2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kas keršija Prezidentei už tvirtą poziciją

Edvardas ŠIUGŽDA

Gruodžio 10-ąją beveik visi Europos Parlamento nariai savo privačiose pašto dėžutėse rado iš vakaro įmestus žurnalistės Rūtos Janutienės knygos „Raudonoji Dalia“, išverstos į anglų kalbą, pavadintos „Red Dalia“, egzempliorius. Kaip knygos anglų kalba leidėja nurodoma VšĮ „Nataiva“. Jos vadovas yra Algirdas Janutas, operos solistas, žurnalistės, knygos autorės R. Janutienės vyras. Nustebusi, kad knyga išleista su jos pavarde ant viršelio, R. Janutienė teigia, kad niekas leidimo versti ir išleisti anglišką knygos variantą nesikreipė. Autorė televizijų laidose ir interviu nepamiršta pasakyti, kad yra visiškai šokiruota, nes esą be jos sutikimo knyga buvo išversta ir išleista, todėl padaryta vagystė, ir teigė, kad duomenys apie leidėją, kopijuoti iš lietuviško leidinio, yra klastotė.

Metams baigiantis

Valdas Kilpys

Metams nenumaldomai einant į pabaigą, laikas peržvelgti tuos įvykius, kurie turėjo esminės įtakos mūsų šalies ir jos gyventojų būčiai. Kai šalies ir pasaulio įvykiai vystosi su tokia dinamika, net valanda gali lemti daug pokyčių.

Besibaigiantys metai, be jokios abejonės, Lietuvoje praėjo „po Ukrainos ženklu“. Kai greta vyksta tokie dalykai, reaguoti būtina. Tai ir buvo daroma įvairiais būdais. Pirmiausia, buvo padidintas krašto apsaugos finansavimas. Nors dabartinis ministras savo ankstesnio „valdymo“ laiku yra pagarsėjęs kaip itin abejotinos svarbos karinės technikos įsigijimo autorius, tačiau šiais metais, atrodo, panašių dalykų išvengta. Priežastis paprasta: valstybės gynyba tapo platesnio rato žmonių interesų zona. Tai – labai svarbus besibaigiančių metų pasiekimas. Tapo nebeįmanoma „uždarame ratelyje“ nuspręsti, ko reikia mūsų kariuomenei. Į šį procesą įsijungė išmanantys ir, svarbiausia, nepriklausomi karybos ekspertai. Tai – didžiulis žingsnis į priekį.

Vyksta ekonominis karas

Ar ilgai pigs naftos produktai?

OPEC valstybių viršūnių susitikime Austrijos sostinėje Vienoje aptariama naftos gavybos politika

JAV dienraštis „Wall Street journal“ paskelbė straipsnį apie krentančias naftos kainas ir iškilusius naujus veiksnius, lemiančius pasaulio ekonomikos raidos tendencijas. Apie tai, kas vyksta su pasaulio naftos ir dujų kainomis, „Laisvosios bangos“ radijui pasakojo Čikagos advokatas ir spaudos apžvalgininkas Povilas Žumbakis. Į klausimą, kodėl krinta naftos kainos ir kokie tie nauji veiksniai, darantys poveikį pasaulio ekonomikai, P. Žumbakis atsakė, kad pasaulio ekonomikos plėtra lėtėja. Tai matome ir Kinijoje, ir Europoje, ir Pietų Afrikoje, ir kitose svarbiose rinkose. Kai ekonomikos silpsta, naftos ir kitų energetinių resursų poreikis mažėja. Atsiranda jų perteklius, kainos krinta. Kita rimta priežastis – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kanada pradėjo gaminti naftą ir dujas iš skalūnų. Jų rado daug. Ir iš naftos importuotojos Amerika tampa jos eksportuotoja. Tai dar viena priežastis, kodėl kainos krinta. Tai turi reikšmingos įtakos kraštams, kurie gyvena iš naftos eksporto. Visų pirma, tai – arabų kraštai, kur nafta – pagrindinis eksporto produktas, kaip, beje, ir Rusijoje. Energetikos šaltiniai ten yra didžiausia industrija. Tad kai krinta naftos kainos, krinta ir tų šalių bendrasis vidaus produktas (BVP). O šalys, kurios superka naftą – Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Indija, ir kitos – turi didelės naudos, kadangi jų fabrikams ir žmonėms energetika atpinga. Tai – globalus žaidimas. Laisvoje rinkoje naftos kainos nustatomos doleriais. 60 galonų (maždaug 227 litrai) kainavo daugiau kaip 100 dolerių. Dabar kaina vos viršija 60 dolerių. Tai – milžiniškas kritimas. Rezultatai jaučiami visame pasaulyje. „Įdomiausia, kad šiame žaidime tiek Vladimiras Putinas, tiek Barakas Obama yra tik stebėtojai“, – sako P. Žumbakis. Juk Amerikos pramonė kyla iš privataus verslo. Dabartinė valdžia jam trukdo. O V. Putinas iš naftos eksporto gyvena. Pradėjęs kariauti su Ukraina ir ginčytis su Europa, jis pajuto, kiek tos kainos yra jam svarbios. Bet to pakeisti negali. Tačiau jis turi išlaikyti kariuomenę, tam tikrą pragyvenimo lygį. Rublio vertė nukrito per 40 proc. Iš V. Putino kalbos galima buvo aiškiai suprasti, kaip jam tai kenkia. Žinoma, jis kaltina Vakarus, Ameriką. Pasak P. Žumbakio, Rusijai reikia nustoti kariauti – jai tai labai padėtų. Pajamų, gaunamų iš naftos eksporto, Rusijai neužtenka, o išlaidos laikyti kariuomenę kovinėje parengtyje, palaikyti puolimą prieš Ukrainą kainuoja labai brangiai. Biudžetas eina žemyn, rublis krinta...

Valdžia bijo tų, kurie nebijo jos

Povilas Urbšys

Jaudina tai, kad dabartinę įtampą, kylančią su Rusija, valdžios struktūros išnaudoja tam, kad būtų sustiprinta galimybė dar labiau kontroliuoti žmogaus privatų gyvenimą.

Kad valdžia bijo tų, kurie nebijo jos, teko įsitikinti ne kartą. Todėl prisidengus išorinėmis grėsmėmis priimami įstatymai, kurie leistų sekti visus valdžiai nelojalius piliečius. Tai Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra teigęs ir savo ataskaitose, kuriose ir patriotai, išdrįsę kritikuoti valdžią, yra vadinami Maskvos agentais. Ką dar galima daryti su jais, jei ne sekti?.. Todėl sunku patikėti, kad naujieji įstatymai, suteikiantys dar didesnes galias, netaps priemone susidoroti su kitaip mąstančiais, su tais, kurie drįsta turėti savo nuomonę.

Susidaro įspūdis, kad valdžia apskritai bijo savarankiškos žmogaus minties. Ji bijo žmogaus, kuris pats, be jos nurodymų, iš patriotinių paskatų apsispręstų ginti valstybę. Todėl manau, kad šauktinių kariuomenė, savanoriška pasipriešinimo dvasia Lietuvoje buvo sąmoningai ardoma, griaunama.

Premija gydytojui paskatins užbaigti nebaudžiamumą Afrikoje

Sacharovo premijos laureatas gydytojas Denisas Mukvegė

Gruodžio pradžioje Lietuvoje lankęsis Belgijos žurnalistas ir rašytojas Žuljenas Julė (Julien Oeuillet) Kauno Vytauto Didžiojo universitete kalbėjo apie padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje (DR), kur jau 15 metų siautėja ginkluotos grupuotės, kovojančios dėl iškasenų turtingų žemių. Vienas iš sukilėlių ginklų – baimę sėjantis moterų prievartavimas.

Vienintelė aukų išgyvenimo viltis – ginekologo Denio Mukvegės (Denis Mukwege) įkurta Panzi ligoninė. Šis gydytojas, prieš porą savaičių Europos Parlamento apdovanotas prestižine Sacharovo premija už minties laisvę, nuo 1999-ųjų gydo lytinio smurto aukas. Šio išskirtinio žmogaus darbą iš arti stebėjęs Ž. Julė neseniai išleido knygą kartu su laureatu. Diskusiją su juo surengė Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje.