2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai

Žolinė ir miesto šventė

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Irenos Marijos Kononovienės puokštė pripažinta gražiausia Žolinės puokšte

Šilalė. Kasmet Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų – organizuojama kartu su prie Lokystos upelio prigludusio Šilalės miesto, kuriam šiemet sukako 482 metai, švente. Šilalės rajono savivaldybė, vadovaujama mero Jono Gudausko, kartu su Šilalės parapija, vadovaujama klebono dekano kan. dr. Algio Genučio, sujungė Žolinės ir Šilalės miesto šventes į vieną bendrą renginį. Rugpjūčio 14-osios popietę įvyko vieno iš didžiausių, moderniausių ir gražiausių Žemaitijoje pastatų – Laisvalaikio ir sporto centro su didžiuliu baseinu, pirtimis – atidarymas. Baseinas pritaikytas ne tik paplaukioti, jame bus galima rengti plaukimo varžybas. Rangovas – UAB „Kvėdarsta“ (valdybos pirmininkas – Stasys Navardauskas, direktorius – Arūnas Pocius). Į Laisvalaikio ir sporto centro atidarymą atvyko ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Šilalės rajono meras J. Gudauskas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiutė, Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, Lietuvos plaukimo federacijos pirmoji viceprezidentė Ilona Judita Zozienė, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislovas Vasiliauskas, futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas Eimontas. Dalyvavo Tauragės, Pagėgių, Jurbarko, Šilutės, Kretingos ir Skuodo merai: Sigitas Mačiulis, Virginijus Komskis, Skirmantas Mockevičius ir Petras Pušinskas. Atvyko ir Kaliningrado srities Slavsko rajono atstovai. Dalyvavo Telšių vyskupijos vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM. Jį atlydėjo Šilalės parapijos klebonas dekanas kan. dr. A. Genutis. Abu jie pašventino Laisvalaikio ir sporto centrą. Paskui vyko įvairūs sporto ir kultūriniai renginiai: saviveiklinių teatrų pasirodymai, futbolo varžybos naujame pernai atidarytame Šilalės miesto stadione. Aikštėje prie rajono savivaldybės vyko vasaros nakties muzikinė-literatūrinė programa „Reveransas Lietuvos renesansui“, skirta Barboros Radvilaitės 465 metų sukakčiai paminėti. Šilalės rajono visuomenės sveikatos biuras visus vaišino žolelių arbata.

Šventė 500 metų vardo paminėjimo sukaktį

Paminklą Mielagėnų 500-osioms metinėms šventino kraštietis kun. Valdas Girdžiušas

MIELAGĖNAI. Miestelis rugpjūčio 9-ąją pasitiko saulės nutviekstas, darbščių rankų išpuoštas ir džiaugsmingai šurmuliuodamas. Per keletą pastarųjų metų seniūnijos ir itin veiklios bendruomenės pastangomis čia daug gražaus ir prasmingo sukurta, nuveikta, tarsi stengiantis pateisinti ilgą amžių, pagerbti turtingą istoriją ir garsias krašto asmenybes. Minint 500-ąsias Mielagėnų vardo paminėjimo metines, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, miestelio centre atidengtas šiai progai sukurtas paminklas, surengta mugė ir kelios parodos, o vasaros estradoje – graži sveikinimų šventė ir koncertas. Kartu su mielagėniškiais jiems svarbią dieną buvo Europos parlamento narys Bronis Ropė, rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, kiti svečiai.

Oninės Dzūkijoje

Alfreda PIGAGIENĖ

„Nalšia“ linksmina Zervynose

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija liepos 24–26 dienomis organizavo 10-ąjį folkloro festivalį „Subatėlės vakarėly...“, skirtą etnografinių regionų metams. Į festivalį suvažiavo ansambliai iš visos Lietuvos.

Šiltą ir ramų penktadienio vakarą į Darželių kaimą (26 km nuo Druskininkų) rinkosi sveteliai iš įvairių Lietuvos vietovių. Su draugais susitikti ir kitus palinksminit atvažiavo dzūkeliai: „Aukso paukštės“ laureatai Marcinkonių kaimo etnografinis ansamblis ir armonikierius Pranas Ulbinas su smuikininku Alfredu iš Varėnos. Festivalio šeimininkai su grikine babka ir kitais dzūkiškais gardumynais pasitiko ir svetelius iš Vilniaus – folkloro ansamblį „Nalšia“ – ir aukštaičius iš Ignalinos krašto – folkloro ansamblį „Čiulbutė“. Muzikantai iš Varėnos palydėjo susirinkusius į pievelę. Dzūkiškos vakaruškos vedėjai Jonas Bajoriūnas ir Lina Černiauskienė gražia dzūkų tarme pristatė atvykusiuosius, o Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius visiems palinkėjo smagios vakaronės. Ir prasidėjo linksmybės. Skambėjo dainos ne tik dzūkų, bet ir aukštaičių, žemaičių tarmėmis. Kojų miklumą išbandė ir patys mažiausi, ir jau garbaus amžiaus sulaukę senoliai. „Drabnų polkutį“ šokti visus mokino Marcinkonių šokėjai. Nenustygo vietoje ir vienos daugiavaikės Darželių kaimo šeimynėlės mažieji. Malonu buvo žiūrėti, kaip 4–5 metukų broliukas šokdino savo vienerių metukų sesutę. Pats ištvermingiausias vakaruškos šokėjas – dzūkelis, 87 metų marcinkoniškis Stanislovas Česnulevičius. O kur dar bendri rateliai, humoristiniai pasakojimai...Taip visiems smagu buvo, kad nepastebėjome, kaip ir saulė pasislėpė už pušelių.

Kelionė po Žemaitijos šventoves

Su Šilalės parapijos klebonu dekanu kan. dr. Algiu Genučiu prie šalia bažnyčios esančio Lurdo

Luokės Visų Šventųjų bažnyčios klebonas kun. Virginijus Palionis pažadėjo bažnyčios choristėms padovanoti ekskursiją. Malonu, kad pažadą ištesėjo.

Vieną ankstyvą vasaros rytą sėdome į autobusiuką, kurį, beje, vairavo pats klebonas kun. V. Palionis, ir pasukome Varnių link. Aplankėme Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią (buvusią Katedrą). Jos klebonas kan. Domas Gatautas rodė bažnyčią, kurioje yra net dvylika altorių, po ja įrengtą žemaičių vyskupų kriptą, jos teritorijoje esantį Lurdą.

Paskui nuvykome į Šilalę. Apsilankėme Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Mus maloniai sutiko klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis. Ši 1919 metais pastatyta mūrinė neogotikinio stiliaus Šilalės šventovė iš tolo akį traukia grakštumu, stilingumu, bokštų ir bokštelių gausa. Pagrindiniame fasade – aukštas bokštas, o kampuose – maži bokšteliai. Žavėjomės meniškais mediniais altoriais, puošniais langų vitražais, vaizduojančiais Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų gyvenimus, gėrėjomės meniškai įrengtu Lurdu. Ypač sužavėjo šventovės aplinka, visur žydintys gėlynai, didingi koplytstulpiai. Švč. Mergelės Marijos garbei sugiedojome giesmę ,,Gėlė nežemiška“. Mums pritarė ir abu klebonai.

Kryžius kaimo gimtadieniui

Perstatytą kryžių palaimino Šeduvos klebonas kun. Virginijus Kazaitis

Butėnai. Šiame kaime 460-ojo gimtadienio švęsti susirinkę butėniškiai ir svečiai dalyvavo kraštiečių šventėje, prisiminė kaimų istoriją, pašventino į naują vietą perkeltą Butėnų ir Viešvilių kaimų kryžių, pastatytą 1977 metais.

Butėnų kaimo bendruomenė, susirinkusi į šventę, dalyvavo kryžiaus, perkelto į viešą erdvę kaimo centre, šventinimo ceremonijoje. Perstatytą kryžių malda palaimino Šeduvos Švenčiausiojo Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas kun. Virginijus Kazaitis.

Į bendruomenės namų kiemelį iš visos Lietuvos besirenkančius kraštiečius, svečius pasitikę savanoriai įteikė Butėnų bendruomenės ženklelius. Šventėje jaunimas skaitė eiles apie gimtąjį kaimą, vyresnieji dalijosi prisiminimais.

Klojimo teatrų festivalis

KURTUVĖNAI. Liepos 25–26 dienomis čia vyko 15-asis respublikinis Klojimo teatrų festivalis, skirtas Etnografinių regionų metams. Teatralizuotas festivalio atidarymas vyko Kurtuvėnų ratinėje, dalyvaujant Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatrui „Ikaras“ (vadovai – Leontina ir Petras Valskiai), kuris žiūrovus kvietė su duona ir druska pasitikti atvykstančius festivalio vedėjus Jokūbą (Zenonas Gestautas) ir Oną (Jurgita Jasiškytė). Festivalio organizatoriai simboliškai paleido 15 balandžių ir kvietė atgal į ratinę. Ten Lietuvos Respublikos Seimo narė Rima Baškienė ir Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Mačiulis džiaugėsi, kad šis festivalis puoselėja klojimo teatro kultūrą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus ir vyriausioji specialistė Vitolda Dovidauskienė kolektyvams įteikė padėkas.

Du mažo miestelio veidai

Aurelijus Veryga

Taip jau atsitiko, kad šią vasarą per labai trumpą laiką teko aplankyti kelias skirtingas Lietuvos vietas, kurios vienaip ar kitaip buvo susijusios su pasilinksminimu. Paskutinioji aplankyta buvo mano gimtojo miestelio Užvenčio viena iš didžiausių metinių švenčių, tradiciškai siejamų su miestelyje švenčiamais „Škapliernos“ – Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) – atlaidais. Pamenu, kaip vaikystėje laukdavome šitos šventės dėl jos metu tradiciškai vakare vykstančių koncertų, naktinių pasišokimų ir kitų linksmybių. Šiemet pasisekė ir po kelių metų pertraukos vėl apsilankiau šventėje.

Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad Užventis tikrai labai gražėja ir keičiasi. Tvarkomi šaligatviai, gatvių apšvietimas, Ventos upės prieigos ir daugelis kitų erdvių. Ilgą laiką vykusi Kultūros centro prieigose šventė dabar jau vyksta labai gražiai sutvarkytame Ventos slėnyje.

Reikšmingi įvykiai Zanavykijoje

Kun. Vytautas Mazirskas šventina koplytstulpį

PLOKŠČIAI. Liepos 11-ąją, šeštadienį, miestelis šventė 345 metų sukaktį. Ta proga pakalnėje, Nemuno gatvės pradžioje, prie sankryžos į prieplauką, atidengta plokštiečio medžio drožėjo Zigmo Sederevičiaus 6 metrų aukščio skulptūra „Senasis Nemunas“, kurioje įprasminta miestelio simbolika – bažnyčia ir herbas, o virš Nemuno galvos – burinis laivas ir vėtrungė. Šventėje vyko sporto varžybos, mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių saviveiklos kolektyvų (vadovė – Asta Grigaitienė), etnografinio ansamblio „Vaiguva“ meninė programa, o ją vainikavo solisto Romo Dambrausko koncertas Nemuno prieplaukoje.

GRIŠKABŪDIS. Liepos 26-ąją, sekmadienį, čia vyko ne tik tradiciniai Šv. Onos atlaidai, kuriuose svečiavęsis kun. Aldonas Gudaitis SJ Šv. Kristaus Atsimainymo bažnyčioje aukojo pagrindines šv. Mišias, bet ir klebonas kun. Vytautas Mazirskas prie bažnyčios pašventino koplytstulpį, kurį išdrožė šiame krašte šaknis įleidęs garsus tautodailininkas Audrius Kaukas. Koplytstulpį, simbolizuojantį miestelio herbą, pristatė  Griškabūdžio kultūros centro direktorė Rasa Uzialienė, o jo juostą atrišo Šakių rajono meras Juozas Bertašius ir Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius.

Dešimt kultūros sostinių

Liepos 11–12 dienomis į Naisius (Šiaulių r.), Mažąją Lietuvos kultūros sostinę, šeštą kartą šeimas sukvietė didžiausias blaivus festivalis Lietuvoje „Naisių vasara 2015“. Dalyviai galėjo pasidžiaugti ne tik išskirtine programa, kurioje daug puikios muzikos, edukacinių veiklų, kokybiško šeimų užimtumo, įspūdingų parodų ir mugių, bet ir stebėti Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių regalijų įteikimo ceremoniją dešimčiai šalies bendruomenių. Naująją tradiciją pradėję ir pirmąja Mažąja Lietuvos kultūros sostine nuo sausio 1 dienos tapę Naisiai šią estafetę kitąmet perduos dešimčiai bendruomenių. Mažosiomis 2016 metų Lietuvos kultūros sostinėmis tapo: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.), Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.) ir Vepriai (Ukmergės r.).