Popiežius skyrė ypatingą apaštališkąjį vizitatorių Medžiugorjėje

Arkivyskupas Henrykas Hoseris

Popiežius Pranciškus paskyrė buvusį Lenkijos Varšuvos–Pragos vyskupijos ganytoją, arkivyskupą emeritą Henryką Hoserį (Henryk Hoser) SAC, ypatinguoju apaštališkuoju vizitatoriumi Medžiugorjės parapijoje. Gegužės 31-ąją paskelbtame popiežiaus Pranciškaus potvarkyje nurodoma, kad 76-uosius metus einantis arkivyskupas skiriamas vizitatoriumi „Ad nutum Sanctae Sedis“, tai yra tiesiogiai pavaldžiu Šventajam Sostui, ir misija jam suteikiama neribotam laikui. Taip pat paaiškinama, kad arkivyskupo H. Hoserio paskyrimas apaštališkuoju vizitatoriumi pratęsia pernai jam Popiežiaus skirtą misiją nuvykti į Medžiugroję ir susipažinti su sielovados padėtimi maldininkus iš viso pasaulio traukiančioje spėjamų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietoje. Pernai arkivyskupui H. Hoseriui suteikta misija buvo tik pastoracinė, nesusijusi su doktrininiais galimų apsireiškimų aspektais, ir jis neturėjo apsireiškimus patvirtinti ar paneigti.

Medžiugorjės istorija

Medžiugorjė jau beveik keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas ir Bažnyčios nepatvirtintų Mergelės Marijos apsireiškimų vieta. Spėjami Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai keliems vietos vaikams prasidėjo 1981 metais. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko kelerius metus trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 metais paskelbė, jog Medžiugorjėje neįžvelgta nieko antgamtiška. Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti, kad į Medžiugorję gausiai keliaujantys maldininkai turėtų užtikrintą deramą sielovadą. 2010 metais popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kuriam vadovavo buvęs popiežiaus vikaras Romos miestui kard. Kamilijus Ruinis (Camillo Ruini). Jis savo išvadas pateikė Tikėjimo mokymo kongregacijai, tačiau ši oficialiai nepasisakė. Pernai popiežius Pranciškus pasiuntė lenką arkivyskupą H. Hoserį susipažinti su Medžiugorję lankančių piligrimų sielovada.

Gausūs dvasiniai vaisiai

Kelis mėnesius praleidęs visame pasaulyje pagarsėjusiame Bosnijos ir Hercegovinos miestelyje, arkiv. H. Hoseris sakė, kad Medžiugorjė – nepaprastai dvasiškai vaisinga vieta, užauginanti daug gerų vaisių, tačiau tai nereiškia, kad čia tikrai apsireiškė Mergelė Marija. Tuo metu Šventojo Sosto jam suteiktuose įgaliojimuose buvo nurodyta, kad jo misija – susipažinti su pastoracijos būkle, išsiaiškinti, kokie yra piligrimų poreikiai, siūlyti galimus naujus sprendimus, kad būtų kuo geriau suderintos visos sielovadinės iniciatyvos.

Arkivyskupas sakė, jog būdamas Medžiugorjėje jis įsitikino, kad tai – tikrai malonės veikimo vieta ir kad apsilankymas toje vietoje piligrimams tikrai teikia dvasinę naudą. Kasmet Medžiugorję aplanko po du su puse milijono žmonių, dėl to reikia pasirūpinti, kad jiems skirtas sielovadinis palydėjimas būtų kokybiškas ir sklandus.

Žinoma, kalbant apie sielovadą, neįmanoma nutylėti neišvengiamai kylančio klausimo, ką manyti apie pačius apsireiškimus. Kalbama apie šešis asmenis, kurie tvirtina regėję Švenčiausiąją Mergelę, o kai kurie iš jų turi regėjimus iki dabar – kas mėnesį, kas savaitę ir netgi kasdien. Dėl to svarbu, kad būtų paskelbta ir oficiali pozicija šiuo klausimu. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia bus oficiali nuomonė, akivaizdu, kad Medžiugorję lankantys piligrimai nuoširdžiai gerbia Dievo Motiną ir kad Marijos artumas šiandien labai svarbus ir reikalingas visam pasauliui.

Sielovadinę vizitaciją Medžiugorjėje užbaigęs arkivyskupas sakė, kad kartu su pamaldumu Dievo Motinai jis matė ir autentišką nuoširdų kristocentrinį maldingumą, daug maldininkų, dalyvaujančių Eucharistijos aukoje, eucharistinėse adoracijose, Kryžiaus kelyje, daugybę žmonių, einančių išpažinties. Toje vietoje viešpatauja nuoširdaus maldingumo atmosfera, palanki širdžių atsivėrimui ir dvasiniams išgyvenimams, skatinanti tikėjimą atrasti ir sustiprinti bei atsiversti. Arkivyskupas paminėjo ir toje vietose subrandintus pašaukimus į kunigus ir vienuolius. Daugiau kaip šeši šimtai jaunų žmonių – daugiausia iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV – būtent lankydamiesi Medžiugorjėje suvokė, kad jų kelias – kunigystė ar Dievui pašvęstas gyvenimas. Toje vietoje užsimezgė trys dešimtys naujų bažnytinių judėjimų bei bendruomenių, vykdančių gailestingumo darbus. Dar vienas labai svarbus momentas, pasak arkiv. H. Hoserio, yra tai, kad Mergelė Marija toje vietoje tituluojama Taikos Karaliene. Šis vardas ypač skamba regione, dar neseniai išbridusiame iš daugybės aukų pareikalavusio karo. Malda už taiką visada labai svarbi ir šiandien, kai vyksta, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, „trečiasis pasaulinis karas dalimis“.

Medžiugorjė tikrai duoda labai gerus ir reikalingus dvasinius vaisius – tuo įsitikinęs arkiv. H. Hoseris pernai užbaigė vizitaciją Medžiugorjėje. Net jei Šventasis Sostas nepatvirtintų apsireiškimų autentiškumo, Margelės Marijos gerbimas toje vietoje nepaliaus, o ją lankantys žmonės jaus Dievo Motinos globą.

Dabar, kaip sakyta, Popiežiaus sprendimu, arkiv. H. Hoseris tampa nuolatiniu ypatinguoju apaštališkuoju vizitatoriumi Medžiugorjės parapijoje.

Pagal VaticanNews

© 2018 „XXI amžius“