Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Eucharistijos kulto asmeninė
ir visuomeninė reikšmė

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina malidininkus, susirinkusius į Eucharistinio kongreso uždarymą

Eucharistinio kongreso istoriniai bruožai

Laukiant ateinančiais 2012 metais Airijos sostinėje Dubline įvyksiančio jubiliejinio 50-ojo tarptautinio Eucharistinio kongreso, įvairiose šalyse rengiami nacionaliniai bei dieceziniai tokio pobūdžio susitikimai. Jie dažnai trunka kelias dienas ir tampa svarbiais vietinio Bažnyčios gyvenimo įvykiais, panašiai, kaip atlaidai didžiosiose Dievo Motinos šventovėse ar katalikiškojo jaunimo dienų šventimas. Italijos 25-asis nacionalinis Eucharistinis kongresas, kurį praėjusį sekmadienį iškilminga šv. Mišių auka uždarė pats popiežius Benediktas XVI, rugsėjo 3–11 dienomis vyko Ankonos uostamiestyje prie Adrijos jūros.

Pirmiesiems – pirmosios vietos

Kun. Vytenis Vaškelis

Kas turi didesnę vertę: ar sūriu prakaitu iškovotas Europos krepšinio aukso medalis, ar už viso gyvenimo triūsą Viešpatyje laimėtas nevystantis vainikas? Džiaugiuosi Lietuvos krepšininkų pergalėmis šiame tarptautiniame krepšinio čempionate, bet dar labiau džiaugčiausi, jei lietuviams laimėjus pirmąją vietą, kylanti krepšinio žvaigždė Jonas Valančiūnas galėtų nušvisti ir artimo meile – įvykdytų viešai duotą pažadą: per pėsčiųjų perėją pervestų 50 močiučių (beje, nederėtų užmiršti ir senelių). Nors jis tai padaryti pasižadėjo šypsodamasis, bet išties būtų puiku matyti, kaip šis šaunus džentelmenas per gatvę padeda pereiti lazdele pasiramsčiuojančiai senolei, kurios malda už mūsiškių krepšininkų rinktinę nebuvo atsitiktinis įnašas į lietuvaičių sėkmingo žaidimo aruodą.

Šilinių atlaidų kronika

Supažindiname su Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų Šiluvoje dienomis

Aikštėje priešais Baziliką – kariai

Palaimintojo Jono Pauliaus II diena

Rugsėjo 7-ąją Palaimintojo Jono Pauliaus II diena Šiluvos šventovėje prasidėjo šiemetiniai didieji Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Į pirmąsias pagrindines jų iškilmes atvykę iš įvairių Lietuvos vietų piligrimai iškilmingoje Eucharistijoje prie šventiškai papuošto altoriaus aikštėje dėkojo Dievui už šiemet palaimintuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo pavyzdį ir meldė jo užtarimo.

