Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gyvybinis religijos įnašas į politinį procesą

Mindaugas BUIKA

Buvę Didžiosios Britanijos premjerai šalies parlamento seniausioje Vestminsterio salėje plojimais sutinka popiežių Benediktą XVI

Šv. Tomo Moro bylos pamokos

Praėjusio vizito Didžiojoje Britanijoje metu popiežius Benediktas XVI  pasakė istorinę kalbą šalies parlamento seniausioje ir garsiausioje Vestminsterio salėje (Westminster Hall), kurioje jis dar kartą išdėstė savo socialinio mokymo principus apie tikėjimo ir proto, religijos ir politikos sąsajas. Šios dar 1099 metais statytos patalpos mena svarbius Bažnyčios ir valstybės santykių etapus, kurie suvaidino esminį vaidmenį Jungtinės Karalystės istorijoje. Pavyzdžiui, kaip tik čia 1535 m. liepos 1 dieną žymusis valstybininkas ir filosofas Tomas Moras buvo pasmerktas mirčiai už „išdavystę“, tai yra už tai, kad atsisakė pripažinti tuometinį karalių Henriką VIII aukščiausiu „nacionalinės“ Bažnyčios vadovu.

Popiežiaus mokymo politinis pripažinimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Didžiosios Britanijos premjerui Deividui Kameronui pristato jį lydinčius Vatikano dvasininkus

Prioritetas ištikimybė sąžinei ir atsakomybei

Popiežiaus Benedikto XVI mokymas apie būtinumą išsaugoti krikščioniškąsias šaknis Didžiojoje Britanijoje neliko neišgirstas. Tą patvirtino ir šalies vyriausybės vadovas Deividas Kameronas. Konservatorių partijai nuo 2005-ųjų vadovaujantis ir šiemet po laimėtų parlamento rinkimų premjeru tapęs politikas atsisveikinimo kalboje Šventajam Tėvui patvirtino, kad „tikėjimas yra mūsų šalies visuomeninio audinio dalis: visuomet toks buvo ir visuomet bus. Kaip jūsų Šventenybė sakėte, tikėjimas nėra problema, kurią įstatymdaviai turi spręsti, bet mūsų nacionalinių debatų gyvybinga dalis. Ir mes tuo didžiuojamės.“

Kovo 11-oji – ne dovanėlė

Benjaminas ŽULYS

Prof. Vytautas Landsbergis susitikime su Kauno visuomene viešojoje Vinco Kudirkos bibliotekoje. Greta – bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Įdomus pokalbis neseniai įvyko Kauno viešojoje Vinco Kudirkos bibliotekoje. Į susitikimą su miesto visuomene atvyko pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, nūnai Europos Parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis. Jis papasakojo, kaip buvo ruošiamasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, kokias kliūtis teko įveikti įteisinant mūsų šalies savarankiškumą, teisę būti nepriklausoma valstybe. Garbusis svečias, būdamas Lietuvos Sąjūdžio, o vėliau – ir visos šalies vadovu, žengė išsivadavimo sąjūdžio priekyje. Susitikime su kauniečiais jis pristatė savo knygą „Kovo vienuoliktoji. Prieš dvidešimt ir šiandien“.

Visą prasmingą gyvenimą tikėjo, kad Lietuva bus laisva

Kazimieras Dobkevičius

Rašytojas ir žurnalistas Juozas Kojelis savo namuose

Rodos, dar taip neseniai įžymus JAV lietuvių visuomenės veikėjas, aktyvus ateitininkas, žurnalistas, pedagogas Juozas Kojelis šventė savo 90-ąjį gimimo jubiliejų. Garbusis publicistas jau kuris laikas grįžęs į Lietuvą ir gyvena Kaune. Tačiau net ir būdamas garbaus amžiaus daug dirba: sistemina asmeninį archyvą, tvarko užrašus, rankraščius, ruošia publikacijai ne vieną knygą. J. Kojelis tikrai turi ką prisiminti ir palikti visuomenei, kuri jau seniai laukia prisiminimų knygos.

Tauro apygardos partizanų kovų takais

Kazimieras Dobkevičius

Prie paminklo Tauro apygardos partizanams

Rugsėjo 10 dieną LPKTS Marijampolės skyrius  organizavo žygį Tauro apygardos partizanų kovų takais. Malonu, kad šįkart žygyje dalyvavo labai daug jaunimo. Susidarė aštuonių autobusų vilkstinė. Maršruto pradžia – Skardupiai.

*    *   *

1945 m. vasarą Suvalkijoje veikė LLA, Laisvės kovotojų, Kęstučio, Geležinio Vilko kovotojai, tačiau nebuvo vieningos vadovybės. Liepos mėnesį apie Palias veikusių partizanų būrių vadai broliai V. Gavėnas-Vampyras ir Albinas Ratkelis-Oželis užmezgė ryšius su Marijampolės valsčiaus Skardupių klebonu kun. Antanu Yliumi ir pas jį besislapsčiusiu buvusiu Marijampolės aps. policijos viršininko pavaduotoju Jonu Pileckiu. Pokalbiuose išaiškėjo, kad atskirai veikiančios grupės nėra organizacija ir dirba kaip kam patinka, todėl būtina vienytis, sudaryti bendrą vadovybę ir užkirsti kelią savivalei. 1945 m. liepos 19 dieną Skardupių klebonijoje įvyko steigiamasis Tauro partizanų apygardos štabo posėdis, kuriame dalyvavo  V.Gavėnas-Vampyras, A. Ratkelis-Oželis, kun. A. Ylius-Vilkas, kpt. Leonas Taunys-Kovas ir J. Pileckis- Brokas. Rugpjūčio 15 dieną Skardupių klebonijoje  buvo sušauktas jau gausesnis pasitarimas, kuriame dalyvavo Tauro apygardos štabo nariai bei partizanų grupių atstovai: ltn. V. Bacevičius-Vygandas ir plk. Liudas Butkevičius-Luobas, nuo Geležinio Vilko – Lapinskas-Berželis, nuo Alytaus – Lazdijų aps. pasienio kpt. V. Navickas-Perkūnas, nuo Marijampolės – V. Radzevičius-Vaidila ir V. Kulboka-Vytenis, taip pat S. Šačkus-Uosis. Buvo nustatytos Tauro apygardos ribos – Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Lazdijų ir dalis Alytaus bei Kauno apskričių, kitaip tariant – Užnemunės teritorija. Numatyta įsteigti penkias rinktines: Vytauto, Perkūno, Stirnos, Patrimpo ir „Geležinio vilko“. Pasitarime nutarta bendrą politinę vadovybę pavesti plk. L. Butkevičiui-Luobui.

Scenoje įkūnytos baltų ritualinės apeigos

Irena Karalienė

Scenos iš spektaklių

Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Socialinės komunikacijos instituto (SKI) dėstytojas dr. Egidijus Mažintas pakvietė į „Menų spaustuvėje“ įvykusią „Naujojo teatro“ rudens premjerą – į savo parašytą ir režisuotą senovinių apeigų ir ritualų spektaklį „Lietuvos vilkė – didžioji kunigaikštienė“. Pagrindiniuose vaidmenyse – buvę VPU SKI absolventai, taip pat aktoriai, turintys regos negalią.