„XXI amžiaus“ priedas. Visuomenės gyvenimo analizė ir komentarai.

2003 m. rugsėjo 26 d., Nr. 7


PRIEDAI



ARCHYVAS
2003 metai

Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas

Pokalbis su Laisvosios rinkos instituto teisės ekspertu
dr. Remigijumi ŠIMAŠIUMI

Korupcija - problema, kurią mes patys sau prikišame, kurią mums primena ir tarptautinės organizacijos. Ar dėl to kaltas mūsų nesugebėjimas sukurti tinkamą teisinę bazę, leidžiančią kovoti su korupcija, ar tiesiog atitinkamos visuomenės nuostatos?

Norint atsakyti, kodėl egzistuoja korupcija, reikia žiūrėti į žmonių motyvaciją. Paprastai sakant, korupcijoje dalyvauja tas, kuris turi tam tikrus įgaliojimus, ir tas, kurio naudai ar nenaudai yra priimamas sprendimas. Pastarasis yra suinteresuotas, kad būtų priimtas jo atžvilgiu teigiamas sprendimas. O turintis įgaliojimus priimti kažkokį sprendimą asmuo atsiduria natūraliai susiklostančioje situacijoje, kurioje jį galima paveikti. Korupcija tam tikra prasme yra natūralus procesas, nes kiekvienas siekia, kad jo atžvilgiu būtų priimtas kuo palankesnis sprendimas, ir viena iš priemonių, kad taip įvyktų, yra mokestis, ryšiai ar įvairūs tarpusavio įsipareigojimai. Taigi korupcija natūrali, jei vieni žmonės turi galimybę spręsti kitų likimus.


Apie Valdą Adamkų, dešiniuosius
ir pilietinę visuomenę

Andrius NAVICKAS

Demokratinės politikos instituto ekspertas

Valdas Adamkus išlieka populiariausias dešiniojo sparno politikas Lietuvoje. Galima tuo džiaugtis ar piktintis, tačiau kol kas nei Andrius Kubilius, nei Artūras Zuokas ar kuris nors kitas opozicijos atstovas negali pasigirti tokiu politiniu svoriu kaip kadenciją baigęs prezidentas. Ar Valdui Adamkui pavyks išnaudoti turimą politinį kapitalą? Koks vaidmuo teks šiam politikui, artėjant rinkimams? Ar kadenciją baigęs prezidentas galėtų tapti dešiniojo politinio sparno atgimimo Lietuvoje architektu? Pažvelkime į šiuos klausimus įdėmiau.

Iš karto po netikėtai pralaimėtų Prezidento rinkimų Valdas Adamkus tvirtai paneigė gandus, jog jis ruošiasi trauktis iš politinio gyvenimo ar net iš Lietuvos. Dar daugiau - jis pažadėjo aktyviai talkinti pilietinės visuomenės kūrimo darbuose bei patarti naujajam Prezidentui. Toks apsisprendimas atrodė natūralus, nes tiek sociologinės apklausos, tiek įvairių Lietuvos politikų kalbos liudijo, jog V.Adamkus turi stiprų politinį užnugarį bei gali tapti svarbiu dešiniojo politinio sparno konsolidacijos centru.


Europiečiai ar mankurtai?

Jūratė LAUČIŪTĖ

Humanitarinių mokslų daktarė

 

Šiandien jau turbūt niekas neabejoja, jog gyvename visuotinio virsmo laikais, kai perkainojamos tradicinės vertybės, kai sąvokos keičia įprastinį turinį, o valstybės – daugmaž nusistovėjusias sienas. Beje, tokių virsmų žmonijos istorijoje būta ir anksčiau, ir aikčioti dėl to, kad juoda virsta į baltą, o balta – į juodą, būtų mažų mažiausiai neproduktyvu. Nerimą šiandien kelia tai, jog sąmoningai yra mėginama atsisakyti atviro, objektyvaus žiūrėjimo į tikrovę, stengiantis nematyti ar negirdėti to, kas nemalonu, tačiau jau egzistuoja ar neišvengiamai atsiras ateityje.

Globalistai nenori nei matyti, nei girdėti antiglobalistų, eurointegracijos šalininkai - euroskeptikų, liberaliųjų laisvių propaguotojai – raginimų mylėti ne tik save, bet ir savo ne tokį gražų, ne tokį apsukrų, ne tokį cinišką... – žodžiu, ne tokį į save panašų artimąjį.


Paksas ir menas nieko nepasakyti

Virgis Valentinavičius

“Laisvosios Europos” radijo žurnalistas

 

