„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2016 m. balandžio 8 d., Nr. 3 (72)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kaip dirbdami saugo kaimus kaime

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Vajasiškio bendruomenės pirmininkė
Genovaitė Sarokina

Lietuvos žemėlapyje Vajasiškį sunkiai rasi: mažytis kaimelis, kuriame šiandien registruoti tik 33 žmonės, neturi jokio kultūros židinio. Nėra net parduotuvės... Sakysite, kad neįdomu? Bet... Pasisemti dvasios atgaivos čia atvažiuoja žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių.

Su aktyvia Vajasiškio bendruomenės pirmininke Genovaite Sarokina kalbėjomės apie „Senolių kaimo“ idėją, atsiradusią visai netyčia. Buvo pasiūlyta dalyvauti VšĮ Ignalinos AE regiono plėtros agentūros programos projekte „Teminiai kaimai“, kurį įgyvendino Lietuva su Latvija. Sėkmingai dalyvauta. Taip ir atsirado „Senolių kaimas“: kaimas kaime. G. Sarokina sakė, kad šiam kaimui – šešeri metai. Dabar Zarasų rajone esantys „Lieptų kaimas“ Antalieptėje ir „Senolių kaimas“ Vajasiškyje bei „Paukščių kaimas“ Cijonuose (Ignalinos rajone) sudaro „Pasakų kaimo“ trejybę.


Aptarė bažnyčių problemas

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ ir Kauno rajono vadovai aptarė bažnytinio paveldo situaciją ir darbus, kurie padėtų spręsti opias bendruomenės problemas.

„Bažnyčios yra gražiausi statiniai, todėl jų likimas turėtų rūpėti visiems“, – kalbėjo arkivyskupas Raudondvario dvare vykusiame susitikime. Kartu jis pasidžiaugė iš pelenų pakilusia Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia, kurią pernai pastatė bendruomenė. Arkiv. L. Virbalui SJ teko pašventinti šiuos maldos namus.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis sakė, kad prieš keletą metų sudegintos Kulautuvos bažnyčios tikintieji taip pat laukia naujų maldos namų. Bendruomenėje aktyviai aptariami net keli naujos bažnyčios projektai, tačiau nelabai sekasi susitarti, kuris tinkamiausias. Kita problema – lėšos.


Turime džiaugtis, kai jiems viskas patinka

Valerija Vilčinskienė

Socialinė darbuotoja Edita Butkuvienė
(centre) ir dailės mokytoja Džuljeta
Pečiūnaitytė (sėdi antra iš dešinės)
su Centro lankytojais kūrybos procese

Už lango vėjy plaikstosi drėgna vasario diena – nukrito didžiuliai lašai, pabiro užsilikusios šlapios snaigės. Daug būna tokių šį mėnesį dienų. Čia prašvito, čia vėl tamsa užkrinta. Rodos, nieko gero ir nespėjai nuveikti, žiūrėk, vėl vakaras... Taip ir žmogaus gyvenimas – čia švystelėjo, čia ir praskubėjo... Nuostabiai gera, kai randasi žmonių, kuriems rūpi, ką į kiekvieno gyvenimo kraitelę įdedame mes.

Tylioje ramybės oazėje

Praveriu Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centre įsikūrusio socialinių paslaugų skyriaus Neįgaliųjų dienos užimtumo centro duris. Tyliai groja muzika, kažkas maloniai šnekučiuojasi, nusijuokia, ir vėl tyla. Vos įžengusią pasitinka šio skyriaus socialinė darbuotoja Edita Butkuvienė. Pakviečia vidun. Negaliu akių atitraukti nuo nuostabių gėlių, drugelių, puošiančių koridoriaus sienas. Padvelkia ramybe, jaukumu. Tartum viskas savaime teka sava įprasta vaga, bereikia tik spėti su jos tekėjimu... Gera nuo to paprasto ramaus tekėjimo, norisi likti šioje tėkmėje. Edita supažindina su skyriaus lankytojų veikla, aprodo jų darbelių parodėles. Grožimės siuvinėtais paveikslais, keramikos darbais, karpiniais, piešiniais, medžio darbais, nėriniais. Kiekvienas darbelis turi savo vietelę. O jie tikrai labai gražūs, išpuoselėti, išmąstyti. Tai – bendras dirbančiųjų ir lankytojų triūsas. O kiek pabuvota ekskursijose, spektakliukų pastatyta, švenčių švęsta. Apie tai kalba nuotraukos.


Natūralaus maisto beieškant

Priešvelykinis apsilankymas centrinėje Panevėžio turgavietėje

Bronius VERTELKA

Ir Šv. Velykų išvakarėse turguje
netrūko prekių ir pirkėjų

Gerokai mažiau nė pusė centrinės Panevėžio turgavietės skirta prekybai maisto produktais. Šv. Velykų išvakarėse, kovo 26-ąją, kad šventinį stalą galėtų puošti apetitą žadinančiais gaminiais, miestiečiai ėjo čia apsipirkti. Dažnas turgaus lankytojas buvo išrankus: į pintinę dėjo ne tai, kas gražiai įpakuota ir su įvairiais priedais, bet tai, kas būtų skanu ir sveika. Tokių pėdomis pasekiau ir aš.

Didysis šeštadienis pasitaikė gražus – jau ryte pasirodžiusi saulutė negailesitingai stengėsi išginti šaltuką, tad nesukišęs rankų į kišenes galėjai dairytis po turgavietę. Mano rengiamo fotoreportažo tikslas buvo aplankyti tuos, kurie savo jėgomis kuria gėrybes ir patys jas parduoda, tuos, kurie dar drovisi pareklamuoti savo prekes, bet yra mieli, nuo darbo sugrubusiais pirštais.


Pasvaliečiai trokšta patirti Dievo gailestingumą

Prie Krekenavos Mažosios Bazilikos
Gailestingumo durų. Dešinėje –
klebonas kun. dr. Gediminas
Jankūnas, kairėje – Panevėžio
vyskupo generalvikaras
kun. Eugenijus Styra, antras
iš kairės – vyskupas Jonas Kauneckas

Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos, Marijos legiono maldininkai (iš Daujėnų, Krinčino, Pasvalio, Pušaloto, Saločių, Skrebotiškio parapijų ) bei Lietuvos katalikių moterų sąjungos Pasvalio katalikių moterų draugijos narės, laukdami Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės, – kovo 15 dieną susirengė keliauti į Krekenavą. Prisijungė ir viešnios – maldininkės iš Biržų. Drauge keliavo Pušaloto parapijos altaristas kun. jubil. Albinas Pipiras. Vykome su geradario ūkininko iš Girsūdų kaimo (Pasvalio r.) autobusu. Jį vairavo pats šeimininkas – žmogus, kuris visuomet pagarbiai elgiasi su kiekvienu, o ypač su senyvo amžiaus žmogumi. Keliaudami kalbėjome Dievo gailestingumo vainikėlį, Gailestingumo litaniją, rožinio „Kančios slėpinius“, Švč. Mergelės Marijos litaniją. Meldėmės už Popiežių Pranciškų, dvasininkus, vienuolius, savo krašto bei Lietuvos knygnešius, ligonius, vargstančius, geradarį Petrą ir jo šeimą, savo šeimų narius, mirusiuosius, už Tėvynę Lietuvą bei taiką visame pasaulyje. Atvykę į Krekenavos Mažąją Baziliką, dalyvavome dvejose šv. Mišiose.


Kad pasiektum dangų širdimi, turi panešėti kryžių

Kryžiaus kelias Kėdainiuose

Pavasaris skleidė gaivų kvapą, žadėdamas lietų, žemė barstė pirmuosius žiedus, nurimo vėjas – tokia gamta buvo Didįjį Tridienį. Didįjį penktadienį maldingą eiseną miesto gatvėmis Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius su gausia tikinčiųjų palyda pradėjo kaip ir kasmet nuo Kėdainių rajono savivaldybės. Klebonas pasveikino susirinkusius procesijos dalyvius išreikšdamas padėką maldingos eisenos dalyviams ir tiems, kurie buvo pasiryžę panešėti kryžių. Procesijoje dalyvavo rajono vicemerė Olga Urbonienė, administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, pavaduotojai Viačeslavas Čerenkovas ir Antanas Pavolis, Vilainių ir Pelėdnagių seniūnijų seniūnai Antanas Bružas ir Valentinas Tamulis, Šv. Jurgio bažnyčios choristai, vadovaujami Aušros Giedrienės, tradicinio giedojimo grupė ,,Siela nemari“, vadovaujama Kęstučio Volkaus, „Caritas“ narės su vadove Melanija Pivoriene, Kėdainių krašto literatų sambūrio literatės, rajono šauliai, parapijos tikintieji. Prie maldingos eisenos vėliau prisijungė Šv. Juozapo bažnyčios VšĮ „Laiptai į viltį“ dienos centro vadovė Jolanta Paukštienė su savo ugdytinėmis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija