2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Kronika

Biustas su Trispalve buvusiam klebonui ir signatarui kun. Alfonsui Petruliui

Rūta Averkienė

Kun. Alfonso Petrulio minėjimo dalyvių grupė prie jo biusto Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje su klebonu kun. Povilu Paukšte

MARCINKONYS. Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje atidengtas ir pašventintas atminimo ir pagarbos ženklas – biustas su Lietuvos trispalve – XX amžiaus pradžioje trejus metus Marcinkonių parapijoje dirbusiam ir ryškų pėdsaką šio kaimo istorijoje palikusiam Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, tautiškumo dvasios, lietuvybės puoselėtojui kun. Alfonsui Petruliui (1873 08 04–1928 06 28). Todėl dabartinis parapijos klebonas kun. Povilas Paukštė aukojo iškilmingas šv. Mišias ir meldėsi už iškilų dvasininką, visus, kovojusius už Lietuvos laisvę bei 100-metį švenčiančią Lietuvos valstybę. Simboliška, kad prasmingas atminimo ženklas šiam ypatingą asmenybės šviesą skleidusiam dvasininkui bei Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui atidengtas Vasario 16-osios išvakarėse bei šiemet minint 145-ąsias jo gimimo metines.

Kronika

Vėliavos signataro žemėje

Prie Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapo

MUSNINKAI. Vasario 16-osios rytą miestelio gatvelėse suplazdėjo trispalvės. Šimto vėliavų jūra nuvilnijo nuo nepriklausomybės kovų savanorių kapų iki Švč. Trejybės bažnyčios. Pirmąją tos dienos istorijos pamoką vedė Alfonso Petrulio gimnazijos direktorius Vladas Trakimavičius. Jis mokiniams ir vietiniams gyventojams priminė 100 metų istoriją. Vėliavas nešė ir A. Petrulio gimnazijos gimnazistai, jų tėvai ir seneliai, Musninkų miestelio ir aplinkinių kaimų vyrai. Eiseną papildė miestelio gyventojai, jaunesni mokiniai. Daugumos atlapuose įsegtos trispalvės juostelės, rankose vėliavėlės, mažiausieji džiaugėsi trijų spalvų balionais.

Kaip pasakojo Musninkų kaimo bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė, idėja pasiūti šimtą vėliavų kilo jai. Bendruomenė ją entuziastingai palaikė. Prisijungė Musninkų bendruomenė „Spindulys“, A. Petrulio gimnazija, miestelio seniūnija, kultūros filialas ir biblioteka, Vileikiškių kaimo bendruomenė. Visi pasiskirstė darbus ir kibo veikti. Šimtui vėliavų prireikė keturių ritinių po 44 metrus medžiagos, ją nupirko Musninkų kaimo bendruomenė. Kadangi medžiaga plati, ji buvo kerpama į tris juostas. Vėliavas siuvo keturios moterys: Sigutė Bzožinskienė, Vaiva Zakrauskienė, Daiva Balandienė ir Janė Jankauskienė. O šešiolikos metrų vėliavą, kuri turėjo papuošti seniūnijos pastatą, siuvo Danutė Augonienė. Sigutė pamatavo laiką – į vieną juostą susiūti dvi spalvas užėmė dvi valandas ir 20 minučių. Kotus vėliavoms nupirko jaunas ūkininkas Aurimas Inčiūra. Iš viso pasiūta 100 vėliavų. Iki kovo 11-osios jos stovės miestelio aikštėje, bus naudojamos renginiuose visus metus. Štai ir vasario 16-osios popietę vėliavnešiai su vėliavomis prisijungė prie šventės Širvintose. Kitąmet šias vėliavas žadama dovanoti Musninkų gyventojams, kad visi jas galėtų iškelti prie savo namų.

Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje

Kartu su signataro giminaičiais

Prie Vasario 16-osios Akto signataro Donato Malinausko kapo

ONUŠKIS. Vasario 16-ąją Valstybės atkūrimo 100-metis pradėtas minėti ryte susirinkus prie K. Petrausko aikštės. Čia sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Juozas Baublys, Trakų rajono merė Edita Rudelienė. Onuškio seniūnė Zita Aniulienė perskaitė Vasario 16-ąją pasirašyto Nutarimo tekstą, visų jį pasirašiusiųjų signatarų pavardes, priminė svarbiausius Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko darbus Lietuvai ir Onuškio kraštui. Paskui prie D. Malinausko ir jo giminės kapo padėta gėlių ir nuo Lietuvos Prezidentės, Seimo nario ir Onuškio bendruomenės.

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje už signatarą ir jo šeimą Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, mons., teol. dr. kun. Algirdas Jurevičius ir Onuškio klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius aukojo šv. Mišias. Homilijoje mons. A. Jurevičius kalbėjo apie Nepriklausomybės Akto pasirašymo svarbą Lietuvos valstybei, apie to meto istorines aplinkybes, dvidešimties signatarų įžvalgas, atliktą žygdarbį ir likimus bei apie kiekvieno iš mūsų pareigas savo šaliai. Šv. Mišiose monsinjoras pašventino tikinčiųjų atsineštas vėliavas, o šventės pabaigoje svečiams, organizatoriams ir aktyviausiems parapijiečiams įteikė savo knygą apie arkivyskupą Teofilių Matulionį „Susipažinkime – esu Teofilius“. Kai šv. Mišiose užgiedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), į vargonų pusę atsisuko net mažiausieji šventės dalyviai – Onuškio Donato Malinausko gimnazijos pradinukai. Choristų balsai, vargonai ir puiki akustika nepaliko abejingų. Išvykdami iš Onuškio po Šv. Mišių „Aido“ vyrai dėkojo už onuškiečių širdžių šilumą.

Žaizdos

1949 metais iš bunkerio kreipėsi į Tautą ir pasaulį

Nijolė Krasniauskienė

Minėjimas prie paminklo 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams atminti Minaičių kaime

Vasario 15-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse, Lietuvos partizanų memoriale Minaičiuose (Radviliškio r.) paminėtos 69-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

Linkėjimas: į naują šimtmetį – be bunkerių ir naujų valstybės atkūrimų

„Švenčiame šimtmetį nuo tos dienos, kai Lietuva iš visiškos nebūties sugrįžo į pasaulio žemėlapį. Todėl ypač svarbu pažinti viso pastarojo šimtmečio kelią. Jame – ir 1949 metų vasario 16-oji. Čia, Lietuvos vidury, slapčia nuo okupantų susirinkę partizanų vadai po klėtimi bunkeryje minėjo 31-ąsias Valstybės atkūrimo metines. Jų čia sukurti ir pasirašyti dokumentai – žiauriausiomis aplinkybėmis sugriautos Valstybės atkūrimo aktai, 1918 metų vasario 16-osios patvirtinimas. Partizanų vadai čia ne tik surašė savo idėją Lietuvai. Mirties akivaizdoje jie čia krauju nuplovė 1940-ųjų pažeminimą“, – renginyje kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Viena iš memorialo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui įkūrimo iniciatorių linkėjo Lietuvai, kad kitas šimtmetis būtų be bunkerių ir be vis naujų valstybės atkūrimų.

Kronika

Sutelkė Vyčio paminklas

Kun. Alfonsas Kelmelis atlieka paminklo šventinimo apeigas

KAZOKIŠKĖS. Vasario 15-ąją į šventinį renginį „Mūsų 100-mečio Lietuva“ aikštėje prie Švč. Mergelės Marijos, Nugalėtojos, bažnyčios rinkosi daug svarbių svečių iš Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, kaimynų iš Vievio ir Pylimų, Kazokiškių gyventojų. Visus čia susiburti ir švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį sutelkė moderniai sukurtas Vyčio paminklas. Kiekvieną atėjusįjį pasitiko ir trispalvę įteikė Kazokiškių kultūrinių renginių organizatorė Jolanta Cesiūnaitė. Skambant K. Mašanausko „Kokia nuostabi, Lietuva esi“, Jurkšaičių ansamblio „Daina Lietuvai“ įrašams, šventės vedėja kvietė iškilmingą datą švęsti prasmingai ir linksmai. Renginio „Mūsų 100-mečio Lietuva“ atidarymą J. Cesiūnaitė skelbė skaitydama dedikaciją, specialiai sukurtą  Kazokiškių „Vyčio“ skulptūros atidengimui:

