Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Kronika

Lietuvos dainininkų šventė

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Dainuoja Šilalės kultūros centro vyrų ansamblis „Ex cordis“

Nuo 1978 metų Šilalėje pradėta rengti Lietuvos vokalinių ansamblių šventė-konkursas „Šilų aidai“. Toks pavadinimas pasirinktas šilališkių iniciatyva: iš žodžio „Šilalė“ ir šalia jos ošiančio gražaus pušyno – šilo. Tam pasirinkta ir puiki data – Atvelykio šeštadienis. Tada jau po Šv. Velykų galima linksmintis, netrukdyti sekmadienį bažnyčiose vykstančioms Atvelykio pamaldoms. Pradžia buvo kukli: pradėta tik nuo kelių aplinkinių rajonų vokalinių ansamblių susibūrimo. Iš pradžių nutarta suvažiuoti Šilalėn kas dveji metai. Bėgant laikui, dainininkų susibūrimas vis gausėjo. Didelę iniciatyvą parodė Vytautas Jankauskas, Šilalės kultūros centro direktoriaus pavaduotojas, dabar jau tituluojamas ir Lietuvos vokalinių ansamblių šventės-konkurso organizatoriumi. Tai žmogus, išmanantis visas meno sritis ir ypač gebantis plėtoti masinį meną. Šilališkių gerbiamas V. Jankauskas džiaugiasi, kad jo entuziazmą palaiko Šilalės kultūros centro direktorius Antanas Kazlauskas.

Kronika

Atlikėjų konkursas

Nijolė GUMBINIENĖ

Vardinis dailininko Tomo Rudoko prizas Marijai Komolovaitei

Trečią kartą Margaritos Rimkevičaitės technologijų mokykla organizavo respublikinį dainų konkursą „22-asis laisvės pavasaris“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Jo viešnios buvo Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė, Švietimo ir mokslo ministerijos profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Žukauskaitė. Kaip ir ankstesniuose konkursuose, šiemet irgi gausiausiai dalyvavo VŠĮ Kauno paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centro atlikėjai. Sulaukta dainininkų ir iš Joniškio žemės ūkio, Kupiškio technologijos ir verslo mokyklų. Aukštaitijos sostinei atstovavo VŠĮ Panevėžio profesinio rengimo centro, Kazimiero Paltaroko gimnazijos ansambliai ir dainininkai.

Kronika

Sangrąža gyvenimui

Džiuljeta Kulvietėnė

Eglė Kastravickienė (centre) prie savo darbų tarp kolegių

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atidaryta gydytojos neonatologės ir pediatrės Eglės Kastravickienės tapybos darbų paroda „Varpelių muzika“. Tai jau trečioji rinktinių darbų paroda ir 23-oji paroda šioje klinikos erdvėje.

Gimusi ir augusi Kaune būsima gydytoja piešė nuo vaikystės. Baigė Kauno 26-ąją vidurinę mokyklą ir Kauno 1-osios vaikų muzikos mokyklos fortepijono klasę, tapo kelių respublikinių konkursų laureate, lankė pamokas dailės studijoje, ugdė meninius polinkius tapybos srityje ir rengėsi stoti į konservatoriją.

Kronika

Įamžino lakūną ir autolenktynininką

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

Prie atminimo lentos – Kauno įgulos kapelionas kpt. kun. Tomas Karklys Ričardo Šaknio nuotrauka

Kovo 12-ąją Kaune, prie namo K. Donelaičio g. 5, buvo atidengta atminimo lenta vienam iš pirmųjų karo aviacijos lakūnų Pranui Hiksai (1897–1966) ir jo žmonai Irenai Hiksienei (1909–1996) – pedagogei, rusų kalbos dėstytojai. Atminimo lenta atidengta P. Hiksos 115-ųjų gimimo metinių ir atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-mečio proga. Atminimo lentą pašventino Kauno įgulos kapelionas kpt. kun. Tomas Karklys. Ši lenta primins, kiek talentingų, nepaprasto likimo žmonių kūrė Nepriklausomą Lietuvą.

Kronika

Provincijolo dovana

Pietų Lietuvos srities partizanų vado, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio portretas (dail. Valentinas Gerulaitis) Artūro Užgalio nuotrauka

Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ, Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanojo savo senelio, Lietuvos kariuomenės pulkininko Pietų Lietuvos srities partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio portretą (dail. Valentinas Gerulaitis).

J. Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrities Skuodo valsčiaus Ketūnų kaime ūkininko šeimoje. 1920 metų lapkritį mokydamasis Telšių gimnazijos 6-ojoje klasėje, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 metais ją baigė ir buvo paskirtas į veikiančios armijos 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką, gynusį Širvintų-Giedraičių barą. Savo žinias gilino Kauno aukštesniuosiuose karo technikos kursuose, mokėsi Briuselio (Belgija) karo vadovybės inžinerinėje mokykloje. Grįžęs iš studijų užsienyje tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku. 1938-aisiais, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti Karo mokykloje inžineriją. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde. 1941 metais prasidėjus karui iš kariuomenės pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais dirbo inžinieriumi, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę „Kęstučio“ organizaciją, dėstė pogrindinėje karo mokykloje inžinerijos disciplinas.

Kronika

Paveikslas, įsigytas už lankytojų aukas

Minint Kauno pilies gynybos 650 metų sukaktį, Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo atidaryta paroda „Kauno pilies gynyba 1362 m.“, vėliau įsigytas kompiuterinės grafikos paveikslas „Kauno pilies apgultis“ (dail. A. Vaičekauskas, archeologo A. Žalnieriaus retrospektyvinė rekonstrukcija). Tai – dar vienas muziejaus eksponatas, pasakojantis apie Kauno pilį. Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijų lankytojų ir svečių aukų komisijos posėdžio kovo 20 d. sprendimu Nr. 1 lėšos šiam grafikos paveikslui įsigyti (786,50 Lt) skirtos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijų lankytojų paaukotų pinigų.

Kronika

Dovana muziejui

Dr. Aldona Kačerauskienė

Lietuvos nacionaliniame muziejuje visuomenei pristatyta architekto, profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento, kultūros paveldo tyrinėtojo, kolekcininko, 2001 metų Nacionalinės mokslo premijos laureato A. Miškinio dovanotas mažosios ikonografijos rinkinys (per 23 tūkst. atvirukų ir fotografijų) bei senųjų kalendorių (500 vnt.) kolekcija. Atskirame stende eksponuojama dalis jo parengtų ir išleistų knygų: „Rytų dailė“, „Vakarų dailė“ ir kt.

Kronika

Ko moko „Sparnas“

Antanas STAŠKEVIČIUS

Kauno pedagogai savo kvalifikacijos centre pasveikino pavasario lygiadienį, arba Tarptautinę Žemės dieną, pasitikdami dailininko ir pedagogo Jono Nariūno jubiliejinę metalo plastikos kūrybinių darbų parodą „Sparnas“.

Eksponuojamieji darbai yra sudėtingi ir originalūs tiek faktūra, tiek kompozicija, atlikti sumaniai derinant metalus su brangakmeniais, pasižymi formų ir spalvų originalumu. Metalų lakštai skiriasi ir dydžiu, ir kompozicija, ir metalų rūšimis. Aiškinamajame lapelyje minimi varis, žalvaris, aliuminis, nerūdijantis plienas, titanas bei įvairiausi jų lydiniai. Darbai profesionaliai apdoroti virimo, mechaniniu bei cheminiu būdais, paveikiant spalvų spektrą ir reljefą.

Kronika

Dailininkas klinikoms

Džiuljeta Kulvietienė

Dailininkas Algimantas Žukauskas dėkodamas medikams dovanojo jiems savo paveikslą „Širdies angelai“.

Dailininkas Algimantas Žukauskas, po širdies vožtuvų plastikos operacijos atsidėkodamas operavusiems medikams, įteikė jiems neįprastą dovaną – paveikslą „Širdies angelai“ su medikų portretais.

Dailės gerbėjai jau turėjo galimybę pamatyti neeilinį kūrinį, kuris buvo eksponuotas Paveikslų galerijoje veikusioje parodoje „Geriausias 2011 metų kūrinys“. Parodai pasibaigus, dailininkas A. Žukauskas apsilankė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje bei padovanojo medikams drobę „Širdies angelai“. Paveikslo drobėje – operaciją A. Žukauskui atlikę medikai: prof. Rimantas Benetis, doc. Saulius Giedraitis, dr. Povilas Jakuška, dr. Ramūnas Bolys, gydytojai Algimantas Sasnauskas, Kastytis Vaičiulis, anesteziologai ir reanimatologai prof. Edmundas Širvinskas, dr. Tadas Lenkutis, kardiologas ir perfuzininkas prof. Šarūnas Kinduris.

