2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuva buvo ir yra neatskiriama Europos dalis

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus ir Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas

Neseniai Lietuvoje viešėjo Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas (Hans-Gert Pötering). Spausdiname jo kalbą, pasakytą balandžio 24 dieną Seimo posėdyje.

Gerbiamieji frakcijų pirmininkai, mielieji kolegos ir kolegės, ponios ir ponai, aš apsilankiau keletą kartų jūsų šalyje, tačiau pirmą kartą turiu malonumo ir garbės kreiptis į Seimą kaip Europos Parlamento Prezidentas. Ačiū už kvietimą.

Kai 1979 metais per pirmuosius tiesioginius rinkimus buvau išrinktas į Europos Parlamentą, nedrįsau net svajoti, kad 2008 m. balandžio 24 dieną kalbėsiu laisvai ir demokratiškai išrinktiems Lietuvos deputatams šalies, kuri sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir vėl užėmė deramą vietą Europos demokratinių valstybių šeimoje. Niekada gyvenime to nepamiršiu, nes tai, kas įvyko, yra stebuklas.

Įpareigojanti narystė: pliusai ir minusai

Linas ŠALNA

Gegužės 1-ąją sukako ketveri metai, kai Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė. Tada ES narėmis tapo dešimt valstybių: Baltijos šalys, Vidurio Europos valstybės bei Kipras ir Malta. Tai buvo pats didžiausias per visą ES istoriją plėtros etapas. Nors beveik visuotinai teigiama, kad įstojimas į ES Lietuvai yra naudingas, tačiau jis turi ir neigiamų pasekmių.

Planas, prikėlęs Europą

Petras Katinas

Džordžas Maršalas

1948 metų balandį buvo pradėtas vykdyti garsusis amerikiečių pagalbos Antrojo pasaulinio karo nusiaubtai Europai planas, pavadintas Maršalo vardu (šį planą parengė ir pasiūlė tuometinis JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas). Plano įgyvendinimui JAV skyrė milžinišką, tų laikų kursu, sumą – 20 milijardų dolerių. Tai ir suprantama – karo metais JAV ekonomika augo didžiuliais tempais ir jau nebebuvo kur eksportuoti pramonės ir maisto produktų, o pokario Europa beveik badavo. Pavyzdžiui, 1947 metais Prancūziją ištiko pats didžiausias nederlius per 132 metus. Dar blogiau, Maskvos kurstomi ir dosniai finansuojami komunistai, ypač Prancūzijoje ir Italijoje, sukurstė masinius streikus. Pagauti pokarinės euforijos Italijos, Prancūzijos, Graikijos komunistai jau atvirai siekė įkurti savo šalyse „liaudies demokratijos“ santvarką, kuri jau buvo sukurta Stalino užgrobtoje Rytų Europoje. Vienu metu Europos komunistai, ypač Prancūzijoje ir Italijoje, buvo atsidūrę vos ne per žingsnį nuo valdžios.

Brangstant maisto produktams, milijonų žmonių laukia badas?

Pasaulio banko skaičiavimu, per paskutinius trejus metus maisto, ypač grūdinių kultūrų, kainos pasaulyje pakilo 83 procentais. Toks staigus kainų kilimas daug ką nustebino ir išgąsdino.

Tai visiškai naujas poslinkis, nes pastaruosius 30 metų, iki pat 2005-ųjų, maisto kainos ne didėjo, o mažėjo. Toks nelauktas šuolis sukėlė valstybių vadovų ir tarptautinių organizacijų reakciją.

Kinija paskelbė dvigubai didinanti trąšų eksporto mokesčius, siekdama, kad jų netrūktų vietiniams žemdirbiams. Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas pasiuntė kareivius į kepyklas kepti duonos. Naftos turtinga Libija svarsto galimybes išsinuomoti žemės iš Ukrainos ir joje augintis kviečius. Afganistanas šią savaitę paskelbė, kad skubiai pirks grūdų iš kaimyninių valstybių, nes duonos kaina Kabule per vienus metus išaugo dvigubai.

Badmečio grėsmė ir graužikai

Petras Katinas

Tarptautinis valiutos fondas ir pasaulio bankas įspėjo, kad jau šiemet ir artimiausiais metais visame pasaulyje neregėtai brangs maisto produktai. Taigi gresia bado šmėkla, ypač silpnai išsivysčiusioms šalims. Ir ne tik joms. Ir Lietuvoje dauguma šeimų maistui išleidžia daugiau kaip trečdalį visų pajamų (Estijoje tos išlaidos sudaro tiktai 10 proc.). Beje, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ekspertai įspėja, kad su maisto problemomis susidurs ir išsivysčiusios šalys.

Irakas: penkeri kruvini metai

Prieš penkerius metus JAV ir sąjungininkų pajėgos be didelio vargo ir didesnių aukų sutriuškino diktatoriaus Sadamo Huseino armiją, nuvertė jo režimą ir užėmė Iraką. Tačiau tada nei pats JAV prezidentas Džordžas Bušas, nei Pentagono strategai nenumatė, kad planuotas demokratizacijos procesas Irake virs tokiu galvos skausmu ne tik Amerikai, bet ir pasauliui. Irakas tapo viso pasaulio radikalių islamistų masinio teroro lauku. Fanatikai savižudžiai žudo musulmonus sunitus, tie savo ruožtu – šiitus, o visi kartu nepraleidžia progos susprogdinti amerikiečių ir jų sąjungininkų karius, naujos Irako armijos pareigūnus, tarptautinių humanitarinių misijų tarnautojus. Vien amerikiečiai jau prarado per 4000 karių. Padėtis iš tiesų tragiška. Faktiškai visi, kas galėjo, jau pabėgo iš Irako. Teigiama, kad į užsienio šalis jau pabėgo daugiau kaip 5 milijonai Irako žmonių. Šaliai, turinčiai 30 milijonų gyventojų, tai tiesiog katastrofiškas skaičius.

Dar viena Dalaso tragedijos versija

Nors jau praėjo kur kas daugiau kaip 40 metų nuo 1963-ųjų, kai buvo nužudytas JAV prezidentas Džonas Kenedis, laikas nuo laiko pasirodo vis naujų sensacingų pareiškimų ir „atradimų“ dėl šios visą pasaulį sukrėtusios žmogžudystės.

Štai neseniai amerikiečių Dalaso miesto apygardos prokuroras Kreigas Votkinsas iškėlė naują pasikėsinimo į Džoną Kenedį versiją. Jis paskelbė esą iki šiol niekam nežinomus ir neskelbtus dokumentus, iš kurių matyti, kad į JAV prezidentą Džoną Kenedį pasikėsinimą surengė ir jį finansavo Čikagos mafijos vadeivų grupuotės.