l

Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. kovo 20 d., Nr. 6 (225)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Sielos giesmė, skambanti kančios naktyje

Savo eilėraščius skaito
kun. Robertas Grigas (dešinėje).
Iš kairės: Vladas Vaitkevičius,
Alfas Pakėnas ir Eglė Perednytė
Birutės Kairaitytės-Vaitkevičienės
nuotrauka

Vasario 13 dieną Juozo Tumo-Vaižganto meamorialiniame muziejuje vyko kun. Roberto Grigo poezijos rinktinės „Benamės svajos“ pristatymas. Renginį vedė muziejaus direktorius Alfas Pakėnas. Susirinkusieji klausėsi kunigo skaitomų eilėraščių, pasakojimų apie nueitą kelią, dėkojo dvasininkui už meilę Tėvynei ir žmonėms, dalyvavimą kovoje už Lietuvos laisvę. Kunigas Robertas sakė, kad nesijaučia padaręs nieko ypatingo – kai myli, nelauki apdovanojimų.

Kun. R. Grigas – šviesus žmogus, nesinešiojantis savyje pykčio dėl patirtų išmėginimų. Jo žodis – skambus, gilus ir jautrus. Ši knyga – sielos giesmė, skambanti kančios naktyje, laukiant Tėvynės prisikėlimo. Knyga dedikuota Dievui, Laisvei, Lietuvai.

Kun. R. Grigo knygą pristatė, prisiminimais ir eilėraščiais dalinosi poetas Vladas Vaitkevičius. Jis kalbėjo apie poetus B. Brazdžionį ir kun. R. Grigą – išskirtinius Lietuvos laisvės šauklius. Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė skaitė eilėraščius iš poetės Eglės Perednytės knygos „Lyg sala sutemų“, savo eiles skaitė ir autorė.

Po renginio pasilikome pabendrauti ir pasivaišinti Vaižganto svetainėje. Šis vakaras pakylėjo dvasią, pripildė širdį vilties ir giedros. Dar ilgai prisiminsiu jį su begaliniu dėkingumu žmonėms ir Kūrėjui.

Viktorija Janulaitytė


Naktis. Juoda rasa ant pievų
Ir ilgesingi žiburiai toli...
Tėvynę užmirštą, Tėvynę baisiai vieną
Lankau kaip piligrimas nebylys...


Iš kaimų, pakelių ateina medžiai
Išpažinties atlikti mano širdžiai:
Kapai didvyrių jų šaknis dar slegia
Ir jaunas kraujas, neseniai juos girdęs.


O kokią atgailą galiu aš jiems paskirti –
Kasmet žiedais trispalviais pražydėti?
Kasmet pavasariais įveikt žieminę mirtį
Ir vėl laisvūnais paukščiais sučiulbėti?


Naktis. Juoda rasa ant pievų
Ir ilgesingi žiburiai toli...
Prie Laisvės Gabijos užlietų plėnių
Smūtkelis pasilenkia nebylys...

1979.I.30.
Iš kun. Roberto Grigo knygos „Benamės svajos“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija