Atmintis
Prisiminė parapijietę, garsią vienuolę ir Dievo
Tarnaitę
Sesers Marijos Kazimieros Kaupaitės 135-osioms
gimimo ir 75-osioms mirties metinėms
Bronius VERTELKA
|
Sesers Marijos Kazimieros
Kaupaitės portretas Ramygalos
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje
|
|
Marija Kazimiera Kaupaitė
|
|
Renginio organizatorius Šv. Jono
Krikštytojo bažnyčios vargonininkas
Mantas Masiokas ir muziejininkė,
kraštotyrininkė Irena Zubauskienė
|
|
Seimo narys Povilas Urbšys
įteikia dovanas Pažaislio kazimieriečių
vyresniajai s. Lidijai Šicaitei
|
|
Minėjimo dalyviai Ramygalos
kultūros centro salėje
|
|
Poetinės-muzikinės kompozicijos
Po Dievo dangum mano tauta akimirka
|
|
Giesmę Cantate Domino atlieka Ramygalos
vokalinis moterų ansamblis Aušra
|
Balandžio 17-ąją Ramygalos kultūros centre vyko
Garbingosios Dievo Tarnaitės Marijos Kazimieros Kaupaitės 135-ųjų
gimimo ir 75-ųjų mirties metinių minėjimas. Tarp gausiai susirinkusiųjų
buvo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Ramygalos Šv. Jono
Krikštytojo bažnyčios klebonas, g. kan. Edmundas Rinkevičius, Krekenavos
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios Bazilikos klebonas
kun. dr. Gediminas Jankūnas, seserys kazimierietės iš Pažaislio,
Šventosios mergelės ir kankinės Kotrynos kongregacijos seserys bei
Dievo Apvaizdos seserys vienuolės iš Panevėžio, Seimo nariai Povilas
Urbšys ir Domas Petrulis, Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius.
Tarpkontinentinio ryšio pagalba minėjimą galėjo stebėti seserys
kazimierietės iš savo centrinių namų Čikagoje.
M. K. Kaupaitės, kilusios iš Ramygalos parapijos
Gudelių kaimo, atminimui skirtą programą pradėjo Panevėžio rajono
muzikos mokyklos moksleivis Jokūbas Fedorkinas. Jis fortepijonu
skambino Frederiko Šopeno valsą.
Apie Dievo Tarnaitės M. K. Kaupaitės gyvenimą
ir veiklą pasakojo kun. dr. G. Jankūnas. Anupras Kaupas, sukūręs
šeimą su Antanina Glebauskaite iš Ąžuolytės kaimo, išaugino 11 vaikų.
Penkta iš jų Kazimiera gimė 1880 metų sausio 6-ąją. Kitą dieną
ji buvo pakrikštyta Ramygalos bažnyčioje. Kazimieros tėvas buvo
įsitraukęs į knygnešystę. Gudelių kaime, šeimos sodo pakraštyje,
brūzgyne, stovėję keli tušti aviliai tapo puikia vieta slėpti lietuviškus
leidinius. Rusų žandarams nekilo net mintis juos patikrinti. Kaupų
šeima mokėjo skaityti tai buvo itin svarbu: vyresnieji vaikai
rašto mokė jaunesniuosius. Šventadieniais pas Kaupus rinkdavosi
kaimynai, čia jie galėdavo paskaityti lietuvišką spaudą, pasidalinti
naujienomis ir aktualijomis.
Kilus migracijos bangai, vyriausias Kazimieros
brolis Antanas, 10 metų vyresnis už ją, išvyko į Ameriką. Baigė
seminariją ir tapo kunigu. Brolis pasikvietė seserį pas save padirbėti
šeimininke. Pirmieji dveji metai JAV jai atrodė kaip gyvenimas svetimame
krašte. Įkalbinusi brolį, po ketverių metų Kazimiera grįžo į Lietuvą,
bet neberado ramybės: jauną moterį vis kankino klausimai dėl ateities.
Ėmė galvoti apie grįžimą į JAV. Būtent ten Kazimiera pirmą kartą
gyvenime, važiuodama tramvajumi, pamatė vienuoles. Brolis paaiškino,
kad jos gyvena vien dėl Dievo. Nuo tada Kazimiera pradėjo domėtis
vienuoliniu gyvenimu. Brolis pritarė, kad taptų vienuole, bet kartu
skatino kurti atskirą lietuvių seserų vienuolių kongregaciją. Norėdama
geriau pažinti vienuolinį gyvenimą, Kazimiera išvyko į Šveicariją
pas Šv. Kryžiaus gailestingąsias seseris mokytis ir gryninti pašaukimą.
1907 metais sugrįžo į JAV ir su dar dviem lietuvaitėmis davė pirmuosius
vienuolinius įžadus, pasirinko Marijos vardą.
Po Pirmojo pasaulinio karo Kauno vyskupas Pranciškus
Karevičius pakvietė kazimierietes dirbti į Lietuvą, turėdamas tokią
mintį: tai, ką gražaus, švietėjiško jos daro už Atlanto, galėtų
daryti ir savame krašte. Kazimierietės turėjo didelę vienuolinio
gyvenimo ir socialinio darbo patirtį. Tarp emigravusiųjų buvo nemažai
beraščių, todėl jų švietimą atliko ne tik Jungtinėse Valstijose,
bet ir Argentinoje gyvenusios vienuolės. 1920 m. spalio 2 d. atvykusioms
į Kauną kazimierietėms pasiūlomas apleistas buvęs kamaldulių Pažaislio
vienuolynas ir bažnyčia su 80 ha žemės. Bažnyčia buvo be stogo ir
langų, apgriuvusiu vidumi, todėl reikėjo įdėti daug darbo atstatant
pastatą. M. K. Kaupaitė buvo įpratusi prie sunkumų ir su tuo mokėjo
susidoroti. Pažaislio vienuolynui atstatyti nuo 1920-ųjų iki 1940
metų buvo skirta 800 tūkstančių litų.
Po dvejų metų M. K. Kaupaitė išvyko į Čikagą,
Pažaislyje palikusi keturias vienuoles, 20 naujokių lietuvių merginų.
1927 metų vasarą jai vėl apsilankius Lietuvoje, čia jau gyveno beveik
100 seserų kazimieriečių. 1933 metais, minint 25-ąsias kongregacijos
įsteigimo metines, Motina Marija sulaukia įvertinimo iš Lietuvos
valdžios jai įteikiamas Kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio
ordinas.
1940 m. balandžio 17 d. M. K. Kaupaitė iškeliavo
į Amžinybę Čikagoje. Mirties priežastis kaulų vėžys.
2010 m. liepos 1 d. popiežius Benediktas XVI pasirašė
dekretą, kuriuo pripažįstamos Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės
herojiškos dorybės, suteiktas Garbingosios Dievo Tarnaitės titulas.
Mokytis į JAV išvykusiam kun. G. Jankūnui teko
artimai bendrauti su seserimis vienuolėmis kazimierietėmis. Jų parapija
Čikagoje kaip mažas Vatikanas, valstybė valstybėje. Kazimierietės
kalba lietuviškai, žino Lietuvos istoriją. M. K. Kaupaitės atminimą
įprasmina mažas muziejukas. Jos kapas vienuolyno centrinių namų
koplyčioje Čikagoje.
Ramygalos klebonas yra pageidavęs, kad Ramygala,
iš kurios parapijos kilusi M. K. Kaupaitė, Garbingoji Dievo Tarnaitė,
turėtų jos relikviją kažką ją primenančio, jai labai artimo. Kun.
dr. G. Jankūnui pavyko susitarti su seserimis kazimierietėmis, jog
vasarą, kai lankysis Čikagoje, jam perduos pirmojo laipsnio Motinos
Marijos, Dievo Tarnaitės, relikviją. Tai būtų tarsi žmogaus, kuris
mums yra brangus, sugrįžimas į gimtinę. Prie jo būtų galima prisiliesti,
jį prisiminti.
Ramygalos gimnazijos dailės mokytoja Laima Kiškienė
ir fotobūrelio vadovė Viktorija Paškevičienė supažindino su salėje
veikiančia fotografijų ir dailės darbų, kuriuos moksleiviai kūrė
lankydamiesi Pažaislio vienuolyne, paroda. Gilindamiesi į M. K. Kaupaitės
biografijos faktus, Ramygalos gimnazistai sukūrė dokumentinį filmą,
kuris ateityje taps istoriniu šaltiniu, bylojančiu apie šiandieninės
kartos dvasinį ryšį su šviesiausia šio krašto asmenybe. Taupant
laiką, buvo parodytas jo fragmentas. Pagrindinėms filmo veikėjoms
kraštotyrininkei, muziejininkei Irenai Zubauskienei ir agrarinių
mokslų daktarei Marijai Sereikienei buvo nuoširdžiai padėkota.
Norint pamatyti visą filmą, verta apsilankyti gimnazijos muziejuje.
Gimnazistai atliko poetinę-muzikinę kompoziciją
Po Dievo dangum mano tauta, kuria atskleidė nelengvą M. K. Kaupaitės
ieškojimų kelią, jos meilę Dievui, Tėvynei Lietuvai, gimtajam kraštui,
savo artimui. Nuoširdžia vaidyba jie išreiškė didžią pagarbą garsiai
kraštietei. Susirinkusieji tokiam pasirodymui negailėjo plojimų.
Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ sakė,
jog jam teko melstis prie Motinos Marijos kapo Čikagoje. Bendraudamas
su karo audros iš Tėvynės išgintais lietuviais, jis buvo nustebintas,
jog jie savęs neliaupsino dideliais darbais, bet gyrė XIXXX amžių
sandūroje emigravusią tautiečių kartą, kuri čia statė bažnyčias,
steigė parapijas, mokyklas, leido laikraščius ir knygas. M. K. Kaupaitė
irgi iš tos emigrantų kartos, kuri neprarado lietuviškos dvasios
ir išsaugojo tai, kas buvo vertinga bei natūralu. Toji karta rodė
meilę Dievui ir Tėvynei. Ramygalos kraštui verta didžiuotis, kad
jis išaugino Motiną Mariją.
Jaudindamasi Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos
(LSSC) Pažaislyje vyresnioji s. Lidija Šicaitė pastebėjo, kad pašaukimas
tarnauti Dievui kaip jo melodija žmoguje. Viešpaties buvo pašaukta
M. K. Kaupaitė. Viešnia dovanojo kazimieriečių keptą pyragą poetinės-muzikinės
kompozicijos atlikėjams, kad šie jo nors po gabaliuką paragautų.
Ramygalos klebonas g. kan. E. Rinkevičius dėkojo
renginio organizatoriams ir dalyviams. Jis priminė, jog M. K. Kaupaitės
atminimui ir Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigimo Lietuvoje
95-mečiui paminėti yra atspausdinti lankstinukai (vėliau jie buvo
dalijami). Iš didelės šeimos išeina dideli žmonės, pastebėjo
klebonas, turėdamas galvoje Kaupų šeimą iš Gudelių.
Liaudies išmintis sako: nelaimėje pažinsi tikrąjį
draugą. Prieš keletą metų Povilo Urbšio artimam žmogui Kaune buvo
padaryta sudėtinga operacija ir jį reikėjo slaugyti. Išspręsti kai
kurias problemas panevėžiečiui padėjo seserys kazimierietės. Paskambinęs
telefonu į Pažaislį, jis išgirdo teigiamą atsakymą. Ten rado ne
tik šiltą pastogę, bet ir dvasinį palaikymą. Seimo narys Povilas
Urbšys s. Lidijai Šicaitei įteikė gėlių ir duonos, kad atsilaužusios
jos žinotų, jog ši kepta krašte, iš kurio buvo kilusi Motina Marija.
Ramygalos vokalinis ansamblis Aušra giesme Cantate
Domino baigė minėjimą. Jį vedė Ramygalos kultūros centro direktorė
Loreta Kubiliūnienė.
Iš kultūros centro visi skubėjo į Šv. Jono Krikštytojo
bažnyčią. Šv. Mišias aukojo vyskupas L. Virbalas SJ, koncelebravo
Krekenavos ir Ramygalos klebonai kun. dr. G. Jankūnas ir g. kan.
E. Rinkevičius. Ganytojas ragino visus melstis už tai, kad Dievo
Tarnaitė M. K. Kaupaitė būtų pripažinta palaimintąja ir šventąja.
Jis padėkotojo klebonui g. kan. E. Rinkevičiui ir bažnyčios vargonininkui
Mantui Masiokui už jų atliktą didžiulį darbą pagerbiant buvusią
parapijietę.
Ramygala, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2015 XXI amžius
|