2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Austrija ir pasaulis atsisveikino su Otto von Habsburgu

Livija ŠIUGŽDIENĖ,

Edvardas ŠIUGŽDA

Otto von Habsburgas

Liepos 4-ąją mirė vienas žymiausių Europos politikų, vienas labiausiai gerbiamų savo šalies veikėjų ir Europos Sąjungos (ES) plėtros šalininkų Otto von Habsburgas. Šis garbingas aristokratas, paskutinis Austrijos-Vengrijos imperatoriaus įpėdinis, anksčiau buvęs pirmasis eilėje į valstybės, apėmusios didelę dalį centrinės Europos, sostą, mirė Vokietijoje būdamas 98 metų. Praėjusį šeštadienį, liepos 16-ąją, Otto von Habsburgas buvo iškilmingai palaidotas Vienoje, kapucinų bažnyčios kriptoje, greta Austrijos imperatorių palaikų. Visą savaitę vyko daug gedulingų renginių ir budynių, kol O. von Habsburgo palaikai buvo vežami iš jo namų Bavarijos miestelyje Pocking (Piokingo) į Vieną, sustojant Miunchene ir Austrijos piligrimystės centre Mariacelyje. Ketvirtadienį Imperatoriškojoje kriptoje vyko pamaldos pagal žydų, musulmonų ir krikščionių apeigas, o eiliniai piliečiai galėjo pareikšti paskutinę pagarbą velioniui. Laidotuvių Mišios buvo aukojamos šeštadienį Vienos Šv. Stepono katedroje. Pagal Habsburgų tradicijas kūnas ir širdis buvo palaidoti atskirai: kūnas – Vienos Kapucinų bažnyčios ir vienuolyno Imperatoriškojoje kriptoje, kuri yra daugelio ankstesnių karalių ir imperatorių amžinojo poilsio vieta (nuo 1633 metų čia palaidoti 145 Habsburgų dinastijos asmenys, tarp jų šventosios Romos Imperijos ir Austrijos imperatoriai), o širdis privačioje ceremonijoje palaidota sekmadienį benediktinų Panonkalmos vienuolyne, netoli Vakarų Vengrijos Gioro miesto (širdies laidojimas atskirai yra vidurinių amžių aristokratų paprotys). Mirusiojo garbei buvo atlikti penki „Requiem“ keliose šalys – jie nuskambėjo ir Vienos Šv. Stepono katedroje, Pockinge, Miunchene, Budapešte, taip pat piligrimų lankomame Mariacelyje.

Lietuvos užsienio politikos vingiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Apie Lietuvos užsienio politiką pastaruoju metu daug kalbama, tik dažnai į šią sritį žvelgiama paviršutiniškai. Pereitą savaitę Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė įvardijo permainas užsienio politikos srityje: „Turėjome vieno vektoriaus užsienio politiką – arba JAV, arba nieko. Dabar mėginu pasukti į daugiavektorinę užsienio politiką.“ Taip, permainų labai reikėjo. Tačiau 1991 metų sausio įvykiuose dalyvavusio KGB pulkininko N. Golovatovo paleidimas Austrijoje rodo Lietuvos užsienio politikos silpnumą. Toks Austrijos valdžios sprendimas susijęs su Kremliaus veikėjų spaudimu. Tad tie Lietuvos politikai, kurie postringavo apie tai, kad reikia kuo glaudžiau suartėti su Kremliumi, yra tiesiog Lietuvos interesų išdavikai.

Kodėl Austrija neatidavė Lietuvai KGB pulkininko Michailo Golovatovo

Gintaras Visockas

Pirmiausiai norėčiau prisiminti keletą esminių teiginių iš Lietuvos Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Stundienės liepos 16-ąją po pietų atsiųsto pranešimo. Lietuvos Generalinėje prokuratūroje gauta informacija, kad liepos 14 dieną Austrijoje, Vienos oro uoste, pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis Michailas Golovatovas. Jis įtariamas atlikęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis). Apie šio asmens sulaikymą ir prašymą Austrijos Respublikos kompetentingai institucijai buvo skubiai pateikti Europos arešto orderio vertimas ir informacija apie tai, koks buvo M. Golovatovo vaidmuo jam inkriminuojamoje veikoje.

Ar ES dar galioja vieninga teisingumo samprata

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė artimiausiu metu kreipsis į Europos Parlamento (EP) pirmininką Ježį Buzeką (Jerzy Buzek) dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. „Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad Sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie būtų“, – sako I. Degutienė. Seimo Pirmininkė savo laiške planuoja klausti EP Pirmininko ir parlamentarų, ar po tokių įžūlių Austrijos teisėsaugos akibrokštų Lietuvai Europos Sąjungą (ES) vis dar  vienija bendra teisingumo samprata, ar atskiroms ES narėms taikomos skirtingos teisės normos.

Ko vertos Česlavo Okinčico ašaros

Vytautas Visockas

Šita žurnaliste aš ilgai nepasitikėjau. Ji labai padėjo neaiškiam verslininkui Viktorui Uspaskichui, kuris ilgainiui tapo tuo, kuo dabar yra. Ji leido jam šokti, dainuoti, laidyti pigius sąmojus. Nemanau, kad ta žurnalistė veikė savarankiškai.

Televizijose tokių žurnalistų nebūna. Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Ta žurnalistė nukreipė savo žvilgsnį į Operos ir baleto teatrą. Patiko, nes esu klasikinės operos mėgėjas. Bet to teatro „režisieriui“ ji nei pakenkė, nei padėjo, kiek teko girdėti. Nežinau, ar ji pakenkė Akademinio dramos teatro įmitusiam „režisieriui“, įdarbinusiam žmoną ir dukrą. Gal šiek tiek nustūmė į pašalius. Patiko jos papildų, maisto priedų laidos. Dabar, kad ir ką valgau ar geriu, kai gydausi, vis neapleidžia mintis, kad lėtai nuodijuosi. Bet kitos išeities neturiu: nieko ekologiško šioje žemėje jau nenusipirksi.

Gruzijos pareigūnai demaskuoja Rusijos šnipus

Gruzijoje liepos 6 dieną paskelbtas nuosprendis šnipinėjimu kaltintiems Gruzijos ir Rusijos piliečiams. Batumio teismas penkis Gruzijos ir keturis Rusijos piliečius pripažino kaltais ir nuteisė nuo 11 iki 14 metų įkalinimo bausmėmis. 2010 metų spalio mėnesį Gruzijos vidaus reikalų ministerijos ir saugumo pareigūnai suėmė Rusijos piliečius verslininkus: A. Gevorkianą, R. Šikojaną, P. Devrišadzę ir atsargos kariškį P. Skrylnikovą, Gruzijos piliečius: Globalizacijos instituto (Lietuvos laisvosios rinkos instituto analogo) direktorių B. Kiguradzę, karinių oro pajėgų kariškius V. Plužnikovą, G. Ustališvilį, D. Meschidzę ir verslininką R. Galogre. Taip sėkmingai baigėsi dar nuo 2010 metų pradžios vykdyta slapta operacija „Enver“. Duomenis apie šnipų grupės veiklą surinko į jų gretas infiltruotas Gruzijos saugumo pareigūnas. Nustatyta, kad šie asmenys bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba GRU ir reguliariai pateikdavo GRU atstovams įvairią informaciją – daugiausia apie Gruzijos karinių pajėgų veiklą ir Gruzijos energetikos objektus. Ryšininku tarp šios grupės ir GRU rezidentų buvo P. Skrylnikovas, be to, verslininkai A. Gevorkianas, P. Šikojanas ir R. Galogre plėtojo verslą ne tik Gruzijoje, bet ir Rusijoje, dažnai Rusijoje susitikdavo su GRU atstovais.