2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Europoje sustabdyta katalikų politikų diskriminacija. Ar ilgam?

Europos Komisijos sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos komisaras Tonio Borgas

Tik daugiau nei po mėnesio debatų Europos Parlamente (EP) buvo pritarta Tonio Borgo kandidatūrai į Europos Komisijos (EK) sveikatos ir vartotojų apsaugos politikos komisaro postą. Už jo kandidatūrą balsavo 386 EP nariai, 281 buvo prieš, 28 susilaikė. Kandidatas turėjo sutikti, kad jis „nediskriminuos“ kelių frakcijų, o labiausiai LGBT Intergrupės ginamų homoseksualų, transseksualų ir panašių „mažumų“ teisių. Ginčas kilo dėl to, kad T. Borgas yra praktikuojantis katalikas. Jis kilęs iš Maltos, kurioje laikomasi tradicinių katalikiškų pažiūrų gyvenime ir politikoje. Maltoje iki šiol uždrausti abortai, o skyrybos buvo įteisintos tik praėjusiais metais. Katalikų Bažnyčia vienoje mažiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių atlieka ypač svarbų vaidmenį kasdieniame žmonių gyvenime. Kunigai Maltoje gerbiami, jų balso klausoma. Religinės televizijos laidos – vienos populiariausių tarp šios valstybės gyventojų. Tad nenuostabu, kad maltiečio T. Borgo požiūris į santuoką ir apskritai gyvenimą sutampa su Katalikų Bažnyčios pozicija.

Žlugo derybos dėl ES biudžeto

Briuselyje susitiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Praėjusią savaitę Europos Sąjungos (ES) lyderiams nepavyko susitarti dėl naujojo ES biudžeto 2014–2020 metams. ES lyderiai, bandę susitarti dėl tikslaus trilijoną eurų sudarančio biudžeto, nutraukė Briuselyje vykusias derybas. Skaičiuojant, koks turėtų būti ES biudžetas 2014–2020 metais, reikia turėti galvoje, kad 2012-aisiais metais ES biudžetas yra 147,2 milijardai eurų, taigi šį skaičių reikėtų dauginti iš septynių. ES parama Lietuvai 2007–2013 metais yra 36 milijardai litų, t.y. kasmet viršija 5 mlrd. litų. Pagal naująjį projektą 2014–2020 metų ES biudžetą turėjo sudaryti 972 milijardai eurų. Lyginant su pirminiu variantu, jame apie 10,6 milijardų eurų būtų didinama parama sanglaudos fondams, 8 milijardais eurų daugiau gautų žemės ūkio sektorius, 5 milijardais eurų būtų kerpama parama naujai ES programai „Connecting Europe“, kuri sukurta remti infrastruktūros projektus. Tai galėtų paveikti ir paramą Lietuvai, kuri tikisi, kad šis instrumentas prisidėtų finansuojant geležinkelių projektą „Rail Baltica“, elektros ir dujų jungtis su Lenkija. Tačiau padėtis Briuselio susitikime pasisuko kitaip. Po to, kai dvi dienas trukęs ES šalių vadovų susitikimas baigėsi nepasiekus susitarimo, ES Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy tikisi, kad susitarti dėl ES biudžeto bus įmanoma kitų metų pradžioje.

Paminėtas ukrainiečių tautos genocido 80-metis

Kalba Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro Istorinių tyrimų departamento direktorius Arūnas Bubnys (dešinėje), į ukrainiečių kalbą verčia Vasil Kapkan (centre), kairėje – Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis

Šiemet sukako 80 metų, kai tuometiniai Sovietų Sąjungos bolševikų valdžios tironai, vadovaujami Stalino, prieš ukrainiečių tautą pradėjo vykdyti vieną žiauriausių teroro priemonių – sukelto badmečio (holodomoro) metu buvo marinami žmonės. Tada, 1932–1933 metais, bado mirtimi mirė apie 8 milijonai ukrainiečių. Praktiškai kiekviena šeima Ukrainoje turi nukentėjusiųjų nuo 1932–1933 metų ir kitų trijų badmirių žiaurumų. Kijeve stovinčiame holodomorui skirtame memoriale sudėtas visas ukrainiečių tautos skausmas. Apie šį žiaurų Ukrainos istorijos tarpsnį pasaulis sužinojo tik tokio garbingo žmogaus, kaip žurnalistas Džeimsas Meisas, paskelbtų tyrimų dėka. Apie jį, sulaukusį vos 52 metų amžiaus ir mirusį prieš aštuonerius metus, Ukrainos holodomoro aukų 80-ųjų metinių pagerbime įdomiai pasakojo Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė. Aukų pagerbimas ir badmečio 80-jųjų metinių minėjimas vyko penktadienį prie Genocido aukų muziejaus ir aukoms skirto paminklo. Tai jau aštuntasis toks skaudžios ukrainiečių istorijos paminėjimo renginys Vilniuje. Lietuvių tauta, patyrusi 19410–1941 ir 1944–1953 metų komunistinių represijų žiaurumą, supranta, kad tokio masto žiaurumai negali pasikartoti ateityje. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

Kai ambasadoriai tik salotas šlamščia

Viešojoje erdvėje neseniai teko skaityti pranešimų apie vyrišką Vašingtone rezidavusio Gruzijos ambasadoriaus Temuro Jakobšvilio žingsnį. Šis Gruzijos atstovas informavo Gruzijos užsienio reikalų ministeriją, jog yra nusivylęs savo darbu Jungtinėse Valstijose. Diplomatas prisipažino, jog po metus rezidavimo Vašingtone jis nepajėgė pritraukti deramo Amerikos valdininkų dėmesio į savo „mažytę, bet strategiškai svarbią respubliką“. Diplomatas apgailestavo, esą Amerikoje privalu pasišnekėti su keliais šimtais žmonių, jei nori sutvarkyti bet kokią smulkmeną. Kad diplomatas turėjo drąsos prisipažinti apie savo beprasmį gyvenimą Amerikoje pačiai Gruzijos URM vadovybei, – pagirtinas žingsnis, tačiau dar įdomiau, kad jis išdrįso demaskuoti kai kuriuos diplomatinio darbo ypatumus viešai. 45-erių metų diplomatas viešojoje Facebook'o erdvėje paliko maždaug tokią pastabą: „Vašingtone didelė dalis diplomatijos sukinėjasi priėmimuose ir visuomeniniuose renginiuose, visi šlamščia populiaras „Cezario“ salotas ir, suprask, dėl nieko nesuka sau galvos“. Tai greičiausiai pakenks diplomato tolimesnei karjerai. Galbūt kai kas mano, jog šitaip elgtis diplomatui neleistina. Ir vis dėlto šis T. Jakobšvilio akibrokštas vertas pagarbos. Kas geriau – apsimesti, jog šlamšdamas nemokamas salotas gini valstybės interesus, ar prisipažinti, jog salotų valgymas nėra valstybės interesų gynimas?

ES vadovų planai dosniau remti IAE uždarymą nepavyko

IAE uždarymas užsitęs?

Pagal naują Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis turėjo gauti 460 milijonų eurų, o struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais. Praėjusio penktadienio naktį pateiktame ES biudžeto projekte elektrinės uždarymui buvo numatyta 400 mln. eurų 2014–2020 metais. Kadangi ši suma paskaičiuota 2011 metų kainomis, tai Lietuvos pareigūnų skaičiavimu, iš tikrųjų ši suma būtų 460 mln. eurų 2012 metų kainomis. Iki tol jėgainės uždarymui buvo numatoma 210 milijonų eurų iki 2017 metų. Lietuvai svarbu, kad parama neapsiribotų 2017-aisiais, svarbu, kad nebūtų užkirstas kelias paramą gauti ir ateityje. Dabartinis Europos Sąjungos pasiūlymas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo sąlygų yra blogas, nes jame nustatyta konkreti data, iki kurios Lietuva turės uždaryti IAE. Lietuva derėsis, kad konkrečios datos pasiūlyme nebeliktų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi praėjusios savaitės ES vadovų susitikime, pabrėžė, kad Lietuvos stojimo į ES protokole IAE uždarymo tiksli data nėra nurodyta. Prieš susitikimą D. Grybauskaitė tvirtino, kad pagrindo optimizmui yra. „Aš manau, kad mus girdi. Jau yra gerai. Mūsų ankstesni, ne tik dabar, bet ir ankstesni pokalbiai duoda savo rezultatą, jis nėra dar toks, kokio mes tikrai norėtume, bet šiokio tokio, sakyčiau, optimizmo suteikia“, – teigė Lietuvos vadovė. Prezidentė pripažino, kad dėl mažos sumos – tik 210 mln. eurų, – kurią ES siūlo IAE uždarymo finansavimui, iš dalies kalta ir pati Lietuva. „Noriu pripažinti, kad Lietuva (2007–2013 metais IAE uždarymo darbams ES skyrė 1,37 mlrd. eurų) per paskutinę perspektyvą gebėjo panaudoti tik apie 50–60 proc. to, ką išsiderėjo“.

Lietuviško palydovo paleidimas planuojamas kitąmet

Jaunieji Lietuvos mokslininkai ketina įsitvirtinti kosmoso pramonės rinkoje. Pirmąjį lietuvišką palydovą į orbitą planuojama paleisti 2013 metais. Kūrėjai jį ketina pavadinti „Lituanica 1“, pagerbdami S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.

Pirmojo lietuviško palydovo iniciatoriai – VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vytenis Buzas ir projektų vadovas Laurynas Mačiulis. Lietuviško nanopalydovo projekto iniciatoriai palydovą kuria bendradarbiaudami su bendrovėmis „Precizika-MET SC“, „LTLAB“, „Arcus Novus“, „WEB SYSTEMS“, Kosmoso mokslo ir technologijų institutu, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais, Lietuvos radijo mėgėjų bendruomene. Projekto globėja – Lietuvos kosmoso asociacija.