Maldos ir atgailos vigilija „24 valandos Viešpačiui“

Popiežius Pranciškus klausė išpažinčių

Šiemet popiežius Pranciškus savo žinioje Gavėnios proga sakė: „Abejingumo pagunda gresia mums ir kaip individams. Esame sotūs sukrečiančių žinių bei vaizdų apie žmonių kančias ir sykiu jaučiamės visiškai negebantys ką nors pakeisti. Ką turėtume daryti, kad tai siaubo ir bejėgystės spiralei galėtume atsispirti? Pirma, galime melstis žemiškosios ir dangiškosios Bažnyčios bendrystėje. Nenuvertinkime daugelio maldos galios! Iniciatyva „24 valandos Viešpačiui“, kurią kovo 13 ir 14 dieną šventėme visoje Bažnyčioje ir vyskupijų lygmeniu, šį maldos poreikį kaip tik ir siekia išreikšti“. Šis ypatingas laikas – atgailos pamaldos „24 valandos Viešpačiui“ – buvo švenčiamas bažnyčiose Romoje, daugelyje vyskupijų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tai – popiežiaus Pranciškaus įvesta naujovė, pirmą kartą švęsta pernai tiek Romoje, tiek kitose vyskupijose visame pasaulyje. Popiežius Pranciškus Atgailos pamaldoms „24 valandos Viešpačiui“ vadovavo Šv. Petro bazilikoje.

Vilniuje, Arkikatedroje ir Dievo Gailestingumo šventovėje, pamaldos vyko visą parą kovo 13–14 dienomis, nuo penktadienio iki šeštadienio. Vilniuje Arkikatedroje penktadienio vakarą atgailos pamaldoms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. „24 valandos Viešpačiui“ vyko ir Dievo Gailestingumo šventovėje. Maldai, išpažinčiai ar pokalbiui su kunigu buvo laukiama žmonių, trokštančių įveikti tamsą. Ypač buvo kviečiami sugrįžti tie, kurie jaučiasi nutolę, tačiau ieško Dievo ir dvasingumo. Bažnyčiose tikinčiųjų net ir naktį laukė kunigai.

Kovo 13-osios vakare Kauno Arkikatedroje Bazilikoje prasidėjo Maldos ir atgailos vigilija „24 valandos Viešpačiui“, kuri tęsėsi iki kovo 14-osios vakaro, o per visą šį laiką daug žmonių atėjo į Arkikatedrą Baziliką ilgesnį ar trumpesnį laiką pabūti Dievo artumoje, pagarbinti Švenčiausiąjį Sakramentą, užsuko čia susitaikyti su Dievu, atlikti asmeninę išpažintį. Antrus metus per Gavėnią rengiamos „24 valandos Viešpačiui“ – popiežiaus Pranciškaus iniciatyva (šiemet jų tema – „Dievas apstus gailestingumo“, Ef 2, 4) ir Bažnyčios kvietimas atverti visų pasaulio vyskupijų katedrų, kitų bažnyčių duris nepertraukiamai maldai ir atgailai, per Gavėnią atkreipiant dėmesį ir pakviečiant užeiti į bažnyčias ir ne pačius dažniausius jos lankytojus.

„Broliai ir seserys, šią šventą naktį pradedame šv. Mišiomis. Tai – ypatingas laikas, žinant, kokią galią turi malda“, – sakė kovo 13-osios vakaro Eucharistijai arkikatedroje vadovavęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, ragindamas Maldos ir atgailos vigilijoje dalyvauti ir bendromis intencijomis – padėkoti Dievui už 25 Lietuvos Nepriklausomybės metus, melsti taikos pasauliui, ypač kraštams, kur liejasi krikščionių kraujas, o šiais Pašvęstojo gyvenimo metais – dėkoti Dievui už jaunuolius, kurie atsiliepia į Dievo kvietimą ir pašvenčia Jam gyvenimą kunigyste ar vienuolyste. Eucharistiją kartu koncelebravo arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis.

