Pasirinkimas naujai Vyriausybei: oligarchai ar tauta

Advokatas Kęstutis Čilinskas

Kaip derėtų vertinti pirmuosius naujojo premjero Andriaus Kubiliaus žingsnius? Ką slapta pažadėjo „Leo LT“ savininkams konservatorių - krikščionių demokratų lyderis? Kieno interesus – oligarchų ar vidutiniokų – pasišovusi ginti naujoji Seimo dauguma? Kuo pavojingos Lietuvos valstybei idėjos, kurias propaguoja kai kurie Laisvosios rinkos instituto ekspertai? Kaip parlamente buvo sužlugdytas alternatyvusis projektas, konkuravęs su akivaizdžiai neteisėtu „Leo LT“ sumanymu? Kiek milijardų litų praradome, leidę įsigalėti „Leo LT“ milijonieriams? Kodėl Rusijai naudinga, kad artimiausiu metu nepasistatytume naujos atominės elektrinės? Apie tai su buvusiu Seimo nariu advokatu Kęstučiu ČILINSKU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras VISOCKAS.


Ribos

Linas ŠALNA

Antradienį valdančiosios koalicijos balsais (ir manipuliuojant Seimo Statutu) buvo pritarta A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programai. Jeigu viskas vyks pagal premjero A. Kubiliaus planą, jau prieš pat Kalėdų šventes (Kūčių išvakarėse) planuojama priimti visus drastiškus mokesčių pakeitimus, siekiant pripildyti Kirkilo vadovautos vyriausybės išeikvotą valstybės biudžetą. Aišku, toks vėlyvas įstatymų priėmimas sukels didelę netvarką mokestinių prievolių srityje. Bet svarbiau yra tai, kad didžiausia našta bus uždėta skurdžiausiems gyventojų sluoksniams – 600-800 litų dydžių pensijas gaunantiems pensininkams, minimalią algą (ar net pusę minimalios) gaunantiems dirbantiesiems, o ypač bedarbiams ar pusę metų iš bedarbio pašalpų gyvenantiems. Kartu naikinant patentus patentininkams bei didinant PVM (nuėmus vadinamąsias „lengvatas“) bus žlugdomos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės – jos bus priverstos bankrutuoti ir į gatvę išmesti naujus bedarbius. Todėl ne veltui Vyriausybei tvirtinant programą prie Seimo piketavo profsąjungų atstovai. Iškėlę plakatus, o ir savo kalbomis televizijai bei Seimo atstovams (tarp kurių matėsi tik kažkodėl besišypsantis vadinamasis socialdemokratas Sabatauskas, bet nepasirodė nė vienas valdančiosios koalicijos atstovas) profsąjungų nariai teigė, kad naujosios Vyriausybės planai dar labiau nuskurdins neturtinguosius ir daugiausiai naudos atneš pasiturintiems gyventojams.


Dievo, Bažnyčios ir tėvynės meilės puoselėtojas

Monsinjoras Jonas Kučingis švenčia savo 100 metų jubiliejų

Stasys GENTVILAS

Mons. Jonas Kučingis

Monsinjoras Jonas Kučingis (Kučinskas), baigęs Telšių kunigų seminariją, prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbęs Telšių gimnazijos ir Amatų mokyklos kapelionu, Šilalės gimnazijos ir kariuomenės 6-ojo pulko kapelionu, okupacijos metais klebonavęs Šilalėje, vėliau vėl dirbęs Telšių gimnazijos kapelionu, 1944 metais kartu su kitais tautiečiais pasitraukė į Vokietiją ir klebonavo Nasgenštadto parapijoje. Klebonas neužmiršo lietuvių pabėgėlių ir kiek galėdamas juos rėmė. 1946 metais Jonas Kučingis atvyko į Ameriką, Los Andželą, Šv. Kazimiero parapiją, kurioje klebonu dirbo jo bičiulis Julius Maciejauskas, ir buvo paskirtas bažnyčios ir parapijos vikaru. 1947 m. balandžio 11 dieną kun. J. Kučingis tapo Šv. Kazimiero parapijos klebonu.


 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija