Kunigai kavinėse – apie viltį, „nepatogų“ Pranciškų ir Dievo ieškojimą

Kauno arkivyskupijoje vyko Miesto misijų savaitė. Atnaujintas „Kunigai kavinėse“ ciklas. Birželio 20-osios vakare kauniečius į susitikimą „Daugirdo“ kavinėje pakvietė svečias iš Žemaitijos, buvęs arkivyskupijos augziliaras, o dabar Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis nuo žemaičių atvežė dovanų viltį. Bet gal „viltis – kvailių motina?“, kaip skelbė vakaro tema. „Einame šios žemės keliais ir suabejojame, ar tikrai yra ta viltis, džiaugsmas. Ar tai nėra tik sekmadienio popietės prasiblaškymas arba metodika, kaip išlikti sveiko proto, visiems judant link pelenų?“ – kėlė klausytojams abejonę vyskupas Kęstutis. Daugelis egzistencialistų mato viltį, kaip būdą žmogui išsilaikyti absurdo teatre. Sakoma, jog šiandien šventasis yra tas, kuris šio absurdo teatro akivaizdoje išlieka sveiko proto ir mąsto maždaug taip: „Gyvename, o ką darysi – gyviems kapų nėra“. Pasak kavinės svečio, viskas (taip pat ir viltis) priklauso nuo požiūrio, ar šis pasaulis yra absurdo teatras, ar nuostabus projektas, kuriame galima išskaityti Kūrėjo braižą“.

Pirmą kartą Miesto misijų susitikimas su kunigu vyko restorane „Bokštas“. Birželio 21-osios vakare čia iš Vilniaus atvyko kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas. Jis kalbėjo dabar ypač aktualia tema – apie popiežių Pranciškų. „Nepatogus“ Popiežius – kodėl ir kam?“ – taip suformuluota vakaro tema provokavo ir svečią, ir klausytoją. Pradėjęs nuo to, koks didžiulis įvykis mūsų laukia Lietuvoje, br. kun. Julius prisiminė, koks lūžis buvo tautos gyvenime apsilankius šv. Jonui Pauliui II. Jis suteikė ryžto kurti laisvą gyvenimą. Popiežius Pranciškus bus šių ypatingų besibaigiančių šimtmečio metų dovana ir antspaudas. „Popiežius Pranciškus nekalba apie Bažnyčios reformą, bet sako, jog pasaulis yra pasikeitęs, ir Bažnyčia turi matyti tas permainas ir reaguoti“, – sakė svečias apie popiežių Pranciškų, siekiantį vesti Bažnyčią į autentišką buvimą su žmonėmis. Jis tuo ir „nepatogus“, nes neduoda tikslių atsakymų. Tačiau krikščionims gyvas tikėjimas irgi gali atrodyti „nepatogus“, kai reikia prie jo taikyti įvairias savo gyvenimo sritis.

Pasak svečio, popiežius Pranciškus sako „ne“ sielovados griežtumui, kviečia įsiklausyti į žmonių situacijas, kalbėtis, lydėti. Tai ypač ryšku kalbant apie jo mokymą išsiskyrusiųjų sielovados klausimais. Vakaro dalyviai uždavė svečiui daugiausia būtent šios srities klausimų, o šis drąsino juos spręsti padedant Bažnyčiai.

Birželio 22-osios vakarą „Miesto sode“ svečiavosi kun. prof. teol. dr. Romualdas Dulskis, neseniai pasirodžiusios knygos „Konfucijus ir Kristus“ bei kitų keturių veikalų autorius, savo moksliniame akiratyje puoselėjantis religijų dialogo, ekumenizmo dvasią, žmogaus pašaukimo sritis. „Žaviuosi Kinija, palaiminta šalis, didi neišsemiamos išminties kultūra“, – priminė vakaro svečias popiežiaus Pranciškaus mintį apie Konfucijaus tėvynę ir pasidalijo mintimis apie jo mokymą bei mūsų krikščioniškąją tapatybę, į kurią šis Rytų išminties lobynas padeda pažvelgti tarsi iš šalies, objektyvesniu žvilgsniu. Šis komparatyvistinis kelias moko atvirumo, pagarbos ir kitoms religijoms bei nuostatoms, ir tai yra būtina norint skelbti Kristų kitų kultūrų žmonėms.

„Dievas yra nešališkas. Turime skelbti nešališką Dievo meilę, tada ir savo konfesiją galėsime apginti kompetentingiausiai“, – sakė kun. prof. R. Dulskis konfucianizmą, kuris nėra religija, vadinęs mokymu, išminties ieškojimo keliu. Įdomu, kad pats Konfucijus, gimęs 500 m. pr. Kristų, Dievą, kurį vadino dangumi, laikė žmogaus gyvenimo orientyru, o Jo valios vykdymą – tikslu.

Tik pusę laiko skyręs savo mintims, vakaro svečias pagarbiai šiuo laiku pasidalijo su žmonėmis, pakvietė užduoti klausimų. Atsakydamas kunigas pasidalijo įdomiomis įžvalgomis apie rytietiškosios bei vakarietiškosios kultūros, etikos skirtumus, pavyzdžiui, pagarbą vyresniam žmogui, šeimos narių vaidmenų etiką, apie tai, ko stokojame savo visuomenėje.

„Visi atsakymai ateina per Dievo žodį!“ – karštai ir nuotaikingai kalbėjo kapucinų vienuolis kun. Vincentas Tamošauskas kauniečiams, atėjusiems į misijų vakarą „Katalikiškoji pagonybė“ kavinėje birželio 23 dieną. Dėl gausaus lietaus numatytą renginį lauke, po kavinės „CH Chocolaterie“ skėčiais, gaila, teko perkelti į vidų. Tačiau iš pradžių buvo tikėtasi, kad lietus greitai liausis, ir tos kelios laukimo minutės tapo įspūdinga gatvės evangelizacija! Br. kun. V. Tamošauskas, atvykęs kartu su br. kun. Tomu Pilchu bei šlovinimo grupe, pradėjo šlovinimą, čia pat, gatvėje, greta Rotušės aikštės, pliaupiant lietui. Tai buvo dėkojimas Dievui už žemės atgaivinimą, už visą Jo malonių lietų, kurį Jis lieja į mūsų gyvenimą. „Pasaulio sukūrimas – Dievo siųstas gėris mums“, – sakė vėliau brolis kapucinas apie žmonijos nusikaltimą Dievui (plg. Rom 1, 18–32) ir besąlygišką Dievo meilę, „kuri visa sustato į savo vietas“. Ji brolius kapucinus veda konkrečiai tarnauti tiems, kurių niekas nemyli, – priklausomybių turintiems žmonėms – savo vienuolijos namuose Kaune, Raseiniuose, Jurbarke.

„Tačiau ar geras yra pasaulis, ta žemė, kuri tikrojo Šeimininko tik perduota mums naudoti? Mūsų pagonybė ir prasideda nuo tada, kai norime užimti Dievo vietą“, – kalbėjo brolis Vincentas, komentuodamas pagoniškumo apraiškas žmonių sąmonėje, kai, pavyzdžiui, netgi sakramentus kartais norima priimti kaip auros pagerinimą, sustiprinimą.

Po šio nuotaikingo vakaro jo dalyviai buvo pakviesti į šlovinimą kartu su jaunimo grupe „Viešpaties balsas“ Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba

© 2018 „XXI amžius“