2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Kazachstano visuomenė domisi savo šalies praeitimi

Kazachstano istorikė Šolpan Smailova

Vilniuje dešimt dienų viešėjo Kazachstano istorikė Šolpan SMAILOVA. Ji baigusi L. Gumiliovo nacionalinį universitetą Astanoje. Istorikė šiandien dirba memorialiniame politinių represijų ir totalitarizmo muziejuje „Alžir“, įrengtame už 35 kilometrų nuo Kazachstano sostinės Astanos. Muziejus įkurtas 1937–1953 metais veikusio sovietinio lagerio teritorijoje. Tame lageryje sovietmečiu buvo kalinamos vadinamųjų „liaudies priešų“ žmonos, seserys, dukterys. Tarp kalėjusių būta ir lietuvių tautybės moterų. Su Kazachstano istorike Š. Smailova kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?

Dainius Paukštė,

migracijos klausimų ekspertas

Mes jau nebesuvokiame, jog normalioje valstybėje normalus piliečių gyvenimas ir jų pagrindinė teisė yra gyventi savo kilmės valstybėje. Čia žmonės gimsta, sau artimų žmonių aplinkoje auga, bręsta, mokosi ir vėliau dirba (grąžindami tėvams ir valstybei į juos įdėtas investicijas), karta po kartos stiprindami ir gausindami savo valstybės dvasinį, intelektinį, kultūrinį, ekonominį bei socialinį potencialą. Bet apie tai dabar galime tik pasvajoti. Klausimas – „ką perduosime ateinančioms kartoms?“–  vis labiau tampa retoriniu.

Ar Lietuva  nepraras tapatybės „suvirškinta“ didesniųjų įtakos

Australijos lietuvio pamąstymai

Viktoras Baltutis

ALB Krašto Tarybos nariai suvažiavime Adelaidėje 2012 metais

Nėra pasaulyje tautos ar valstybės, kuri neturėtų išeivių. Savo kraštą žmonės palieka dėl įvairiausių priežasčių, bet pagrindinės yra politinės, religinės, ekonominės. Lietuvos išeiviją galima suskirstyti į tris periodus. XIX amžiaus pabaigoje bei prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo išvykusius vadiname pirmaisiais arba pirmosios bangos išvykėliais, kurie kraštą paliko dėl Rusijos carų priespaudos ir išnaudojimo, privalomos tarnystės caro kariuomenėje, kartais 15 ir daugiau metų. Pirmojo pasaulinio karo metu iš Lietuvos Rusijos gilumon pasitraukė nemažai lietuvių, be to, prieš Pirmąjį pasaulinį karą nemažai lietuvių išvyko į Šiaurės ir Pietų Amerikos bei kitas šalis. Jie visi vadintini pirmabangiais. Antroji išeivijos banga prasidėjo 1940 metais, kai sovietinė Rusija birželio viduryje okupavo Lietuvą. Tuo metu lietuviai, buvę diplomatinėse ir kitose užsienio tarnybose, nebegrįžo į sovietinę Lietuvą. 1940–1941 metais iš Lietuvos į Vokietiją, įrodę savo vokišką kilmę, išvyko apie 50000 lietuvių, kurie buvo vadinami repatriantais.

Nacionalinio saugumo tema

Pastaruoju metu daug kalbama, diskutuojama, kokios užsienio politikos strategijos, taktikos, krypties laikysis naujoji Vyriausybė, Premjeras, užsienio reikalų ministras, kurlink suks Prezidentė. Taip, tai svarbu. Tačiau niekam iš valdžios elito, atrodo, galvos skausmo nekelia nacionalinio saugumo klausimai. Už lango, taip kaip buvo prieš dvidešimt dvejus metus, dabar nestovi priešo tankai, gatvėmis nezuja okupantų kareiviai ir viskas tvarkoje? Manau, kad ne. Pavojų nacionaliniam saugumui šiandien turime ne mažiau nei tuomet. Jau vien emigracijos mastai – rimtas signalas susirūpinti. Ji – pasekmė visų politinių procesų: sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, mokesčių, ūkio politikos būklės. Tendencijos, deja, kol kas nedžiugina.

Tarptautinio valiutos fondo misijos atstovai apie Lietuvos valdžios surenkamas pajamas

Lietuvoje lankęsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai gyrė Lietuvos ekonomikos atsigavimo tempus po krizės, tačiau pastebėjo, kad visgi Lietuvoje perskirstoma mažiausiai pajamų, palyginus su bendru vidaus produktu (BVP) Europos Sąjungoje (ES). Misijos vadovė Julie Kozack po susitikimo su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi teigė, kad pirmojo vizito šiais metais metu pastebėjo, jog Lietuvos ekonomikoje matomas labai aiškus progresas po 2008–2009 metų krizės. Ji sakė, kad ekonomika atsigauna ir toliau neblogės, nes,esą, mažėja infliacijos augimo tempai, buvęs labai didelis nedarbas irgi mažėja. Tačiau J. Kozack pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar yra tam tikrų rizikų – išorinės (situacija Europos Sąjungoje) ir vidinės. TVF misija pateikė Vyriausybei pasiūlymus. Šaliai siūloma perskirstyti daugiau pajamų, nes Lietuvos surenkamų pajamų ir BVP santykis yra mažiausias ES. Kalbėdama apie bankinį sektorių, ekspertė teigė, kad bankinė sistema yra likvidi, tačiau blogų paskolų lygis vis dar aukštas, nors ir po truputį mažėja. Tai skatina ir toliau neprarasti budrumo bankų sistemoje. Matėme, kad krizės metu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje reikėjo labai budraus priežiūros mechanizmo.

„Gazprom“ gali nebedominuoti rinkoje

Ukraina, Rumunija ir Lietuva pradėjo ieškoti skalūnų dujų, norėdamos būti mažiau priklausomos nuo Rusijos. Šiose šalyse, išsivysčius vidinei dujų rinkai, „Gazprom“ gali nebedominuoti rinkoje. Neseniai Rumunija atšaukė moratoriumą skalūnų dujų paieškoms naudojamai technologijai (kuris buvo priimtas 2012 metais). Šis sprendimas buvo priimtas po šalies premjero Viktoro Pontos oficialaus pritarimo geologiniams tyrinėjimams ieškant dujų. Leidimas ieškoti Rumunijoje skalūnų dujų buvo duotas kompanijai „Chevron“. Šalys priėmė tokį sprendimą praėjus dviem savaitėms po Ekonomikos forumo Davose, kuriame Ukraina su „Royal Dutch Shell“ pasirašė susitarimą dėl Juzovo sklype gaunamos produkcijos dalybų. Rumunijos premjeras pabrėžė, jog šalis negali nekreipti dėmesio į galimybę gauti pigios energijos.

Naujajame apkarpytame ES biudžete Lietuvai skirta 4 mlrd. litų daugiau

Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl 2014–2020 metų biudžeto. Jis pirmą kartą realiai sumažintas ir nuo pirminių pasiūlymų sumažėjęs beveik 33 mlrd. eurų. Nors ES biudžetas sumažėjo, Lietuvai pavyko gauti daugiau – Lietuvai teks 44,74 mlrd. litų. „Europos šalių vadovai sugebėjo po 25 valandų derybų be pertraukos ir be miego suderėti Europai septynerių metų biudžetą. Aišku, tokioje finansinėje situacijoje, kokioje yra Europa, šis biudžetas yra gerokai mažesnis negu visi norėtų, bet kai kurios šalys, pavyzdžiui, mes, gavome 4 mlrd. litų, arba 10 proc., didesnį biudžetą nei turime šioje perspektyvoje“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios derybos vyko be pertraukos, pasak Prezidentės, panašiai kaip Vatikane: įleidžia ir, kol nesusitaria, neišleidžia. „Tačiau rezultatą turime ir visai neblogą Lietuvai“, – džiaugėsi šalies vadovė. – Lietuva užsitikrino 450 mln. eurų, arba 1,55 mln. litų, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui. Turint galvoje, kad Lietuva 300 mln. eurų nepanaudojo, bet leidžiama tą sumą „persinešti“ į ateinančią perspektyvą, tai 2014–2020 metais mes galėsime panaudoti 750 mln. eurų. Be to, tiesioginės išmokos žemdirbiams per šį laikotarpį padidės 70 proc. ir sieks 676 litų už hektarą. Išmokos turėtų siekti 196 eurus ne 2020 metais, o jau 2014 metais vietoje dabartinių maždaug144 eurų (497 litų). Vis dėlto Europos vadovų patvirtintame biudžete ūkininkai nemato didelio laimėjimo, nes konkurencinės sąlygos ES vis dar išlieka nevienodos. Nuo kai kurių šalių, pavyzdžiui Vokietijos, pagal išmokas atsiliekame kelis kartus. O mūsų kaimynė Latvija gaus papildomus 67 mln. eurų žemės ūkio plėtros programoms finansuoti, nors prieš tai buvo minima, kad galėtų gauti 60 mln. eurų. Papildomi 7 mln. eurų greičiausiai šaliai skirti dėl to, kad šalis pagrasino vetuoti biudžetą“.