„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2007 m. rugsėjo 26 d., Nr. 17 (154)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

2006 metai
2007 metai

 

Maskvos ir Pekino čiuptuvai apraizgė Vašingtoną

Petras KATINAS

Kažkodėl Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos pareigūnai tiktai dabar prabilo apie didžiulį Rusijos ir Kinijos šnipų tinklą, apraizgiusį Ameriką. Tiesa, tas masinis šnipų antplūdis iš Sovietų Sąjungos buvo sumažėjęs po sovietinės imperijos žlugimo. Tačiau atėjus į valdžią V.Putinui ir jo kagėbistinei aplinkai, nuo naftos ir dujų dolerių sustiprėjus Rusijos ekonomikai, tas antplūdis dargi išaugo. Tuo labiau kad Rusijos FSB ir GRU pasinaudoja ne tik savo, bet ir buvusios Rytų Vokietijos STAZI agentais bei rezidentais, kaip ir kitų buvusių satelitinių Varšuvos bloko šalių šnipais. Apie tokį pavojų, netgi didesnį kaip šaltojo karo laikais, paskelbė JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Maiklas McConnelas savo pranešime, skaitytame JAV Kongrese. Visas šio žvalgybos vadovo pranešimas nebuvo skelbtas, tačiau iš patekusių į amerikiečių spaudą ištraukų matyti, kad Rusijos ir Kinijos šnipai ėmė veikti JAV labai aktyviai ir jų vis daugėja. M.McConnelas pažymėjo, kad tie šnipai elgiasi labai agresyviai, renka informaciją apie svarbiausias ir labai saugomas Amerikos sistemas, objektus, vagia rengiamus plėtros projektus.


Plėšraus voro voratinklyje

Petras KATINAS

Vienas iš pastaruoju metu besireiškiančių Rusijos politikos strategų Vladimiras Majevas savo paskelbtoje studijoje apie tai, kad Rusijos federacija pagaliau priėmė sprendimą dėl savo politikos Baltijos šalių atžvilgiu, teigia: „Nepraeina nė dienos, kad rusų ir užsienio informacinių agentūrų pranešimuose nepasirodytų grėsmingi pranešimai iš Baltijos šalių: verčiami Raudonosios armijos karių paminklai, palaikomi nacistai ir aštrūs išpuoliai prieš Rusiją. Visa tai ir kitos akcijos susilieja į vieną atvirai antirusiškos plėtros sistemą. (...) Nuo Gruzijos, per Vakarų Ukrainą, Lenkiją iki Estijos susidarė priešiškas Rusijos politikos žiedas. Ne nacijų, ne valstybių, o būtent politikos, kurią vykdo valdantieji režimai.


Ko nepajėgė Stalinas, sėkmingai vykdo jo palikuonys

Į Didžiąją Britaniją pasitraukęs buvęs SSRS žvalgybos aukštas pareigūnas Viktoras Suvorovas (tikroji pavardė Rezunas) iškėlė klausimą, kodėl 1945 m. birželio 24 d. Stalinas nepasirodė Raudonosios aikštės tribūnoje priimti SSRS pergalės prieš Vokietiją parado, o tai atlikti pavedė Žukovui. Ir labai argumentuotai pats atsakė: šį karą Stalinas laikė pralaimėtu, nes jo tikslas buvo užkariauti visą Europą ir raudonąją žvaigždę nunešti dar toliau į Vakarus. Tačiau užkariauta buvo tik Rytų Europa. Aiškinimas, kad Stalinas atsisakęs priimti paradą neva dėl to, kad karinius paradus turėjęs priimti kariškis, neturi pateisinimo, nes Stalinas save laikė vyriausiuoju, turinčiu aukščiausią – generalisimo – laipsnį, karo vadu.


Rožinių interpretacijų pėdsakais

Italijoje pabrangus makaronams, tauta tuoj pat išreiškia nepasitenkinimą. Lietuvoje brangsta duona, pienas, mėsa, jų gaminiai, komunalinės paslaugos ir visa kita – tyla. Brango, brangsta ir dar brangs. O tauta rami, tyli.

Kodėl Lietuvos žmonės tokie ramūs, savo publikacijoje „Lietuva – iš arti ir iš toli“ („Veidas“, Nr. 35, 2007 08 30) bando išsiaiškinti politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius. Garbus docentas sau leidžia ir juodojo humoro porciją: „Lietuviai apžvalgininkai galėtų Lietuvą vaizduoti pilkesnėmis, ne vien juodomis spalvomis“.


Šrioderis stengiasi atidirbti

Vietoje „klasiko“ Brežnevo – „klasikas“ Šrioderis

Petras KATINAS

Buvęs Vokietijos kancleris, savo nuolankumu Rusijos prezidentui ir Kremliui panašus į buvusios Vokietijos „demokratinės respublikos“ komunistinį genseką Erichą Honekerį, Gerhardas Šrioderis, skirtingai nuo draugo Ericho, kuris po Berlyno sienos griuvimo faktiškai buvo paliktas likimo valiai, pamirštas nebuvo. Ištikimam ir uoliam bičiuliui V.Putinas rado vos ne karališkai apmokamą tarnybą „Gazprom“ dujų koncerne, paskirdamas jį tiesiamo Baltijos jūros dugnu dujotiekio „Nord Stream“ stebėtojų tarybos pirmininku. Ir štai Maskvoje įvyko pompastiškas ekskanclerio G.Šrioderio knygos pristatymas rusų ir užsienio žurnalistams. Daugiau kaip 600 puslapių knyga, kurią vargu ar rašė pats autorius, – tikriausiai darbavosi visas pulkas samdytų rašeivų. (Panašiai buvo rašomas SSRS maršalo ir SSKP genseko Leonido Brežnevo knygos „Plėšiniai“ ar „Mažoji žemė“.)


Kremliaus lapino vingiai

Naujasis Rusijos premjeras
Viktoras Zubkovas – realus
kandidatas į V.Putino įpėdinius
Reuters nuotrauka

Žinomas Rusijos politologas Borisas Sokolovas žiniasklaidoje paskelbė savo samprotavimus apie tai, kas vyksta Kremliaus politinėje virtuvėje. Pasak jo, pagrindinė šio politinio sezono intriga, atrodo, jau artėja prie pabaigos – paskyrus premjeru Viktorą Zubkovą operacija „Įpėdinis“ jau lyg ir baigiasi. Aišku, dideliam viso būrio prognozuotojų nusivylimui, kad jų prognozės dėl V.Putino įpėdinio neišsipildė. Tačiau dalis vis tiek tvirtina, kad Kremliaus „lapinas“ V.Putinas, skirdamas V.Zubkovą premjeru, o kartu lyg ir savo įpėdiniu, siekia tiktai pridengti tikrąjį įpėdinį. Pirmiausia pirmąjį vicepremjerą Sergejų Ivanovą ar net iš jo gynybos ministro portfelį perėmusį Anatolijų Serdiukovą. Pastarasis, tiesa, praėjusią savaitę atsistatydino. Vienas iš atsistatydinimo motyvų, bent jau taip užsimenama, – A.Serdiukovas yra naujojo premjero V.Zubkovo žentas. Tiesa, sunku suvokti, kam V.Putinui reikia nukreipti dėmesį nuo tikrojo įpėdinio,ypač tada, kai iki rinkimų teliko pusmetis. Politikos specialistų nuomone, tai optimalus laikotarpis, per kurį būtų galima sukurti pakankamą politinį „piarą“ naujajam Kremliaus valdovui. Tai, kad apie V.Zubkovą ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje beveik nieko nežinoma, atrodo, V.Putino pernelyg nejaudina. Juk ir 1999 metais patį V.Putiną žinojo labai nedaug kas.


Antikolonijinis išsivadavimo karas tęsiasi

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas dėl Sankt Peterburgo OMON’o žudynių Čečėnijoje

2007 m. liepos 26 d. Europos žmogaus teisių teismas išnagrinėjo bylą ir nukentėjusiems Jusupui Musajevui, Suleimanui Magomadovui, Malikai Labazanovai, Hasanui Abdulmežidovui ir Tamarai Magomadovai priteisė atlyginti moralinę žalą – 143 tūkst. eurų. Nustatyta, kad žuvo 11 jų giminaičių. Čečėnams teisme padeda rusų organizacijos „Memorial“ visuomenininkai. Tai buvo šio teismo 13-oji čečėnų žudynes pasmerkusi byla.


Čečėnijos parlamento pirmininko nužudymas

Ruslanas Alichadžijevas Čečėnijos parlamento pirmininku buvo išrinktas 1997 m. sausio mėn. rinkimuose, kurių rezultatus oficialiai pripažino tarptautinių stebėtojų (ESBO, ET) komisija ir Rusijos valdžia.

1999 m. prasidėjus Rusijos karui prieš Čečėniją R.Alichadžijevas karo veiksmuose nedalyvavo. Mūsų turimomis žiniomis, jis buvo susitaręs su prezidentu A.Maschadovu, kad vykdys Parlamento vadovo pareigas, tarsis su Rusija dėl karo veiksmų sustabdymo, teisiškai atstovaus valdžiai. Tuo reikalu jis ieškojo kontaktų ir darė pareiškimus. Kadangi Rusijai nepavyko priversti R.Alichadžijevą savo noru pereiti į jų pusę, atsisakyti parlamentaro priesaikos, buvo nuspręsta jį nužudyti, nes apkaltinti jį kariavus nebuvo jokios galimybės.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija