2015 metai

Kryžių kalne – apie pagarbą kryžiui

Kryžių kalno atlaiduose vienuolės atnaujino savo įžadus

Liepos 26 dieną, sekmadienį, tikintieji šventė Kryžių kalno atlaidus. Pirmą kartą Eucharistija švęsta rekonstruotoje koplyčioje, kurioje prieš 22 metus šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Susirinko Lietuvos vyskupai bei Latvijos vyskupas iš Jelgavos Edvards Pavlovskis. Pašvęstojo gyvenimo metų proga vienuoliai atnaujino įžadus.

Atlaidų išvakarėse Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kryžių kalne vadovavo Kryžių kelio maldai. Šios vigilijos metu jis pašventino pastatytas IV ir V Kryžiaus kelio stotis.

Atlaidų dieną į Kryžių kalną plūdo tikintieji. Kelios grupės atėjo pėsčiomis. Gausiausia – 11 val. išėjusi iš Šiaulių Katedros vadovaujant Šiaulių vyskupui.

Anot Šiaulių Katedros klebono kun. Egidijaus Venckaus, piligrimystė į Kryžių kalną liudijo veržlią ir džiaugsmingą Bažnyčią. Kunigas žygio metu kvietė į susitikimą su gamta ir su rožinio malda. Nuo 14 val. Kryžių kalne buvo klausoma išpažinčių. Prie kunigų iškart nusidriekė eilutės.

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Nesąs joks rašytojas, tik kunigas...

Alvyra Grėbliūnienė

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Ne vienam mirtingajam kyla klausimas: „Kaip įgyvendinti didįjį Dievo įsakymą mylėti Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu ir mylėti savo artimą kaip save patį?.. Tiesiog gyventi tikėjimu. Reikia tiesiog gyventi. Joks Dievo įsakymas nėra įgyvendinamas – juo gyvenama arba ne. Mylėti savo priešus, melstis už persekiotojus... Būkime drąsūs, mėginkime taip gyventi. Taip pamilsime ir Dievą, ir žmogų. Toks klausimas ir trumpas atsakymas yra pateiktas kun. Arūno Peškaičio OFM knygoje „Posūkis. Kunigo pasakojimai“ pradžioje. Ją skaitydami, surasime ne vieną platesnį paaiškinimą ir atsakymus į daugelį kitų klausimų.

Kun. A. Peškaitis OFM yra Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno gvardijonas ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos vikaras, nuolatinės formacijos moderatorius, „Mažosios studijos“ radijo laidų redaktorius, tinklalapio bernardinai.lt dvasinis asistentas, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kalinčių nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos definitorius, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos pastoracinės psichologijos dėstytojas.

Atsivėrimai

„Neturtas, nuolankumas ir skaistumas“

Viešnagė pas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių (MVS) seseris Vilniuje Atvirų durų dieną

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Šv. Kryžiaus namai

Vartai atviri, durys užrakintos, todėl teko užsukti į Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčią (S. Daukanto a. 1), kuri sujungta su vienuolynu. Prieš šv. Mišias klausykloje sėdintis kunigas paslaugiai pakvietė besimeldžiančią vienuolę Dalią, kuri man atrakino duris į vienuolyno salę (buvusią bepročių ligoninę). Ji – su kolonomis, papuošta kryžminiais skliautais. Dalia – vienuolė nuo 21 metų. Ji gyveno kartu su vienuolėmis, ir tas pavyzdys nulėmė jos pasirinkimą. Sesuo Dalia mane nuveda pas Dievo tarnaitę Jolitą, kuri pirmiausia supažindina su Šv. Kryžiaus namų istorija.

Truputis Šv. Kryžiaus namų (bonifratrų) ir vienuolyno istorijos

Šis vienuolynas pastatytas pirmųjų nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje 1332 metais (mat ši vieta buvo Goštautų namų, kuriuose šie vienuoliai gyveno, teritorijoje). 1533 metais sudegė medinė vienuolyno bažnytėlė, o jos vietoje Vilniaus vyskupas Povilas Algimantaitis (Alšėniškis) 1543 metais pastatė Šv. Kryžiaus koplyčią. Dar maždaug po šimtmečio (1635 metais) Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina pakviečia Šv. Dievo Jono brolijos vienuolius bonifratrus prie Šv. Kryžiaus koplyčios. Jie įsteigia psichinių ligų ligoninę.

