|
Mūsų viešosios erdvės herojai:
ūkininkas, vadybininkas, guodėjas, kultūrininkas
Vladimiras Laučius
|
Vladimiras Laučius
Eltos foto.
|
Viešai kalbėti apie politikos kaip tokios marinimo
ir nykimo požymius dar prieš 5-8 metus buvo ne ką prasmingiau nei
trankyti galvą į sieną. Problema veik niekam tada neatrodė aktuali
ar bręstanti ir tikra. Apie vidaus politinį-partinį gyvenimą iš
jo dalyvių ir analitikų dažniausiai išgirsdavome tik tai, kad jis
vyksta, kad viskas daugmaž normalu, statistiškai suvokiama bei dėsninga
ir kad viskas būsią gerai. Šio skystai santūraus optimizmo banga
pamažu ėmė slūgti prieš keletą metų ir pastebimai sumažėjo tada,
kai politikos padangėje pasirodė vėliau nušalinto Prezidento ereliai.
Vidaus politikos analizė bei ja grįsti vertinimai nuo tada sugriežtėjo
ir praskaidrėjo, reikalavimai politinio gyvenimo dalyviams išaugo.
2004 metais - per Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus
bei po jų - girdėjome nemažai įdomių, argumentuotų, taiklių ir negailestingų
politikos analitikų komentarų. Vargano mūsų politinio gyvenimo empeiria
tikrai prašyte prašėsi išvadų, kurias jau senokai kuždėjo daug kam
pasitikėjimo nekelianti bei kartais atvirai niekinama theōria. Tos
išvados galų gale nuskambėjo viešai, atvirai, autoritetingai. Raimundas
Lopata šįmet sudėjo taškus ant i ir brūkšnius ant t: Lietuvos
politikoje nelieka politikos.
|
|
Prieš rinkimus vėl lauksime
gelbėtojų?
|
Virgis Valentinavičius
Eltos foto.
|
Nuo rinkimų praėjo vos daugiau nei metai, bet
Lietuvos parlamentinės partijos jau patyrė nemažai sukrėtimų. Ant
skilimo ribos balansuoja Liberalų ir centro sąjunga, iš Seimo ir
Vyriausybės buvo priverstas trauktis Darbo partijos lyderis, galų
gale ėmė braškėti, atrodytų, nepajudinama Socialdemokratų partijos
pirmininko, premjero Algirdo Brazausko kėdė. Ko dar galime tikėtis
iš šalies parlamentinių partijų iki kitų rinkimų? Apie tai - pokalbis
su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi.
Ar, Jūsų nuomone, dešiniesiems ir žiniasklaidai
pavyko paklibinti taip ilgai tvėrusį premjero Algirdo Brazausko
autoritetą?
Manau, kad iš esmės pavyko, nes, kaip matome,
šiuo metu Brazausko reitingai tikrai ne patys geriausi. Iš dalies
tai, žinoma, jo ilgo buvimo valdžioje padarinys, bet tam įtakos
turėjo, manyčiau, ir pastaruoju metu jo daromos akivaizdžios klaidos.
Kai konservatorių atakos dėl Draugystės viešbučio ir ponios Kristinos
Brazauskienės sandėrių privatizuojant Šešupę sutinkamos su tokia
įžeistos didybės poza, manau, tai kaip tik tas atvejis, apie kokius
sakoma: Jupiteri, jei tu pyksti, vadinasi, esi neteisus. Tokia arogancija,
manyčiau, labai pakenkė Brazausko įvaizdžiui.
|
|
Liustracijos pagreičiai
Ingrida Vėgėlytė
Jau pusę metų Lietuvos visuomenė turi puikią progą
stebėti ir stebėtis, kaip iki tol penkerius metus nieko neveikusi
Liustracijos komisija iš dirbtinai sukurtos užmaršties traukia
daugiau ar mažiau žinomas praeities veikėjų, kadaise bendradarbiavusių
su sovietinio saugumo struktūromis, pavardes. Nors dabartinės sudėties
penkių žmonių Liustracijos komisija dirba remdamasi tais pačiais
įstatymais, jos veiklos rezultatai keliolika kartų didesni, nei
ankstesniosios.
|
|
Liberalcentristų keliai ir klystkeliai
|
Algis Kašėta
Eltos foto.
|
Palyginti ne taip jau seniai susijungusi Liberalų
ir centro sąjunga, atrodo, netrukus žada skilti. Seime atsirado
dvi frakcijos, kurių pavadinime yra žodis liberalų. Pasidalijimas,
tiesą sakant, vyko gana keistu pagrindu: už partijos pirmininką
ar prieš jį, už partijos pirmininko laimintą frakcijos seniūną ar
prieš jį.
Antizuokinių frakcijoje - 10 žmonių, zuokinėje
- 8, viena buvusi LiCS frakcijos narė pasitraukė į nepriklausomą
frakciją. Kaip vystosi įvykiai Liberalų ir centro sąjungoje toliau,
paprašėme papasakoti buvusios Liberalų ir centro frakcijos seniūną
Algį Kašėtą.
|
|
|