2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kai turi ne tik gabumų, bet ir noro

Bronius VERTELKA

Virginijus Pikšrys savo gaminiais sugeba sudominti turgaus lankytojus

Patrauklūs dirbiniai

Eilinę darbo dieną Panevėžio gatvės atrodo nykiai. Kurtina jomis važiuojančių mašinų gaudesys, tačiau žingsniuojančių šaligatviais matysi tik vieną kitą. Didesnis žmonių judėjimas centrinėje miesto turgavietėje: čia eina tikėdamiesi pigiau apsipirkti ar šiaip pasižvalgyti. Daugelis stabteli ties prekybos vieta, kur išdėstyti miniatiūriniai kirveliai su koteliais ir įbesti į medžio nuopjovas. Apžiūrinėja juos, varto ir, žiūrėk, jau siekia piniginės. Kirveliai ypač turi vertę artėjant Šv. Kalėdoms. Patraukliai atrodantį dirbinį įsigyja ketindami jį kam nors dovanoti. O ir šiaip tokį daiktą smagu matyti savo kambaryje. Kirvukus gaminantis Virginijus Pikšrys sako jų pardavęs jau daugiau kaip 600. Daug jų išvežta į daugybę pasaulio šalių. Pasakoja, kad mintį gaminti juos prieš trejus metus pagavo atsitiktinai žvilgterėjęs į kieme stovėjusią kaladę su įkirstu kirviu. O jeigu ėmus ir sumažinus daugybę kartų? Būtų puikus suvenyras, nors pagaminti tokį reikia sumanumo ir kantrybės.

Mielo žmogaus pasveikinimas

Ona Striškienė

Vidmantą Kartaną (dešinėje) sveikina šeima Vytauto Lesčinsko nuotrauka

Sveikatingumo centre „Vidmavita“ buvo švenčiamas Vidmanto Kartano 70-metis. Norėdamas sau ir aplinkiniams kultūrinės veiklos, šį centrą išėjęs į pensiją įkūrė jubiliatas. Prieš 22 metus V. Kartanas įkūrė IĮ „Jaukurai“, dabar filialai atidaryti ne tik Panevėžyje. Šį verslą perėmė šeimos nariai. „Jaukurų“ dovana miestui – Algimanto Varžinsko skulptūra „Gyvenimo žuvis“ Laisvės aikštėje.

„Vidmavitos“ vokalinis ansamblis „Pušelė“ skaičiuoja jau septintus metus. 2014 metais V. Kartanas pradėjo vadovauti Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) Panevėžio skyriui. 2015 metais atsodintas ,,Aušros“ medis Nepriklausomybės aikštėje. 2016 metais, pasitinkant Lietuvos atkūrimo 100-mečio jubiliejų, Panevėžio kultūros ir poilsio parke pasodinta 20 ąžuolų, skirtų prisiminti ir pagerbti 20 signatarų, pasirašiusių 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Aktą. Organizuoti dviratininkų žygiai „Per žydinčią Lietuvą“ ir kiti, važinėta po visą Lietuvą, keliauta užsienyje. Tai – tik pagrindiniai šventę vedusios Bronės Slapšienės paminėti akcentai. Jubiliatas savo gana sudėtingą gyvenimą apžvelgė trumpai. Padėkojo atvykusiems už gražius žodžius, šiltus žvilgsnius, širdžių šilumą. Reikia pabūti bent kartą šalia Vidmanto, kad pajustum jo nuoširdumą, meilę žmonėms, gyvenimui, visam pasauliui. Kiekviena diena, gal net minutė apmąstyta, stengiamasi praleisti naudingai, turiningai. Turbūt žmogus, kuris be išskaičiavimo dalija save aplinkiniams, gauna atgalios kelis kartus daugiau.

Paminėta iškili kraštietė

Grupė renginio dalyvių Pasvalio bažnyčioje minint Stefaniją Ladigienę

PASVALYS. Gruodžio 16 dieną čia vyko renginys, skirtas kraštietės, iškilios lietuvių tautos asmenybės Stefanijos Pauliulytės-Ladigienės 50-osioms mirties metinėms atminti. S. Paliulytė-Ladigienė – Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) valdybos narė, ateitininkė, pavasarininkė, pedagogė, publicistė, katalikiškų leidinių redaktorė, Sibiro lagerių kankinė, tremtinė. Šventiškas renginys buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Šv. Mišias Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojo Pasvalio dekanas, kun. teol. lic. Henrikas Kalpokas, vikaras kun. mgr. Nerijus Papirtis, altaristas kan. jubil. Povilas Miškinis.

Paskui renginys persikėlė į Pasvalio krašto muziejų. Minėjimą vedė Pasvalio katalikių moterų draugijos (KMD) pirmininkė Vlada Čirvinskienė ir Biržų KMD pirmininkė Rima Zuozienė. Biržų katalikės moterys, giedodamos adventines giesmes, šventiškai pradėjo antrąją renginio dalį. Dalyvavo ir kalbėjo dekanas kun. H. Kalpokas, LKMS pirmininkė Rita Baušienė, Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo vadovas Algirdas Garbauskas, Pasvalio krašto tremtiniai ir kiti svečiai.

Prisiminė Kūčių papročius

Prie Kūčių stalo žodį taria Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas. Kairėje – Šilalės klebonas kan. dr. Algis Genutis. Šalia mero – jo pavaduotojas Valdemaras Jasevičius ir vikaras kun. Vaidotas Gadeikis

Kūčios – Šv. Kalėdų išvakarės. Pirmųjų amžių krikščionys buvo įpratę kiekvieną dieną religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą užtrunkančiu budėjimu ir šv. Mišiomis – vigilija. Taigi, Kalėdų išvakarių vigilija ir iki šiol vadinama Kūčiomis. Kadangi visi papročiai laikui bėgant keičiasi, tad ir naktinis budėjimas išnyko. Atsirado nauji papročiai. Dabar Kūčios – iškilminga vakarienė. Kūčių vakarienės kilmė aiškinama įvairiai. Manoma, jog tai gali būti sukrikščionintos senovės pagonių tradicijos arba gal pirmųjų amžių krikščionių bendros vakarienės (agapės) tęsinys. Kūčių vakarienę turi sudaryti 12 pasninko valgių. Dabar netgi pradėta ginčytis, kad ne dvylika, o devyni patiekalai turi sudaryti Kūčių vakarienę. Ant stalo dedamas plonas šieno sluokbnis ir uždengiamas balta staltiese. Tai simbolizuoja Kristaus užgimimą ėdžiose. Kūčių vakarienė turi prasidėti bendra šeimos malda. Po jos pagarbiai laužomi kalėdaičiai. Mirusiam artimajam padedama tuščia lėkštė. Joje uždegama nedidelė žvakutė, kuri simbolizuoja, kad prie Kūčių stalo ateina ir mirusiųjų vėlės...

Paskui sodžiaus kryžių

Čypėnų kaimo gyventojas Vaidotas Griciūnas iš užmaršties prikėlė savo ir gimtojo Remeikių kaimo kryžius

„Senovėje žmoneliai kito ginklo neturėjo, tik maldą ir kryžių. Statė kryžius. Ir būtinai sodžiaus pradžioje ir gale“, – pasakoja 92 metų Palaimos kaimo gyventoja Elena Šukienė. Čypėnietis Vaidotas Griciūnas išaiškino ir prikėlė patį seniausią išlikusį Vabalninko krašto kryžių. Jis rymo Remeikių kaime. 1885 metais šį kryžių pastatė Remeikių sodžiaus jaunuomenė.

Misija

Rymo kryžiai palaukėse, šalikelėse, kryžkelėse. Kiekvienas su savo kančia, sava dalia, sava byla. Lenkiasi prieš laisvės kovotojus žūties vietose, sergsti išnykusius kaimus, sodybas, mena to meto religines organizacijas, jaunuomenes, sodžių jubiliejus. Vabalninko miestelio kryžkelėje praeivius laimina katalikų vyrų kryžius. Buvusio Radžgalių kaimo pradžioje kryžius mena kaime siautėjusius siaubūnus juodašimtininkus. Natiškiuose ant Atminties kalnelio rymantis kryžius įprasmino Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Daugiau kaip prieš šimtą metų statytas Remeikių kaimo kryžius liudija: „Paminklas visų draugystės Remeikių sodžiaus didijo jubiliejaus“. Statė kryžius žmonės melsdami juos išgelbėti ir apsaugoti ne tik nuo juodašimtininkų, bet ir nuo pasaulio pabaigos.

Teatrų festivalio uždaryme paskelbti geriausi kūrėjai

Rūta Averkienė

Režisieriai Povilas Gaidys ir Elena Savukynaitė

VARĖNA. Simbolines duris užvėrė visą mėnesį trukęs jau aštuntasis žymios kraštietės, iš Senosios Varėnos kilusios režisierės Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Festivalio uždarymo renginys, vykęs Varėnos kultūros centre, prasidėjo Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncertu „Muzikiniai monologai“. Jį vainikavo iškilminga geriausių scenos kūrėjų apdovanojimo ceremonija, kurios metu dvylikos festivalio nominacijų laureatams įteikti apdovanojimai – puikios menininkės Violetos Ganusauskienės kurtos skulptūros.

Šiųmečiame festivalyje parodyti 23 ir suaugusiems, ir mažiesiems žiūrovams skirti įvairių Lietuvos teatrų spektakliai. Juos vertino komisija: D. Tamulevičiūtės draugė, bendražygė, kraštietė, docentė, teatro pedagogė, režisierė Elena Savukynaitė, aktorius, režisierius Algirdas Latėnas, Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė, pedagogės Joana Grigaitienė ir Gailutė Giedraitienė, scenaristas, režisierius, Dalios Tamulevičiūtės giminės atstovas Eugenijus Guntulionis ir komisijai vadovavęs dramos teatro režisierius, aktorius Algimantas Pociūnas. Jie atrinko, kas bus įvertinti festivalio nominacijomis.

Mums rašo

Svečiuose vytos juostos

Projekto „Auskim juostą tautiškumo – Lietuvos atkūrimo – 100-mečiui“ dalyvės iš Tauragės rajono – Pagramančio kaimo bibliotekos bibliotekininkė Virgina Bartušienė, Mažonų – Ginta Bartkienė, Kunigiškių – Jūratė Beržinienė, Norkaičių – Ilona Ambrozienė – lankėsi Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Ubiškės kaimo bibliotekoje. Bibliotekininkės Dalios Milašauskienės kvietimu dalyvauta trispalvių juostų vijimo edukacijoje, juostų ir juostelių parodoje pristatyme. Kartu į šventę vyko Tauragės kultūros centro Batakių kultūros namų meno vadovė Birutė Kinderienė su savo vadovaujamo ansamblio dainininkėmis.

Šiltame, jaukiame pastate, kuriame įsikūrusios įvairios sporto ir kultūros įstaigos, juostų vijimo projekto dalyvės rodė, kaip naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis galima vyti juostas, pristatė vytinių juostų istoriją, vijimo būdus, rūšis ir kompozicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Bibliotekai palikta siūlų juostoms vyti. Tikimės, kad vasario 16-ąją šventiniame renginyje ubiškiečiai į Tauragę atsiveš savo nuvytų juostų. Prisiminimui ubiškiečiai įsiamžino, piešė ir rašė įspūdžius ir linkėjimus ant ritinio, o mes atsidėkodamos už šiltą priėmimą, vaišes, palinkėjome kuo ilgiausių juostų.