Pagarba savanoriams, pavasarininkams ir vėliavoms 

Molėtiškiai ir svečiai prie atminimo lentos 1919–1920 metų savanoriams

MOLĖTAI. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio šventė čia pradėta atminimo lentos, skirtos 1919–1920 metų kovų už Lietuvos laisvę savanoriams įamžinti, atidengimu. Ceremonijoje dalyvavo rajono savivaldybės vadovai, Seimo narys Petras Čimbaras. Lietuvos kariuomenės kariai savanoriai, molėtiškiai ir svečiai. Atminimo lentą atidengė idėjos autorius žurnalistas Vilius Kavaliauskas bei Molėtų rajono meras Stasys Žvinys. „Aš labai džiaugiuosi, kad mes prisimename tuos žmones, kurie sukūrė mūsų valstybę“, – sakė V. Kavaliauskas bei priminė, kad visoje Lietuvoje buvo 420 valsčių, kurie turėjo savo savanorius, iš jų 314 valsčių turėjo savo Vyčio kryžiaus ordino kavalierių. „Molėtų valsčius turėjo ir tuos, ir tuos. Molėtai yra graži didvyriška žemė“. V. Kavaliauskas teigė, kad tyrinėdamas savanorių istorijas įsitikino, kad apie 60 proc. savanorių pavardžių yra iki šiol gyvos, t. y. išlikę jų artimieji, menantys tuos žmones. Tai, anot žurnalisto, sukuria kitokį santykį su valstybe, nes žmogus, galintis pasakyti, kad štai, šioje lentoje yra jo protėvių pavardė, visada kalbės apie Lietuvą kaip apie savo valstybę, o ne abstraktų politologinį terminą. Molėtų valsčiaus savanoriams skirtą memorialinę lentą pašventino dekanas ir klebonas mons. Kęstutis Kazlauskas. Atidengimo ceremoniją baigė savanorių salvės už Lietuvą, laisvę ir žuvusius.

Eitynės, šokiai, fejerverkai ir savanorių įamžinimas

Prie atminimo lentos savanoriams

RIETAVAS. Lietuvos 100-ojo gimtadienio šventė prasidėjo oficialių delegacijų priėmimu. Drauge su rietaviškiais paminėti Lietuvos 100-metį atvyko bičiuliai iš Zarbeko (Vokietija), Gulbenės (Latvija) ir Kenčino (Lenkija). Rytą užsienio delegacijas savivaldybėje priėmė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Savo įžvalgomis pasidalijo ne tik šeimininkai, bet ir svečiai – Zarbeko savivaldybės meras Vilfrydas Rozas (Wilfried Roos), Kenčino savivaldybės meras Pavelas Borovskis (Pawel Borowski) ir Gulbenės savivaldybės tarybos pirmininkas Andris Vėjinšis (Andris Vējiņš).

Po šv. Mišių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje eisena per parką patraukė link Oginskių kultūros istorijos muziejaus. Jo kiemelyje atidengta atminimo lenta 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Rietavo valsčiaus savanoriams – Antanui Ablačinskiui, Jonui Andrijauskui, Petrui Asauskui, Juozui Gedmintui, Antanui Grigaičiui, Povilui Jodenkui, Kaziui Jogminui, Povilui Jogminui, Vincui Juciui, Jonui Miliauskui, Pranui Šauliui, Mykolui Šmaukštai ir Petrui Trišauskui. Gražiai įrėminti savanorių sąrašai perduoti Rietavo Lauryno Ivinskio ir Tverų gimnazijų, Žadvainių pagrindinės mokyklos vadovams.