Kronika

„Trimito“ Velykos bažnyčioje

Laimutė Vasiliauskaitė

Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ tradiciškai Velykas (ir Kalėdas) pasitinka Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šiemet po šv. Mišių ir margučių pašventinimo skambėjo jo atliekami G. F. Hendelio, Ph. E. Bacho, F. Biello, F. Ticheli kūriniai.

Ph. E. Bacho „Adagio“ solo klarnetu atliko prof. Algirdas Budrys, o atliekant G. F. Hendelio „Hallelujah“ kartu vargonavo Renata Marcinkutė-Lesieur.

Penktadienio pokalbiai

Agapė apsimetusios visuomenės dvare

Rašytoja Loreta Jastramskienė sukūrė romano veikėją žurnalistę Paulę – netipišką šių dienų moterį, mylinčią besąlygiškai artimuosius ir nemylėtinus, atstumiančius žmones Olgos Posaškovos (LRS) nuotrauka

„Žmonės garbina įtaką ir pinigus, tad mylinti ir atlygio už tai nereikalaujanti moteris daugumai yra juokinga“, – sako rašytoja ir žurnalistė Loreta Jastramskienė, paklausta, kodėl savo romaną, išleistą „Homo liber“ ir pristatytą šių metų Vilniaus knygų mugėje, pavadino „Juokingos moters agapė“. Gyvenimas Lietuvoje nuo krizės iki krizės – taip nusakomas romano laikas (1999–2009m.), kuriame autorei svarbiausi moters, vyro, vaikų ir šefų santykiai, socialiniai mūsų visuomenės įpročiai, atveriantys meilės ir veidmainystės, žmogiškumo ir abejingumo klodus. Šiandien knygos autorė – „XXI amžiaus“ pašnekovė.

Penktadienio pokalbiai

Jaučia rimto ir nuoširdaus aktorinio kalbėjimo poreikį

Aktorė Regina Arbačiauskaitė

Balandžio 16-ąją Lietuvos teatro sąjungoje įvyko teatro ir kino aktorės Reginos Arbačiauskaitės kūrybos vakaras. Jo metu žinoma aktorė pristatė monospektaklį pagal Roko Flick’o istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Karalienė Morta“ (spektaklio režisierius Algimantas Armonas, kompozitorius Gintaras Kizevičius). Pateikiame trumpą interviu su aktore.

Laikas ir žmonės

Poeto įvertinimas

Smagus ir nuotaikingas vakaras Kauno menininkų namuose pavadintas kauniečių rašytojų bičiuliškos literatūrinės Vieno lito premijos įteikimo iškilmėmis. Šią premiją kolegos nusprendė įteikti poetui Gintautui Dabrišiui. Premija bei diplomas poetui bus įteikti „už dabrišišką originalumą“ eilėraščių rinkinyje „Joju vienas“. Laureato eilėraščius bei jam skirtas dedikacijas vakare skaitė 1998 metais įsteigtos Vieno lito premijos laureatai ir kiti kolegos. Griežė Juozo Naujalio gimnazijos Ramunės Bandzaitytės klasės smuikininkai.  

Išnašos

Procesijos pamaldumo tradicijoje

Knygos apie bažnytines procesijas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pristatymas

Knygos „XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ viršelis

Kovo 1 dieną Vilniaus dailes akademijos (VDA) Telšių dailės fakulteto parodų salėje įvyko knygos „XVII–XVIII a. bažnytinės procesijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pristatymas. Renginyje dalyvavo Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas, kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas, Vilniaus dailės akademijos leidyklos direktorius dr. Marius Iršėnas ir knygos autorė VDA Telšių fakulteto docentė dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė.

Išnašos

„Renku spindulius“ – himnas gyvenimui

„Palaimintas žmogus, kuris kas dieną kiekvienoje vietoje prisimena paskutinę savo gyvenimo valandą“, – skaitome Hebr 9, 27. Vieną kartą reikės numirti ir duoti apyskaitą iš visų minčių, žodžių ir darbų. Apie tai byloja kanauninko Juozo Barkausko naujausios eilėraščių knygelės „Renku spindulius“ puslapiai. Poetui labai svarbi Amžinybės tema. Ji tiek bus prasminga, kiek gyvendami šioje žemėje padarysime gerų darbų (eil. „Negrįžta“). Tos dienos, kai iškeliausime, jau niekados nesugrįš. Kiekvienas rytas turėtų prasidėti klausimu: „Kokį meilės darbą padarysiu šiandien?“ O jeigu ta dienų kraitė bus tuščia? Negerai… Kol dar gyvi, kraukime į ją nevystančius širdies lobius.