Turėsime išgyventi gilų sukrėtimą,

kad įvertintume demokratijos privalumus

Arūnas Poviliūnas

Šiandien kalbame apie susipriešinusią mūsų šalies visuomenę, apie „dvi Lietuvas“. Ar jos tikrai egzistuoja, ir jei taip – tai kur jų skiriamoji riba? Gal galima ją nustatyti atliekant sociologinius mūsų visuomenės tyrimus? O gal „dviejų Lietuvų“ modelis kažkam tiesiog labai patogus ir mums jį bandoma įpiršti? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėju doc. dr. Arūnu Poviliūnu.

Ar iš tiesų šiandien sociologine prasme gyvename dviejose Lietuvose? Ar visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad mūsų šalies visuomenė yra pasidalinusi į dvi dalis?

Yra arba viena Lietuva, arba labai daug Lietuvų. Visi mes skiriamės, ir skiriamės įvairiausiais aspektais. Yra vyrai ir moterys, vieni yra jauni, kiti pagyvenę. Visuomenę galima suskaidyti įvairiais kriterijais: turto diferenciacija, miestas – kaimas, ir tokių kriterijų gali būti daugybė

Lietuvos demokratija Vakaruose
kol kas neabejojama

Egidijus Vareikis

Į ,,Atodangų” klausimus atsako dr. Egidijus Vareikis, LR Seimo narys, Europos parlamento stebėtojas, dirbantis Europos liaudies partijos - Europos demokratų ir centro dešiniųjų politinėje grupėje.

Šiandien politikuoja visi - ir kiekvienas turi savo požiūrį į Lietuvą ištikusią Prezidento, kuriam paskelbta apkalta, krizę. Kokios, Jūsų nuomone, šios krizės priežastys?

Įvairūs žmonės tas priežastis nurodo skirtingai. Vieni turi sąmokslo koncepciją, kiti mano, kad tai įvyko atsitiktinai, kad mūsų visuomenė buvo palanki tokiai pseudorinkiminei kampanijai, kuri buvo spalvinga ir agresyvi.

Naujoji Europa yra,
bet ne iš gero gyvenimo

Virgis VALENTINAVIČIUS

žurnalistas

Kritikai tvirtina, jog Amerikos gynybos ministras Donaldas Rumsfeldas, žinomas pravarde Rummy, ne taip seniai vienu kirčiu perkirto Europą į dvi dalis – Senąją ir Naująją. Kritikai kaltina ministrą vanagiškumu, reakcingumu ir negrabiu elgesiu jaukiame, taikingame porceliano „kromelyje“, kuriuo esanti Europa. Svarbiausia, kad dramblys Rummy daužo indus visai be reikalo – pasidalijimo tarp senosios ir naujosios Europos tikrovėje nesą, o Amerika dar kartą parodžiusi savo aroganciją sėdama susiskaldymą bei atstumdama patikrintus sąjungininkus (senąją Europą) savanaudiškų tikslų vardan.

Lietuvos Respublika:
Prezidentinė ar Parlamentinė?

Vygandas ALEKSANDRAVIČIUS

Dabartinė valstybės valdymo krizė iš pagrindų sujudino institucinę mūsų šalies valdymo sistemą ir verčia kelti svarbius, netgi Konstitucinius mūsų jaunos demokratijos institucinės sąrangos klausimus. Ar dabartinė valdymo atšakų struktūra yra optimali? Ar po tokio masto Prezidentūros krizės dabartinė tvarka dar gali išlikti?

Aptariant šiuos klausimus, norėtųsi atkreipti dėmesį į du neigiamus reiškinius, daugiau ar mažiau sąlygojančius dabartinę kritinę situaciją. Visų pirma, galima suabejoti, ar į daugiau simbolinę negu realią politinę galią turinčią Prezidento instituciją verta rengti visuotinius rinkimus. Antras neigiamas reiškinys yra sąmoningam rinkėjų apsisprendimui kliudantis politikos ir žiniasklaidos vidinių taisyklių painiojimas.

Dar kartą
apie Prezidentūros skandalo akivarus

Andrius NAVICKAS

Demokratinės politikos instituto ekspertas

Šiandien tenka pripažinti, kad Rolandas Paksas sugebėjo Prezidentūros politinę krizę paversti Lietuvos politinės sistemos chaosu. Viena vertus, Rolando Pakso veiksmų režisieriai sugebėjo pasiekti, kad skandalo gaudesyje nukryptume į detales, kasdienius “paksistų” ir “antipaksistų” susirėmimus bei vis dažniau pamirštume, kodėl suabejota tautos išrinktojo Prezidento galimybėmis toliau atlikti savo prievoles. Kita vertus, išryškėjo, kad “rimta” politika, apie kurios reikšmę pastaruoju metu daug kalba tiek politikai, tiek politikos apžvalgininkai, veikiau yra siekinys nei tai, ką šiandien esą užgožė populistinės piktžolės.

Į Ameriką - ieškoti Lietuvos

Audronė V. Škiudaitė

Augustinas Povilaitis

JAV teko susipažinti su nepriklausomos Lietuvos Saugumo departamento paskutinio direktoriaus Augustino Povilaičio, tapusio pirmąja 1940 m. Sovietų sąjungos okupacijos auka, sūnumi, odontologu dr. Romualdu Povilaičiu, gyvenančiu Čikagos priemiestyje Lemonte, IL. Jis čia daugiau žinomas kaip tautodailininkas, iš vario, aukso ir gintaro liaudiškais motyvais kuriantis skulptūrines kompozicijas. Kadangi Lietuvos spaudoje dar nebuvo užrašyti Augustino Povilaičio sūnaus prisiminimai, pasinaudojau proga tai padaryti.