Homilijoje vysk. K. Kėvalas tęsė paskelbtos Evangelijos pagal Morkų (Mk 12, 28–34) mintį, kalbėdamas, ką reiškia Didysis meilės įsakymas, kuris turi apimti visą žmogaus širdį, būti jos esme. Krikščioniui tai – meilė Dievui, artimui ir sau, ir tai tarpusavyje turi būti glaudžiai susiję. Meilė sau, kaip minėta homilijoje, – savęs priėmimas negyvenant su savimi tarsi su svetimu, nesijaučiant, kad šiame gyvenime pralaimėta. Gyvenimas prasmingas dovanojant – to moko pats Jėzus, būdamas dovana žmonijai. Meilė artimui kyla iš įsijautimo į kitą žmogų, pagarbos jam – tos pačios, kuri skiriama Dievui. Santykį su Dievu, pasak vysk. Kęstučio, ugdo malda. Per ją žmogus yra apdovanojamas Dievo artumu. „Dėl to Bažnyčia šią šventą naktį ir visą parą meldžiasi, kad sušildytų, sujautrintų mūsų širdis. Pasiduokime šiam kvietimui, atsiliepdami į popiežiaus Pranciškaus paraginimą“, – sakė ganytojas, kviesdamas per šį laiką asmeniškai pabūti su Dievu, išlieti Jam savo širdį, kad Viešpats duotų naują įkvėpimą gyvenimui, kuris yra dovana.

Liturgijos pabaigoje buvo išstatytas ir giesme pagarbintas Švenčiausiasis Sakramentas, o vėliau prasidėjo nenutrūkstanti jo adoracija iki pat kovo 14-oios vakaro.

„Dieve, duok šios švelnios Tavo meilės Dvasios, kad gebėtume į kitą žvelgti su pagarba, kad būtume perkeisti Tavo akivaizdoje“, – šiais maldavimais pradėjo adoraciją vysk. Kęstutis, melsdamas Viešpatį palaimos ir artumos visiems žmonėms ir jų rūpesčiams, jų intencijoms ir visiems, kurie ateis į Jo artumą – institucijoms, parapijoms, vienuolinėms bendruomenėms, šeimoms, jaunimui.

Pirmąją Švč. Sakramento pagarbinimo valandą tylia malda ir giesmėmis pradėjo Jono Pauliaus II piligrimų centro bendruomenė, o vėliau Jėzų Eucharistijoje tą naktį ypač gausiai adoravo Kaune tarnaujančios įvairių kongregacijų – Šventosios Šeimos, Dieviškosios Jėzaus Širdies (pranciškonių), Eucharistinio Jėzaus, Švč. Jėzaus Širdies Tarnaičių (mažųjų), Šv. Kotrynos, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių, Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos vargdienių, Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, Lietuvos Šv. Kazimiero, Marijos, Krikščionių Pagalbos, dukterų, Kauno benediktinių – seserys vienuolės. Adoracijoje dalyvavo nepaliaujamo Švč. Sakramento garbinimo arkikatedroje dalyviai, sutuoktinių poros, arkikatedros maldos grupės, arkivyskupijos Jaunimo centras ir ypač jautria giesmių kalba savo meilę Viešpačiui priešaušriu išgiedoję arkivyskupijos parapijų jaunimo grupių vadovai.

Per visą adoracijos laiką arkikatedroje nuolat lankėsi žmonės. Šios vigilijos rengėjai liudijo matę ne vieną, kuris pernakt ištvermingai dalyvavo maldoje, kai kurie atėjusieji priėmė Sutaikinimo sakramentą. Klausyklose po kelias valandas norinčių susitaikyti su Dievui išpažinčių klausė vyskupas Kęstutis bei Arkikatedroje tarnaujantys kunigai: mons. Petras Meilus, kun. Nerijus Vyšniauskas ir kiti.

Maldos vigiliją šeštadienio vakarą užbaigė Rožinio malda ir palaiminimas Švenčiausiuoju Sakramentu, o vėliau buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo vyskupas Kęstutis Kėvalas, mons. Artūras Jagelavičius, kun. Gintaras Blužas OFS.

„Melskimės, kad Viešpaties šviesa apšviestų ir išgydytų mūsų širdis“, – sakė homilijoje mons. A. Jagelavičius, kviesdamas gyventi Jėzaus Kristaus šviesoje, nelaikyti Dievo už savo gyvenimo durų, nuolankiai pripažinti savo žmogiškąjį silpnumą, suvokti nuodėmingumą tikint, jog visos išpažįstamos nuodėmės sudega Dievo meilės liepsnoje.

Kovo 13–14 dienomis bažnyčios buvo atviros Šiauliuose, Panevėžyje, Liškiavoje.

Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos ir Vilniaus arkivyskupijos pranešimus

© 2015 „XXI amžius“