Renginiai

Basųjų karmeličių vienuolyno seserų rekolekcijos su pranciškonu konventualu

Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne vykusių rekolekcijų dalyvės su jas vedusiu pranciškonu konventualu t. Amedėjumi Ferariu

Liepos 5–11 dienomis Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne trečius metus iš eilės vyko rekolekcijos, skirtos pašvęstojo gyvenimo seserims. Jas vedė pranciškonas konventualas t. Amedėjus Feraris (Amedeo Ferrari), 18 metų dirbęs Tarptautinio tarpkongregacinio instituto nuolatiniame vienuolių rengime. Rekolekcijose dalyvavo seserys karmelitės bei seserys iš įvairių apaštalinių moterų vienuolynų.

Tėvas Amedėjus rekolekcijas pradėjo mąstymu apie tai, kad turime atverti savo širdis Dievo dovanojamai šviesai, kad Šventoji Dvasia, įeidama į sielą, sugriautų manąjį „Aš“ ir įsikūnytų mumyse. Kaip pašvęstojo gyvenimo pavyzdį rekolekcijų vedėjas nuolat primindavo Švč. Mergelę Mariją. „Marija buvo tyla, kuri suteikė galimybę kalbėti Dievui“, – sakė rekolekecijų vedėjas ir kvietė į širdies nuolankumą, pripažįstant savo nuliškumą ir atsiduodant į gerojo Dievo rankas.

Žemaičių Kalvarijos atlaidų atgarsiai

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai prasidėjo liepos 1 dienos popietę šv. Mišiomis netoli Žemaičių Kalvarijos esančioje vietovėje, vadinamoje Panų Kalnu. Po šv. Mišių, kuriose giedojo Alsėdžių parapijos Sumos choras, būrys maldininkų pėsčiomis patraukė į Žemaičių Kalvarijos šventovę. Bazilikoje Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos grigališkojo choralo grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio, giedojo Mišparus, jiems vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, kartu meldėsi Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, kanauninkai, kiti kunigai, diakonai ir klierikai.

Liepos 2 diena buvo maldų už katechetus, tikybos mokytojus metas. Žemaičių Kalvarijos kultūros centre vyko šiai dienai skirtas renginys, visus pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ, dalyvavo ir jo augziliaras vyskupas L. Vodopjanovas OFM, Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetinių centrų direktorius mons. kan. Rimantas Gudlinkis, o konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Vėliau jis vadovavo šv. Mišioms. Renginio metu savo įžvalgomis apie vienuolinį pašaukimą ir gyvenimą su Kristumi dalijosi ses. Brigita – Edita Gramauskaitė iš Kretingos. Telšių vyskupijos Katechetikos centro metodininkė Margarita Petrauskaitė ir direktorius mons. R. Gudlinkis apdovanojo kvalifikaciją per šiuos metus pakėlusius tikybos mokytojus bei įteikė padėkos raštus už parodytas iniciatyvas. 12 val. šv. Mišiose tikybos mokytojai dalyvavo su savo dekanatų vėliavomis, o giedojo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos Sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Irenos Bakanauskienės. Po šv. Mišių einamam Kryžiaus keliui, lankant koplytėles, vadovavo arkiv. L. Virbalas SJ.

Šventojo Tėvo katechezė

Popiežius Pranciškus per bendrąją audienciją laimino jaunavedžius

Antrą sąjungą sudariusieji nėra ekskomunikuoti!

Rugpjūčio 3-iąją, po mėnesio pertraukos, Vatikane vėl vyko Šventojo Tėvo trečiadienio bendroji audiencija. Popiežius Pranciškus joje tęsė katechezių ciklą apie šeimą. Dabar Šventasis Tėvas kalbėjo apie tuos, kurie išgyveno santuokinio ryšio žlugimą ir užmezgė naują sąjungą. Bažnyčia gerai žino, kad tokia situacija prieštarauja krikščioniškam sakramentui. Vis dėlto jos žvilgsnis kyla iš motiniškos širdies, kuri, skatinama Šventosios Dvasios, visada ieško asmenų gėrio ir išgelbėjimo, todėl jaučia pareigą vardan tiesos ir meilės skirti situacijas. Taip rašė šventasis Jonas Paulius II apaštaliniame paraginime „Familiaris consortio“ (nr. 84), nurodydamas skirtumą tarp tų, kurie patyrė skyrybas ir kurie jas nulėmė. „Reikia tai skirti“, – sakė Popiežius.

Vienintelis būdas laimėti karą – nekariauti

Rugpjūčio 9-ąją, sekmadienį, po vidudienio maldos popiežius Pranciškus priminė šiomis dienomis sukakusias 70-ąsias Hirosimos ir Nagasakio atominio bombardavimo metines.

Prieš 70 metų, 1945-ųjų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis, įvyko atominiai Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai. Ir po daugelio metų tai vis dar kelia baimę ir pasibaisėjimą ir tapo žmogaus turimos neribotos griaunamosios galios simboliu, kai iškreiptai naudojami mokslo ir technikos pasiekimai. Tai – įspėjimas žmonijai, kad ji visada atmestų karą, uždraustų atominius ir kitus masinio naikinimo ginklus. Ši liūdna sukaktis mus ragina melstis už taiką ir dėl jos darbuotis, ginti pasaulyje brolystės etiką ir taikų visų tautų sambūvį. Iš visos žemės tekyla vieningas balsas: „Ne“ karui ir smurtui, „Taip“ dialogui ir taikai. Karas visada yra pralaimėjimas. Vienintelis būdas laimėti karą – nekariauti.

Bolonijoje mirė kardinolas

Kardinolas Džakomas Bifis

Liepos 11-osios naktį Italijoje mirė Bolonijos arkivyskupas emeritas ir žinomas teologas, 87 metų kardinolas Džakomas Bifis (Giacomo Biffi). Jis gimė Milane, buvo iniciatyvus Ambraziejaus arkivyskupijos kunigas ir vyskupas augziliaras, įkūrė pirmąją diecezijoje parapijų pastoracijos tarybą, įsteigė Lombardijos pastoracijos centrą. Šventasis popiežius Jonas Paulius II 1984 metais jį paskyrė Bolonijos arkivyskupu metropolitu, o netrukus kardinolu ir pakvietė Vatikane 1989 metais skaityti Gavėnios rekolekcijas Romos kurijai. Jis vadovavo popiežiaus Benedikto XVI Romos kurijos Gavėnios rekolekcijoms 2007 metais. Kardinolas Dž. Bifis beveik dvidešimt metų ėjo Bolonijos ganytojo pareigas, pasitraukė iš jų dėl amžiaus 2003 metais.

Dėl jo mirties gedi Bolonijos ir Milano arkivyskupijos, Kardinolų kolegija, kuri mirus kardinolui Dž. Bifiui sudaryta iš 221 kardinolo, popiežius Pranciškus, kurį gedulinga žinia pasiekė apaštališkojoje kelionėje Paragvajuje. „Kardinolas Dž. Bifis, brangus brolis vyskupystėje, su džiaugsmu ir išmintimi tarnavo Evangelijai ir atkakliai mylėjo Bažnyčią“, – parašė užuojautos telegramoje Bolonijos arkivyskupui kardinolui Karlui Kafarai (Carlo Caffarra) popiežius Pranciškus.

Mirė Motinos Teresės įpėdinė

Dabartinė kongregacijos vadovė ses. Marija Prema Pyrik ir sesuo Nirmala Joši prie pal. Motinos Teresės portreto

Birželio 22-osios naktį mirė Nirmala Joši (Nirmala Joshi), buvusi Motinos Teresės seserų kongregacijos vyresnioji, perėmusi vadovavimą iš Dievo meilės misionierių seserų kongregacijos steigėjos pal. Motinos Teresės. 81 metų vienuolė mirė dėl inkstų nepakankamumo, sunkios širdies ligos. Buvusi kongregacijos vyresnioji buvo pašarvota Kolkatos Šv. Jono bažnyčioje, vėliau jos kūnas perkeltas į kongregacijos namus Kalkutos priemiestyje Tengrą. Laidotuvės įvyko kongregacijos namuose Kalkutoje. Ten palaidota ir pal. Motina Teresė.

Sesuo Nirmala Joši gimė 1934 metais nepaliečių kilmės šeimoje rytiniame Indijos didmiestyje Rančyje, kuomet Indija priklausė Britanijos kolonijinei imperijai. Nors tėvai buvo induistai, Nirmala mokėsi misionierių krikščionių mokykloje. Sužinojusi apie pal. Motinos Teresės veiklą troško dalytis jos tarnyste. Pakrikštyta Katalikų Bažnyčioje įstojo į Meilės misionierių kongregaciją.