2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Intrigos nesibaigia

Petras KATINAS

Maskvai ir Berlynui nusprendus tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu apeinant Baltijos valstybes ir Lenkiją, Kremlius davė komandą atitinkamoms organizacijoms ir struktūroms visomis išgalėmis priešintis Baltijos valstybių bandymams įgyti bent jau minimalią energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Maskva paskelbė, kad iš Estijos į Suomiją pradėtas tiesti elektros tiltas dėl kažkokio mistinio elektromagnetinio lauko „sukels didelę grėsmę“ Rusijos–Vokietijos dujotiekiui. Taigi Estijai spausti Maskva ketina pasikviesti talkon ir Berlyną. Vargu ar tas šantažas pavyks. Juk dabar, pralaimėjus geriausiam Rusijos prezidento V.Putino bičiuliui ir Maskvos klapčiuku tapusiam buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Šrioderiui, vargu ar naujoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel klusniai šoks pagal Kremliaus muziką ir regs naujus Molotovo-Ribentropo suokalbius.

Kremliaus ir „Gazprom“ čiuptuvai

Prieš Kalėdas Ukrainos ministras pirmininkas J.Jenachurovas atskrido į Maskvą pabandyti derėtis su Rusijos premjeru M.Fradkovu dėl tiekiamų į Ukrainą rusiškų dujų kainos. Iš pradžių „Gazprom“ vadovai pranešė, kad ketina padidinti Kijevui dujų kainą iki 160 dolerių už 1000 kubinių metrų, vėliau jau pakėlė ją iki 230 dolerių. Ta proga kai kurie Rusijos politikai ir Dūmos deputatai akcentavo, jog „dargi pribaltams“ dujų kaina nuo Naujųjų metų išaugs iki 125 dolerių už 1000 kubinių metrų, o štai broliams slavams uždėjo visu šimtu ir net daugiau. Todėl jie klausė, kodėl gi „Gazprom“ monopolisto rūstybė griuvo ant Ukrainos. Kaip tai paaiškinti paprastiems Ukrainos piliečiams, kurių esą dauguma nebalsavo už prezidentą Viktorą Juščenką. Atsakoma paprastai.

Kur eina Europos Sąjunga?

Vytautas LANDSBERGIS

Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO, kaip rodo kaskart vis gaunama patirtis, neapsaugo mūsų nuo didžiųjų Rusijos grėsmių. Rusijai, pasinaudojant kai kurių ES šalių politikų neatsparumu, pavyksta vykdyti savo agresyvią politiką, pasireiškiančią per ekonomiką. Grėsmės kyla ir Lietuvos viduje, net ir pačiose aukščiausiose valdžios institucijose. Premjero aplinkoje neaiškumų kelia ten įdarbinti kai kurie su sovietiniu saugumu susiję asmenys. Apie tai nepaliaujamai kalba Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas, dabar Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis. Neseniai, rugsėjo 18-ąją, apie kylančius Lietuvai pavojus jis kalbėjo ceremonijoje, atidarant Didžiosios kovos apygardos Lietuvos partizanų parką (Ukmergės r.) . Skaitytojų pageidavimu spausdiname šią V.Landsbergio kalbą. Kalboje europarlamentaras užsimena ir apie tuo metu, tik prieš tris dienas, įvykusį karinį-politinį incidentą, kai į Lietuvos teritoriją nukrito Rusijos karinis naikintuvas. V.Landsbergis apibūdino įvairias grėsmes, kylančias Lietuvai.

Raudonoji šmėkla Pietų Amerikoje

Pusiau badaujančios „laisvės salos“ Kubos nusenęs diktatorius Fidelis Kastro džiūgauja. Nesvarbu, kad jo valdoma sala, paskelbta paskutine komunizmo tvirtove, atsidūrė ekonominėje bedugnėje. F.Kastro netgi varžosi su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka ir Šiaurės Korėjos stalinistiniu diktatoriumi Kim Čen Iru, kuris iš jų yra didžiausias Lenino ir Stalino „reikalo“ tęsėjas. Visai nesvarbu, jog F.Kastro nusprendė, ko gero, visam laikui atsisveikinti su „Iljičiaus lemputėmis“: Kubos diktatorius įsakė įvesti embargą visų buitinių elektros prietaisų importui. Netekusi Maskvos paramos, Kubos ekonomika atsidūrė ne chaose, o kolapse. Taigi nuo šiol Kubos gyventojai turės pamiršti ir apie paprasčiausias elektros lemputes. Tiesa, kol kas F.Kastro dar neuždraudė naudotis liuminescencinėmis lempomis. Gyventojams ir valdžios įstaigoms griežčiausiai įsakyta naudotis tik tokiais elektros prietaisais ir lemputėmis, kurie sunaudoja mažiausiai elektros energijos. Kubos užsienio reikalų ministerija jau pasirašė kontraktą su komunistine Kinija dėl didelio kiekio liuminescencinių lempų užpirkimo.

„Trečioji jėga“

Ukrainos sukilėlių armija

Andrejus Žukovskis

USA atsišaukimas

Tautiniai judėjimai Europoje, kilę dėl nepasitenkinimo demokratine santvarka, negebančia susitvarkyti su iškilusiomis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis, praėjus truputį daugiau nei dešimtmečiui po Pirmojo pasaulinio karo tapo autoritarinių ir netgi totalitarinių režimų pagrindu kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kurios turėjo pagrindo reikšti nepasitenkinimą demokratine santvarka. Tose valstybėse, kur tautiniai judėjimai nesugebėjo įsitvirtinti valdžioje, jie vis dėlto išliko gana svarbia jėga, su kuria negalima buvo nesiskaityti. Jų nuolat keliamas pavojus versdavo imtis tiek pokyčių šalyje, tiek ir represijų prieš pačias organizacijas. Bet, nepaisant persekiojimų, jos vis dėlto išliko labai įtakingos iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios ir netgi jo metu.