Kaimas turi savo kryžių

Romas BACEVIČIUS

Prie kryžiaus Lekėčių kaimui jo pašventinimo renginyje dalyvavę gyventojai

Rugpjūčio 27-ąją, šeštadienį, nemažas kaimo gyventojų būrys rinkosi į Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčią. Joje šios parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka aukojo šv. Mišias už gyvus ir mirusius šio kaimo gyventojus. Paskui visi atvyko į šio krašto poetės Gražinos Tulauskaitės-Babrauskienės (1908–1990) tėviškės vietą, kur klebonas kun. A. Kurapka pašventino kaimo kryžių. „Tebūna jis kaip padėkos ženklas Dievui už tai, kad laimino lekėtiškių sodybas, darbus, kasdienybę“, – sakė klebonas. Ši vieta vadinama Paryžiumi, o greta esantis miškas – Paryžine, nes prieš 200 metų traukdamiesi išbadėję Napoleono kariai, čia pamatę gyvenant žmonių, sušuko: „Paris“. Pensininkas Zenonas Rakauskas pasakojo, kad kadaise čia stovėję gražūs namai, o šalia esantis kelias iš Prūsijos per Naumiestį vedė į Kauną. Keliu važiuodavę prekybininkai, (artimiausia didesnė gyvenvietė buvo Novaraistis). Z. Rakauskas prisiminė ir savo vaikystę – jis pro šią vietą penkis kilometrus eidavo į mokyklą ir bažnyčią. Jis taip pat sakė, kad seniau žmonės gegužės mėnesį rinkdavosi pasimelsti prie kaimo kryžiaus, paskui vaišindavosi, bendraudavo. „Norėčiau, kad mūsų poetės Gražinos Tulauskaitės tėviškėje prie kryžiaus bent kartą per metus susirinktų Lekėčių kaimo gyventojai“, – kvietė Z. Rakauskas. Jis rinko lėšas šiam kryžiui pastatyti, todėl dėkojo visiems, kurie prisidėjo savo aukomis. Keletą giesmių pagiedojo Lekėčių bažnyčios choras, o paskui renginio dalyviai bendravo Lekėčių kultūros namuose.

Kryžiumi įamžino kaimą

Kryžiaus šventinimo renginyje dalyvavę Naujininkų kaimo gyventojai su kun. Francu Kukliu (kairėje)

Kaimo kryžkelėj kvepia alyvos,
Senas kryžius paskendęs žieduos.
Kiek dešimtmečių jis čia prarymos –
Tik gegutė viena suskaičiuos...

Nuo seno Lietuvoje gyvuoja tradicija kryžkelėse, kaimuose ar prie namų statyti kryžius. Taigi susirinkę Naujininkų kaimo Pajevonio parapijos Vilkaviškio rajone gyventojai, tęsdami senąsias tradicijas,nutarė pasistatyti savo kaime kryžių, juolab kad rėmėjų ir iniciatorių netrūko.

Aplankė Plungėje dirbusius kunigus

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Plungiškiai prie Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Kairėje kunigas Julius Meškauskas, viduryje Švėkšnos parapijos klebonas kan. Donatas Stulpinas

Gražios iniciatyvos ėmėsi Žemaičių Kalvarijos dekanato dekanas Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Julius Meškauskas, sumanęs aplankyti Plungės parapijoje dirbusius kunigus. Dalyvauti šioje kiek neįprastoje piligriminėje kelionėje panoro daugiau kaip penkiasdešimt Plungės parapijos tikinčiųjų, kurie su didžiule pagarba prisimena Plungėje dirbusius kunigus vikarus, klebonus. Beje, atsirado ir daugiau norinčių juos, dabar jau dirbančius įvairiose Telšių vyskupijos parapijose, aplankyti. Dekano klebono kun. J. Meškausko pajuokavimu, Plungės autobusų parko autobusas nors ir didžiulis, bet ne guminis, todėl šį kartą teko apsiriboti pusšimčiu piligrimų.

Paminėjo Seinų kunigų seminarijos metines

Scholastika Kavaliauskienė

Jonavos jungtinis choras „Žemyna“ prie Seinų bazilikos

Į Seinų Lietuvių namų konferencijų salę rugpjūčio 28 dieną žmonės rinkosi susikaupę. Rimčiai ir susikaupimui nuteikė renginio tema: „Seinų kunigų seminarijos 185 metinių minėjimas“. Grupelei alytiškių teko garbė dalyvauti šioje šventėje. Konferencijoje pranešėjai buvo du: Lietuvos istorijos instituto istorijos mokslų daktaras, profesorius Algimantas Katilius ir istorijos mokytojas Juozas Sigitas Paransevičius.

