Konsekruota Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia

Bažnyčios konsekravimo iškilmėse dalyvavę vyskupai Juozas Žemaitis MIC, Rimantas Norvila ir Arūnas Poniškaitis

Parapijiečiai ir svečiai po Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios šventinimo iškilimių

Parapijos pastoracinės tarybos vardu klebonui prel. Juozui Pečiukoniui dėkoję Valdas Vasiliauskas ir Lilijana Isodienė uždėjo jam simbolinį ženklą – bažnyčios statybos pabaigtuvių ąžuolo vainiką

Parapijiečiai Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios šventinimo dieną

Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios vidus Redos BRAZYTĖS nuotraukos

Vysk. Arūnas Poniškaitis atlieka apšlakstymo apeigas Šv. Petro Išvadavimo bažnyčioje

Klebonas prel. Juozas Pečiukonis pasirašo konsekracijos aktą

Birželio 30 dieną Marijampolės rajone konsekruota Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia. Iškilmėms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, drauge meldėsi Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Vilkaviškio dekanas prelatas Vytautas Gustaitis, keletas vyskupijos kanauninkų, kelios dešimtys kunigų.

Konsekravimo apeigos sujungė ir pakylėjo: po bendros maldos vysk. R. Norvila pašventino vandenį, kuriuo pašlakstė sakyklą, altorių ir visą bažnyčią. Paskui altorius pateptas šventaisiais aliejais, įnešus smilkalų indą pasmilkytas altorius ir visa bažnyčios erdvė.

Kaip bažnyčios šventinimo iškilmėse sakė Vilkaviškio vyskupas, džiaugtis yra ypatinga priežastis, nes tokia šventė sustiprina tikėjimą, suartina su Viešpačiu, padeda geriau suprasti Dievo buvimo reikšmę, kviečia permąstyti, kiek mums svarbus, tvirtas yra tikėjimas ir ką jis kiekvienam reiškia. Vysk. R. Norvila priminė istoriją, sakydamas, kad jau prieš 100 metų šio krašto žmonės norėjo turėti savo parapiją, pasistatyti bažnyčią, kad nereikėtų vykti į Igliauką ar Marijampolę, kad Viešpats būtų arčiau. Taigi, pasak vysk. R. Norvilos, švęsdami Lietuvos valstybės 100-metį iš naujo atrandame tų laikų žmonių gyvybingumą, žavimės jų sutelktomis pastangomis, viltingu požiūriu į ateitį. „Tą patį galime pasakyti ir apie valstybės ir šios parapijos kūrimą, – sakė vysk. R. Norvila. – Tuomet buvo didelis žmonių entuziazmas, o svarbiausia jo atrama – tikėjimas į Dievą ir amžinąjį gyvenimą, krikščioniškos vertybės“. Tai, pasak vyskupo, – svarbus Lietuvos 100-mečio aidas, atsiliepiantis šiandien ir galintis mus padrąsinti, pastiprinti, gaivinti, paskatinti su nauju ryžtingumu žvelgti į mūsų valstybės ateitį. Vyskupas kvietė džiaugtis naujais maldos namais ir juos puoselėti.

Iškilmėse dalyvavusi Savivaldybės merė Irena Lunskienė, sveikindama su konsekravimo iškilmėmis, pasidžiaugė, kad bendro ir atkaklaus Patilčių klebono prelato Juozo Pečiukonio, geradarių, parapijiečių darbo dėka Patilčių parapijos tikintieji turi naujus maldos namus, kur žmonės randa ramybę kasdienėje maldoje, kuria šeimas, krikštija vaikus, kur vyksta jų kasdieniai ir svarbiausi gyvenimo įvykiai. „Esame įvykusio stebuklo liudytojai, – sakė Savivaldybės merė Irena Lunskienė, – kad nuo šiol Patilčių parapija turės jau pašventintus Dievo namus, kurie pastatyti didžiulio prelato Juozo Pečiukonio, rėmėjų, parapijos tikinčiųjų, geros valios žmonių susitelkto darbo, kulnių tikslų ir Dievo pagalbos dėka“. Iškilmėse dalyvavo meres pavaduotojas Povilas Isoda, gausus būrys  svečių, rėmėjų, prisidėjusių prie bažnyčios statybos, ir parapijos tikinčiųjų.

Po šv. Mišių padėkota visiems, prisidėjusiems prie šių maldos namų statybos: architektams Arūnui Lukoševičiui ir Valentinui Medeliui, šv. Roko ir šv. Jono paveikslus nutapiusiam dailininkui Liudui Pociui, statybinių organizacijų vadovams, savivaldybei, rėmėjams klebonas prelatas Juozas Pečiukonis įteikė popiežiaus Pranciškaus palaiminimo raštus. Iškilmingai pasirašytas Patilčių Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios konsekravimo aktas.

Igliškėlių bendruomenės atstovai padėkojo klebonui prel. Juozui Pečiukoniui už didžiulį indėlį statant bažnyčią ir papuošė jį ąžuolo vainiku.

Beje, Kryžiaus kelio stotys padarytos Lenkijoje, šv. Jono Pauliaus II tėviškėje Vadovicuose, suolai – Suvalkuose. Maldos namai pastatyti už parapijiečių, geradarių ir Marijampolės savivaldybės aukas.

Simboliška, kad nugriovus senąją medinę bažnyčią, naujoji šiuolaikinių formų mūrinė bažnyčia, buvo pradėta statyti 2009-aisiais – Lietuvos vardo tūkstantmečio, o konsekruota 2018-aisiais – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvą Vilkaviškio vyskupijoje pastatytos ar atstatytos kelios bažnyčios – Sintautų, Pilviškių, Sangrūdos, Žvirgždaičių, sudegusi Balbieriškio ir vyskupijos Katedra Vilkaviškyje. Dar pastatytos didenės ar mažesnės koplyčios Viršužiglyje, palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškėje Lūginėje, Kačerginėje, Jadagoniuose, taip pat Kryžių šventovė. O pabaigta statyti Sutkų bažnyčia jau daug metų nebaigiama įrengti ir iki šiol joje dar nesimeldžiama.

Romas Bacevičius

© 2018 „XXI amžius“