|
|
Siūbuojanti pasaulio ekonomikos piramidė
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
Pasaulio ekonomika vis labiau lėtėja, ryškėja ekonominis nuosmukis. Per paskutinius dešimtmečius kai kuriuose pasaulio regionuose būdavo trumpalaikiai ekonominiai nuosmukiai, bet šį kartą situacija visai kitokia pasaulio ekonomika patiria vis naujus smūgius ir ima virpa tarsi siūbuojanti piramidė. Pasaulyje smarkiai krenta naftos kainos, o tai įtakoja ekonominę padėtį naftą išgaunančiose kraštuose. Smunka automobilių prekybos apyvarta, gerokai krenta ir dar daugelio pramonių gamybos apyvarta.
|
|
|
Turkija tvirtai siekia europietiškų vertybių
|
|
Turkijos užsienio reikalų ministras
Ali Babacan (dešinėje) ir Vilniuje
reziduojantis Turkijos nepaprastasis
ir įgaliotasis ambasadorius Oguz Ozge
Gintaro Visocko nuotrauka
|
Turkija siekia kuo greičiau tapti Europos Sąjungos šalimi, tačiau kai kurios ES narės baiminasi, kad Europa taps dar labiau musulmoniška. Šiuose nuogąstavimuose esama tiesos. Tačiau krikščioniškoji Europa sparčiai keičia savo veidą ne dėl to Europos veidas keičiasi pirmiausiai dėl to, kad europiečiai kuria itin negausias šeimas. Tiesiog prancūzai, vokiečiai, lietuviai, lenkai, bulgarai, danai ir daugelis kitų Europos tautų nenori auginti daugiau nei keletą vaikų. O turkai kuria šeimas, kuriose dažnas augina ir po keliolika vaikų. Taigi turkai į Europą vis tiek ateis. Tai jauna, dinamiška, perspektyvi nacija, beje, sparčiai kurianti demokratiškas institucijas. Žinoma, Turkija turi problemų dėl žmogaus teisių, bet tokių negerovių turime ir mes, lietuviai. Žvelgiant į galimą Turkijos narystę ES labai svarbu žinoti, ar Turkija bus mūsų sąjungininkė, pavyzdžiui, ginčijantis su Rusija. Paskutiniųjų šimtmečių istorija byloja, kad Turkija ne sykį kariavo su Rusija, tačiau niekad, skirtingai nei Vokietija ir Prancūzija, Kremliui nepataikavo ir nenuolaidžiavo. Kai kurie tarptautinių santykių ekspertai spėja, kad Turkijos narystės Europos struktūrose labiausiai nenori
Rusija. Nenori dar ir dėl to, kad Turkija šiandien siekia tapti įtakingu tarptautinės politikos žaidėju net tuose regionuose, kur savo įtaką Maskva bando išsaugoti bet kokia kaina. Omenyje turimas Azerbaidžanas, Gruzija, Armėnija, kai kurios Vidurinės Azijos šalys
Taigi nenuostabu, kad mes dalyvavome Turkijos užsienio reikalų ministro Ali Babacan (Babakan) paskaitoje, kai šis su oficialiu vizitu viešėjo Vilniuje. Pateikiame šios paskaitos, įvykusios vasario 20-ąją VU TSPI konferencijų salėje santrauką.
|
|
|
Siūloma patiems gelbėtis nuo krizės
Praėjusį sekmadienį Briuselyje vyko ES viršūnių susitikimas, kur Vakarų Europos lyderiai aptarė didžiausius sunkumus patiriančių rytinių ES šalių ekonomines ir finansines problemas. Rytinių Europos Sąjungos šalių premjerai į susitikimą Briuselyje vyko ryžtingai nusiteikę gauti kuo didesnę paramą. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dar prieš 27-erių ES šalių viršūnių susitikimą Briuselyje, po jau įvykusio Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimo sekmadienį, teigė, kad Europos Sąjungos negalima skirstyti į euro zonos ir ne euro zonos valstybes, ir, kad atskiruose regionuose kylančias problemas reikia spręsti remiantis solidarumo principais. Prieš neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Baltijos šalių atstovai Briuselyje derino pozicijas, kaip apginti ekonominės krizės krečiamo Rytų ir Vidurio Europos regionų interesus turtingesniuose Vakaruose vis labiau ryškėja protekcionizmo ir nacionalinių rinkų gynimo tendencijoms, tokios kaip, pavyzdžiui, milijardinė Prancūzijos parama jos pačios automobilių pramonei.
|
| |
|
