Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. gegužės 22 d., Nr. 10 (229)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Vengrijos komunistų kalinio ir kardinolo mirties metinės

Kardinolas Jozefas Mindsentis

Gegužės 7-osios pavakare Romos Šv. Stepono (Santo Stefano Rotondo) bažnyčioje aukotos šv. Mišios minint 40-ąsias herojiško vengrų ganytojo kardinolo Jozefo Mindsenčio (Jozsef Mindszenty) mirties metines, sukakusias gegužės 6 dieną. Mišias aukojo Popiežiaus Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolinas, koncelebravo Estergomo–Budapešto arkivyskupas kard. Peteris Erdo.

Jozefas Mindsentis gimė 1892 metais, 1915-aisiais priėmė kunigo šventimus, 1944 metais konsekruotas vyskupu. 1945 metais popiežius Pijus XII jį paskyrė Estergomo arkivyskupu ir Vengrijos primu, 1946 metais jam suteikė kardinolo titulą. Po trejų vadovavimo Vengrijos Bažnyčiai sunkiais pokario laikais metų, 1948-ųjų gruodį kardinolas J. Mindsentis buvo suimtas. Po kankinimų ir maždaug metus trukusio komunistų surežisuoto teismo proceso už tariamą bandymą nuversti valdžią jis buvo nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos. Komunistų kalėjime kardinolas praleido beveik aštuonerius metus. Jis buvo išvaduotas 1956 metų sukilimo metu. Kai sovietų tankai sukilimą numalšino, prieglobstį kardinolui suteikė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Budapešte. JAV diplomatinės atstovybės svečias kardinolas buvo net 15 metų. Galiausiai po slaptų derybų su Šventuoju Sostu buvo susitarta, kad kardinolas išvyks iš Vengrijos į Austriją. Kard. J. Mindsentis mirė 1975 m. gegužės 6 d. ir buvo palaidotas garsiojoje Austrijos Mariazell Marijos šventovėje. 1991 metais, kai Vengrijoje baigėsi komunistų valdymas, kardinolo palaikai buvo perkelti į Vengriją ir palaidoti Estergomo katedroje.

„Komunizmo laikų Vengrijos tikėjimo išpažinėjai ir kankiniai mums yra šviesus pavyzdys, – sakė Mišių homilijoje kard. P. Parolinas. – Kai kurie iš jų jau paskelbti palaimintaisiais. Jų ir Dievo tarno Jozefo Mindsenčio pavyzdys yra brangus turtas Bažnyčiai, o jų kančia ir kraujas tapo naujų krikščionių sėkla. Testiprina mus jų duotas meilės Dievui ir artimui liudijimas, tepadeda įveikti mūsų gyvenimo sunkumus, kad visada pasiliktume Jėzaus meilėje ir laikytumės jo įsakymų“.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija