|
Pažintis
Kaip belgas vienuolis Lietuvoje šulinį kasa
Bronius VERTELKA
 |
|
Brolis Mišelis kalba Vilniuje
vykusioje vienuolių šventėje
Vido Venslovaičio nuotrauka
|
 |
|
Vienuolis ir kunigas, Baltriškių
Šv. Kazimiero bažnyčios
rektorius brolis Mišelis de Miolnė
dažnai važiuoja traktoriumi
|
Besidairant po dar nepažįstamas Baltriškes, keliuku
ėję du vienuolių rūbais vilkintys jauni vyrai pirmieji pasisveikino,
gražiai tardami lietuviškai Laba diena. Dar pasiteiravo, ką norėčiau
pamatyti. Su vienu iš jų, belgu, vietos Šv. Kazimiero bažnyčios
rektoriumi Mišeliu de Miolnė (Michael Meulenaer) tą pačią dieną
teko artimai pabendrauti. Jis pasirodė esąs labai nuoširdus, komunikabilus,
nebijantis netikėtų klausimų, sugebantis bemat suformuoti atsakymus.
Lietuvoje jis jau 12 metų, čia atvyko būdamas 23 metų.
Brolis Mišelis, be gimtosios flamandų, moka prancūzų,
ispanų, italų, anglų, lietuvių kalbas. Jo mama italė, tėvas
belgas, o senelė ispanė. Tėvai susipažino mokydamiesi Oksforde:
mama studijavo kalbas (pagal specialybę nedirbo), tėvas baigė teisę
ir ekonomiką, yra verslininkas.
Mišelis buvo vyriausias iš aštuonių vaikų. Visi
augo auklėjami katalikiška dvasia, kiekvieną vakarą kartu melsdavosi.
Mišeliui atrodė, kad malda kažkas svarbaus, ypatingo šeimoje,
bet sulaukęs 13 metų pajuto dvasinę krizę: nebesinorėjo eiti į šv.
Mišias, pradėjo visa tai atmesti. Keli įvykiai apšvietė jo protą.
Draugai pakvietė į charizmatinę grupelę. Susipažino su Tiberiados
broliais Belgijoje. Pirmoji pažintis su jais buvo neakivaizdinė.
1991 metais Belgijoje buvo priimtas įstatymas,
įteisinantis abortus. Prieš tokį moterų įsčiose užsimezgusių gyvybių
žudymą griežtai pasisakė Mišelio tėvas ir šalies parlamentui siuntė
protesto laiškus. Kartą jo vairuojamą automobilį sustabdė Tiberiados
bendruomenės brolis Juozas (lyg tyčia toks pasitaikė). Grįžęs namo
tėvas papasakojo, kokį nuostabų ir protingą vienuolį buvo sutikęs.
Būdamas 15 metų Mišelis pirmą kartą nuvažiavo į Tiberiados bendruomenės
organizuojamą jaunimo stovyklą. Ten jam labai patiko. Kaip tik tuo
metu įvyko dvasinis Mišelio virsmas, atsirado noras būti kartu su
vienuoliais.
Mokydamasis vienuoliktoje klasėje priėmė galutinį
sprendimą, o baigęs dvyliktąją įstojo į vienuolyną. Toks Mišelio
pasirinkimas gerokai nustebino tėvus. Draugai į tai reagavo kažkaip
keistai, tačiau ryšių su juo nenutraukė. Penkerius metus M. de Miolnė
gyveno Belgijoje, dar porą mėnesių Filipinuose (ten bendruomenė
turi savo misiją). Grįžus bendruomenės vyresnysis užsiminė apie
Lietuvą, apie ten gyvenančius keturis brolius vienuolius ir pasiūlė
vykti jiems padėti. Apie šią šalį Mišelis žinojo mažai: ten šalta
ir labai sunki kalba. Pirmieji metai buvo sunkūs, bet antrieji
atrodė nuostabūs, todėl čia gyvenu. Nežinau, ar būti čia man skirta
visą laiką, bet palikti Lietuvą jau būtų sunku, prisipažino br.
Mišelis, gruodį švęsiantis 35-ąjį gimtadienį.
Belgas moka vairuoti traktorių, dirbti įvairius
ūkio darbus, bet labiausiai jį traukia medžio darbai. Dailus stalas,
prie kurio vyko mūsų pokalbis, irgi jo darytas, atrodė netgi patrauklesnis
už gamyklinį. Suolai, kėdės, spintelės irgi Mišelio rankų darbas.
Staliaus amato pagrindus jis įgijo Belgijoje, o praktinių įgūdžių
Baltriškėse. Br. Mišelis turi gabumų piešimui, todėl ir čia nori
tobulėti. Miške ant senosios pirtelės pamatų stato namelį, daro
laiptus buvusioje mokykloje. Yra daręs ir duris. Profesionaliu medžio
meistru Mišelis savęs nelaiko, tačiau tai, ką sugeba padaryti pats,
yra atgaiva širdžiai.
Jau metai, kai M. de Miolnė yra Baltriškių Šv.
Kazimiero koplyčios rektorius. Ketverius metus jis studijavo teologiją
Belgijoje. Jau būdamas Lietuvoje, keturis kartus per metus važiuodavo
į Paryžių pas jėzuitus ir pabūdavo po tris ar keturias savaites.
Grįžęs ruošdavo namų darbus. Buvo netgi laisvas Vilniaus Šv. Juozapo
kunigų seminarijos studentas. Mišelį į kunigus įšventino Belgijoje.
Baltriškių bažnyčios rektorius M. de Miolnė aukoja
šv. Mišias, klauso išpažinčių, bendrauja su paauglių, jaunimo grupėmis,
kurios melsdamosi ir sportuodamos bręsta moraliai, prisiekia ištikimybę
Lietuvai. Su viena tokia grupe šią vasarą keliavo dviračiais nuo
Šventosios iki Liepojos. Mišeliui įstrigo vieno vienuolio žodžiai:
Tu dabar pradedi kasti šulinį. Jeigu tu imsi kasti ten ir dar ten,
tai nieko nerasi. Reikia kasti vienoje vietoje ir negalvoti, kad
kasant kitur žemė bus lengvesnė. Jam tokie žodžiai tapo kaip kokia
priesaika.
Paklaustas, ar patenkintas gyvenimu kaime, Mišelis
nesutriko: Jėzus yra sakęs: Jeigu nori keisti kitus, privalai
pats keistis viduje, o ne tą aplinką. Kur bebūtum, visada atsiras,
kad kas nors nepatiks.
Baltriškės, Zarasų rajonas
Autoriaus nuotrauka
© 2015 XXI amžius
|