Piligriminė išvyka į Latviją

Nida Kaleinikovaitė

Ekskursijos dalyviai žengia Šv. Liudviko bažnyčios šventoriumi Kraslavoje

Liepos 6 dieną 105 Kupiškio ir Antašavos parapijiečiai išvyko į klebono kun. dr. Rimanto Gudelio organizuotą piligriminę kelionę į rytų Latvijos apylinkes. Pirmiausia piligrimai apžiūrėjo Kraslavos miestelyje esančią Šv. Liudviko bažnyčią, kuri yra įtraukta į Europos kultūros paveldą. Klebonas kun. Eduardas Voroneckis papasakojo bažnyčios istoriją, atkreipdamas dėmesį, kad Šv. Liudviko bažnyčios altorinė freska yra viena seniausių Latvijoje ir šiuo metu kaip tik restauruojama, taip pat parodė ir vienintelį Baltijos šalyse garsaus lenkų dailininko J. Moteikos tapytą Šv. Liudviko paveikslą. Vėliau buvo aplankyta Šv. Donato koplyčia, kurioje palaidoti šventojo palaikai. Vėliau bažnyčios klebonas ekskursijos dalyvius nuvedė į grafų Pliaterių, kurie XVIIII–XIX amžiuje nusipirko Kraslavos miestelį ir jį valdė, kriptas.

Žmonės, dalinantys save…

Pirmoje eilėje trečia – Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė. Antroje eilėje ketvirta – „Caritas“ pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė Samanta Aleknavičiūtė, šeštas – Giedrius Sinkevičius, maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje ir kiti Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ savanoriai

Mūsų mažoji Lietuva – septynios vyskupijos: Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio, Vilniaus. Tai tik teritoriniai vienetai. Juose gyvenantys žmonės patiria tuos pačius  išgyvenimus kaip ir viso pasaulio žmonija. Kaip bebūtų gaila ir liūdna, šiemet net šešis kartus per metus bus dalinami maisto produktai pagal ES maisto iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems (MIATLNAS) asmenims programą, kuri nuo 2006 metų vykdoma ir Vilkaviškio vyskupijoje. Šios programos metu maisto produktai Vyriausybės lėšomis superkami iš ES intervencinių atsargų, kurios dalinamos pagal ES galiojančią tvarką. Šiame darbe nuoširdžiai dalyvauja „Lietuvos Caritas“, Raudonojo kryžiaus draugija ir Labdaros paramos fondas „Maisto bankas“. Apie 70% MIATLNA programos darbo pagal Lietuvos teritorijos plotą ir aptarnaujamų žmonių skaičių įgyvendina „Lietuvos Caritas“ bendradarbiai ir savanoriai. Ne veltui „Lietuvos Caritas“ nuėjo gražų raidos kelią nuo 1926 metų kaip „Caritas“ federacija, 1940 metais Sovietų Sąjungos panaikinta. 1988 m. rugpjūčio 26 dieną Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Vargdienių seserų kongregacijos sesers Albinos Pajarskaitės vadovaujama moterų iniciatyvinė grupė pasirašė moterų katalikiškojo sambūrio „Caritas“ steigiamąjį aktą ir pradėjo sambūrio organizavimo darbus. 1989 m. balandžio 15 dieną Kauno Sporto halėje steigiamajame „Caritas“ suvažiavime patvirtinti įstatai, veiklos programa, išrinkta Centro valdyba ir taryba. 1991 metais „Lietuvos Caritas“ federacija tapo Caritas Internacionalis nare. 1994 m. liepos 23 – 24 dienomis „Lietuvos Caritas“ federacijos II suvažiavimas pakoreguoja organizacijos struktūrą, patvirtinti nuostatai skatina labiau į karitatyvinę veiklą įtraukti katalikus pasauliečius. 1997 m. birželio 21–22 dienomis „Lietuvos Caritas“ federacijos suvažiavime organizacija iš esmės pertvarkyta ir integruota į Lietuvos Katalikų Bažnyčios struktūrą, patvirtintas naujas pavadinimas – „Lietuvos Caritas“. Jį sudaro „Lietuvos Caritas“ centras, vyskupijų, dekanatų, parapijų centrai. Tik tokiu būdu „Caritas“ veikla gali atrasti labiausiai stokojančius, jiems suteikti reikiamą ir tinkamiausią pagalbą.