Kai Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas baigė vasaros atostogas, jo patarėjai žadėjo, kad prezidentas aktyviai įsitrauks į politinį gyvenimą. Ir tikrai - spaudos tarnyba vėl kiekvieną dieną užverčia žinių agentūros BNS kurjerio skyrių pranešimais spaudai. Štai tik kelios antraštės: prezidentas įsitikinęs, jog Tytuvėnų vienuolynas turi būti išsaugotas ateities kartoms; prezidentas mano, jog Neringa turi būti apsaugota nuo naftos gavybos poveikio; prezidentas domisi Akmenės rajono ekonominių ir socialinių problemų sprendimu. Prieš atostogas prezidentas reikalavo atkurti tvarką Raseiniuose, skelbė karą miško vagims, domėjosi Vilniaus greitosios pagalbos padėtimi, pasisakė sklypų, diplomatų, teisėjų skandalų klausimais. Prezidentūros spaudos tarnyba vos ne po penkis kartus per dieną skelbia, jog prezidentas domisi, sveikina, reiškia susirūpinimą ar įsitikinimą daugeliu klausimų, kurių beveik visi yra tos dienos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose. Kviesdamas “sutelktai” kovoti su korupcija, kontrabanda, gerinti verslo sąlygas Pakso štabas sukūrė naują kalbą, kurioje gausu dialektikos perlų (“Valstybė turi gerbti Konstituciją, nuosavybės neliečiamumo principą, tačiau kartu turi būti išspręsta grąžinamų namų nuomininkų socialinė problema”) ir filosofinių pareiškimų (“nauji kodeksai dar neužtikrina teisingumo Lietuvoje”). Reikia manyti, jog filosofijos linijoje judama oficialios prezidentinės deklaracijos , kad “nėr dar laimės Lietuvoj”, link.


Ar gali dabartinis šalies prezidentas
laimėti Seimo rinkimus?

Tomas MISIŪNAS

Viešųjų ryšių specialistas

 

Ką bendro turi praėję Prezidento ir artėjantys LR Seimo rinkimai? Viena vertus, veikiausiai kai kurie politikai, dalyvavę priešrinkiminėse prezidento batalijose, taps kandidatais į naujos sudėties Seimą. Kita vertus, naujai išrinkto prezidento Rolando Pakso elgesys su savo politiniais oponentais tiek dešinėje, tiek kairėje politinio spektro pusėje aiškiai byloja, kad prezidentas, siekdamas tvirtinti savo pozicijas vis labiau kaistančioje politinėje atmosferoje, nebus linkęs pasyviai stebėti ir priešrinkiminių Seimo batalijų. R.Paksas net nemėgina slėpti savo noro aktyviai įsijungti į Lietuvos vidaus politinius procesus, ir tam negaili nei laiko, nei tų administracinių resursų, kuriuos jam suteikia prezidento statusas.

Dar visai neseniai kai kurie naujojo valstybės vadovo patarėjai taip įsijautė į Vilniaus miesto reikalų tvarkytojų vaidmenį, jog pamiršo ne tik korektiškumą, bet ir pagrindinį teisinės valstybės principą, kuris aiškiai brėžia demarkacinę liniją tarp vykdomosios ir savivaldos valdžių kompetencijų.


Mes gynėme Lietuvos laisvę

Audronė Viktorija Škiudaitė

Labai suprantamas pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje atnaujintas skandalas dėl ,,Williams International” ir ,,Mažeikių naftos”. Landsbergininkų ,,nusodinimu” yra suinteresuota ir prezidentūra, ir kairioji pusė, ir motinėlė Rusija, kuriai kai kas Lietuvoje liko skolingas. Tik keista, kad landsbergininkai ,,Williams” byloje taip niekad ir nepasakė svarbiausio, - kad jie gynė Lietuvos laisvę, o ne rašėsi po ekonomine sutartimi. Kadangi jie apie tai tyli, jiems kiekvienas piemuo gali rėžti į akis: dėl jūsų pasirašytos pardavimo sutarties su ,,Williams” Lietuva turėjo milijonus nuostolių. Dėl laisvės Lietuva sudėjo ne tokias aukas - beveik dešimt tūkstančių jaunų vyrų suguldė partizaniniame kare, o kiek dar supuvo kalėjimuose ir lageriuose… Jeigu Tėvynės sąjunga tiesiai šviesiai tautai pasakytų, kad parduodama ,,Mažeikių naftą”, kaip pėdą Lietuvos žemės Amerikai, ji siekė Lietuvai užtikrinti JAV užnugarį, tikėdamasi, kad grėsmės iš Rusijos atveju Amerika būtų atėjusi ginti savo turto, tauta turėtų suprasti. Tie milijonai ar net milijardas už ,,Williams” nėra didelė kaina, kai kalba eina apie valstybės nepriklausomybę. Tik bėda, kad jau ne pirmą kartą Amerika pardavė Lietuvą. Štai tikriausiai tai ir bijo pasakyti Vytautas Landsbergis.


JAV hegemonija ir Islamo fanatikai

Jonas PABEDINSKAS,

Čikaga

 

Pastarieji globalūs įvykiai pasaulyje sukėlė politinę audrą. Rugsėjo 11 d. teroristinis išpuolis, kainavęs tūkstančius gyvybių, pakeitė daugumos amerikiečių nuomonę apie JAV vaidmenį bei veiksmus pasaulinių konfliktų akivaizdoje. Tačiau vienašališki JAV žygiai su saujele sąjungininkų, savo ruožtu, netenkina daugelio pasaulio, ypač Senosios Europos valdžių, kurios baiminasi Jungtinių Amerikos Valstijų hegemonijos tvarkant iškylančias problemas. Visas civilizuotas pasaulis – prieš teroristus, tačiau tapo sunku surasti visus tenkinantį būdą, kaip nuo jų apsiginti.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija