|
Juodojo antradienio tęsinys
|
Mitingas prie Taraso Ševčenkos
paminklo Kijeve: RF Juodosios
jūros laivyną lauk iš Ukrainos!
|
Dabartinė Ukrainos opozicija, kurioje vis didesnis vaidmuo atitenka ekspremjerės Julijos Tymošenko politiniam blokui, iš pat pradžių pareiškė nesutinkanti su dviejų šalių susitarimo pratęsti Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno buvimą Ukrainos teritorijoje po 2017 metų pasirašymu slapta nuo politikų ir rinkėjų ir įvardijo jį savavaliavimu ir nekonstituciniais veiksmais, o Prezidentą neturinčiu įgaliojimų spręsti ateities kartų likimą. Proukrainietiško bloko Mūsų Ukraina deputatas Jaroslavas Džožykas teigė, kad šie susitarimai prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, ir jos garantas, t. y. prezidentas, negalėjo taip pasielgti. Suprantama, sunki ekonominė situacija, tačiau vyriausybė nieko nedarė, kad išvengtų dujinės priklausomybės nuo Rusijos. Deputatas pabrėžė, kad jo atstovaujama politinė jėga panaudos visas parlamentines ir neparlamentines pasipriešinimo priemones, kad šis dokumentas nebūtų Rados ratifikuotas.
|
|
Komunistinio bloko krachas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Šį pavasarį minime net kelias sukaktis, svarbias Lietuvai, pokomunistiniams kraštams ir viso pasaulio geopolitinei raidai: prieš šešerius metus Baltijos šalys įstojo i NATO ir Europos Sąjungą, suėjo dvidešimt metų, kai subyrėjo komunistinis blokas. SSRS byrėti pradėjo 1990 metų pavasarį, po kovo 11-osios dienos, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Po nesėkmingo 1991 metų rugpjūčio pučo praėjus keliems mėnesiams, 1991 metų gruodį, Sovietų Sąjunga galutinai žlugo.
|
|
Be Rusijos intrigų neapsieita
|
Suomijoje politinio prieglobsčio
paprašiusi žymi žmogaus teisių
gynėja Jelena Maglevanaja
|
Jelena Maglevanaja žymi Rusijos žmogaus teisių gynėja, didžiausią dėmesį pastaruoju metu sukoncentravusi į Šiaurės Kaukazo problemas. Šiandien ji gyvena Suomijoje. Kodėl J. Maglevanaja pasitraukė iš Rusijos, ką ji mano apie dabartinę Kremliaus politiką Čečėnijoje, kaip vertina Lietuvos VSD persekiotų Chadižat ir Maliko Gatajevų bylą apie tai su žmogaus teisių gynėja kalbasi XXI amžiaus žurnalistas Gintaras Visockas.
|
|
Tiesa ir atmintis
Vytautas Landsbergis
Susitinkame senojoje Lietuvos sostinėj ir beveik istorinę dieną. Prisimename prieš du mėnesius Vilniuje ir Briuselyje švęstą atkurtos mūsų Nepriklausomybės 20-metį, dar prisimename prieš mėnesį žuvusį Lietuvos draugą Lenkijos prezidentą, o užvakar pažymėtą ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą su tam tikra apvalesne data. Jei kas nori, tai ir vakarykštį militaristinį paradą Maskvoje.
|
|
Kas ir kodėl nužudė Lenkijos prezidentą?..
Česlovas Iškauskas
Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo tragedijos prie Smolensko į viešąją erdvę plūstelėjo naujos sąmokslo teorijos apie L. Kazcynskio ir dar 95 aukštų Lenkijos pareigūnų žūtį balandžio 10-ąją. Prisipažinsiu: nelabai pasitikiu tokiomis teorijomis, tačiau, kita vertus, oficiali lėktuvo katastrofos versija visuomenei kelia dar daugiau abejonių. Dar vieną stimulą apie tai kalbėti davė prof. V. Landsbergio konferencijoje Seime pareikštas priekaištas Europos Sąjungai, kad šios reakcija į pagrindinius įvykius užsienyje, taip pat ir į Lenkijos elito žūties priežastis, primena gera raminamųjų doze privaišinto ligonio būseną.
|
|
|