2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

„Tautiška giesmė“ skambėjo toli nuo Lietuvos

Liepos 6-ąją, Valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, lietuviai visame pasaulyje vieningai giedojo „Tautišką giesmę“. Ši aštuntus metus kartojama akcija sujungė lietuvius skirtingose šalyse ir žemynuose. Kaip ir kiekvienais metais, himno giedojimui pasirenkamos įdomios ir netikėtos vietos. Lietuviai Nyderlanduose giedojo plaukdami Hagos kanalais. Lietuvos generalinis konsulatas Los Andžele lietuvius pakvietė į Santa Monikos paplūdimį. Vengrijos lietuviai „Tautišką giesmę“ atliko vienoje aukščiausių Budapešto vietų, ant Gelerto kalvos, o Almatos lietuvių bendruomenės „Aidas“ atstovai himną giedojo kalnų slidinėjimo kurorte Čimbulake, esančiame 2300 metrų virš jūros lygio. Lietuvių bendruomenė Kijeve „Tautišką giesmę“ atliko miesto centrinėje aikštėje, Maidane. Paskui susirinkusieji bendravo, dalijosi įspūdžiais ir džiaugėsi, kad kasmet šios akcijos dalyvių vis daugėja. Šiais metais Lietuvos himnas liepos 6 dieną skambėjo ir Odesoje, prie Operos teatro. Himną atlikę Ispanijos lietuviai ambasadoje Madride dar dalyvavo viktorinoje, kurioje galėjo pasitikrinti žinias apie Lietuvą. Ambasadoje Maskvoje lietuvių bendruomenė po himno irgi neskubėjo skirstytis – dainavo lietuviškas dainas, skaitė eiles ir bendravo. Generaliniame konsulate Sankt Peterburge susirinkę lietuviai, pasipuošę jų pačių pintoms trispalvėmis apyrankėmis, po himno giedojimo rinkosi prie bendrų vaišių stalo. Prie lietuvių visame pasaulyje prisijungė ir Lietuvos ambasada Airijoje. Ambasadorė Rasa Adomaitienė pasveikino susirinkusiuosius, pabrėždama, jog šią dieną lietuviai švenčia „sukūrimą“ ir yra tos sukurtos karalystės palikuonys, nešiojantys ją savyje kaip palikimą, kurį verta puoselėti ir išsaugoti savo vaikams bei anūkams. Svečiai vieningai sugiedojo „Tautišką giesmę“, o vėliau klausėsi muzikinės programos. Dainavo atlikėjos Eurika Masytė, Raimonda Masiulytė, įvairius kūrinius grojo gabūs muzikuojantys vaikai. Minske himną kartu atliko Lietuvos ambasados Baltarusijoje darbuotojai kartu su Europos Sąjungos atstovybėje Minske dirbančiais lietuviais bei lietuvių bendruomene. Susirinkusius ambasados kiemelyje su Valstybės diena sveikino Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius, linkėdamas vienybės ir susitelkimo. Valstybės dienos paminėti susirinkusiems Gruzijoje gyvenantiems lietuviams tradiciškai giedant himną talkino ir gruzinai. Šventės proga Tbilisyje lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis, kuris pasakojo apie Lietuvos aktualijas, trumpai apžvelgė istoriškai svarbius momentus.Kelios dešimtys Moldovos lietuvių, šalyje dirbančių Lietuvos ekspertų ir Kišiniove tuo metu besilankiusių svečių iš Lietuvos irgi giedojo Lietuvos himną. Ambasadoje atidaryta Moldovoje gyvenančių lietuvių vaikų piešinių paroda „Lietuva vaikų akimis“. Kartu giedoti Lietuvos himno susirinko būrelis Čekijos lietuvių bendruomenės narių ir Prahoje viešintys turistai iš Lietuvos. „Tautiška giesmė“ atlikta šalia medinės Karaliui Mindaugui skirtos skulptūros ambasados sode. Čikagoje susibūrimui pasirinkta garsi bei gausiai lankoma vieta – laisvalaikio centras „Navy Pier“, švenčiantis 100-mečio jubiliejų. Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje ir Nacionaliniai Amerikos lietuvių šlovės rūmai subūrė tautiečius prie prieš keletą savaičių atnaujinto apžvalgos rato „Ferris Wheel“.

Iš EP plenarinės sesijos Strasbūre

Taikingi žmonės vis dar susiduria su prievarta ir kankinimais

Falun Gong nariai prie Europos Parlamento Strasbūre savo meditaciniais pratimais išreiškia protestą prieš persekiojimą Kinijoje

Edvardas ŠIUGŽDA

Pagal tradiciją pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę Strasbūre (Prancūzija) vykusi Europos Parlamento (EP) plenarinė sesija visada būna kuo nors svarbi. Tačiau liepos 4–7 dienomis plenarinė sesija vyko po Didžiosios Britanijos referendumo, nulėmusio jos pasitraukimą iš ES, ir todėl sesijos darbas daug kur rėmėsi to svarbaus įvykio rezultatais, nors parlamentas nagrinėti ėmėsi ir kitus opius klausimus.

Antradienį europarlamentarai kartu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Donaldu Tusku ir Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) aptarė birželio 28–29 d. Briuselyje vykusio EVT posėdžio rezultatus. Jame ES valstybių vadovai svarstė JK referendumo dėl narystės ES rezultatus ir sutarė nesiderėti dėl šalies išstojimo iš ES tol, kol pastaroji nepateiks formalaus pranešimo dėl narystės ES nutraukimo.

Dezinformacijos labirintuose

Ledams pajudėjus

Kun. Robertas Pukenis

Per šį mėnesį tiek daug pasaulyje buvo svarbių įvykių, kurie komentuoti įvairiais požiūriais ir įvairių politikų. Lietuvių vaikai Londone jau sapnuoja „Brexit“, o Lietuvoje patriotai džiaugiasi Varšuvos NATO viršūnių susitikimo nutarimais. Bet Vladimiras Putinas vėl pradingo iš akiračio. Gal žmogus serga? Tai palinkėkime jam atgailos ir atsivertimo. Ne, greičiau jis išsigando, kadangi jam galbūt atrodo, kad 5000 papildomų NATO karių prie Rusijos sienos gali užimti, pavyzdžiui, Pskovo sritį, suomiai ruošiasi atgauti Kareliją, o mes galbūt atsiimsime Karaliaučių, bet bus sunkiau jį pasidalinti su kaimynais. Vargšui V. Putinui pradėjo nebesisekti: Vokietijos kalėjimuose sėdi apie 5000 Rusijos piliečių, įskaitant išeivius iš buvusių sovietinių respublikų, o dar išaiškino jų mafijinius ryšius su Vokietijos piliečiais. Vokietijos saugumo agentai nuolat įspėja kanclerę Angelą Merkel ir kitus vadovus, kad reikia didinti kariuomenę ir aktyviau dalyvauti stiprinant NATO bloko Rytų šalių gynybą. Per vienerius metus pajėgos padidės maždaug 20 tūkst. kareivių, įskaitant ir techninius darbuotojus. A. Merkel paskelbė „Baltąją knygą“, kurioje jau vokiečiai norėtų matyti vieningą ES saugumo sistemą. Verslininkai apeina sankcijas ir pasirašė su keliais Rusijos gubernatoriais investuoti į verslą 600 milijonų eurų. Jau rašiau, kad rusų kariai, užėmę Vokietiją, išprievartavo du milijonus moterų, tad jie dabar jaučiasi giminės, kuriems neuždrausi prekiauti ar draugauti. Vis dėlto stebiuosi, kad Vokietija su 1000 kareivių jau artėja prie Rusijos sienų... Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas lyg avinėlis aiškina apie „neegzistuojančias grėsmes“. Tie NATO ponai irgi lyg suviliotos mergaitės viską pasako: kada, kiek ir kur sutelks kariuomenę. Dabar jau karinių paslapčių nebėra. Negali būti kaip Čekoslovakijoje 1968 metais – tada Vakarai irgi planavo įvesti kariuomenę, bet kaip visada nesuspėdavo, ir amerikiečiai nepasimokė iš karo Vietname. Planuodami užimti kokį nors miestą, per „Amerikos balsą“ rėkdavo, kad ryt poryt puls ten ar ten Vietkongo kariuomenę, o ta pasiruošusi gerai pasitikdavo „svečius“. Tada gavę į kailį, nusprendė nebesakyti, kada ir kur puls. Kare negalima žaisti su karių gyvybėmis. Tai irgi yra karo menas. Ar žino NATO vadai, generolai, kiek Karaliaučiuje yra Rusijos kareivių? Ne, nebent apytikriai iš palydovų atspėtų. Nežino net, kiek Kinija išleidžia pinigų ginklams? Kremlius nepasako, kur patalpins „Iskander“ raketas. Taigi reikia daug ko pasimokyti iš rusų ir iš kinų. Barakui Obamai Sirijoje nesiseka. V. Putinas vynioja šitą gražuolį aplik pirštą, kad net 50 Pentagono karininkų, politikų pasirašė kritikuojantį laišką JAV prezidentui. Bet jis vis vien giriasi: „Niekas į Maskvą ar į Pekiną nesikreipia, o tik į mus“. Deja, JAV lyderyste jau suabejojo daug net pačių artimiausių sąjungininkų vadovų. B. Obama kalba visada gražiai – Varšuvoje vėl pažadėjo, kad „Europa nebus palikta viena“, bet tikrų ginklų Ukrainai neduos, kol gyvas bus. Viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) sakė, kad Ukrainai reikia padėti, bet B. Obama vis vien, kaip iš medžio išlipęs, prisiekęs Rusijai lyg žmonai, kad ją ir toliau mylės...