Indijoje paminklas lietuviui jėzuitui
|
Goa ir Damano arkivyskupas Filipė
Neri Ferano ir Lietuvos ambasadorius
Indijoje Laimonas Talat-Kelpša atidengia
paminklinį akmenį Andriui Rudaminai SJ
|
|
Lietuvį jėzuitą Indijoje primins
paminklinis akmuo prie Sė katedros
|
|
Grupė akmens atidengimo
ceremonijos dalyvių
|
|
Sė katedra
|
Istoriniame Goa valstijos mieste, šalia didžiausios Indijos katedros, atidengtas paminklinis akmuo Andriui Rudaminai SJ pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje. Akmens atidengimo ceremonija vyko sekmadienį, rugpjūčio 23 dieną, simboliškai pažymint 490-ąsias A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje metines.
Jėzuitui A. Rudaminai skirtas balto marmuro akmuo stovės didžiausių Indijoje katalikiškų maldos namų Sė katedros kieme. UNESCO saugoma katedra yra senajame Goa mieste, kuris XVIXVIII amžiuje buvo portugalų kolonijos sostinė.
Akmens atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša, Goa ir Damano arkivyskupas Filipė Neri Ferano (Fillipe Neri Ferrćo), Goa valstijos vyriausybės atstovai. Atidengdamas paminklą Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša pabrėžė, kad A. Radaminos asmenybė sujungia praeitį ir dabartį, drąsą ir nuolankumą, Lietuvą ir Indiją. Nuo šiol lietuvių sąmonėje Goa bus ne tik populiarus kurortas, bet ir vieta, kur prasidėjo Lietuvos santykių su Indija istorija, pabrėžė ambasadorius.
Jėzuitų misionierius Andrius Rudamina į Goa atvyko 1625 metų rugpjūčio 22 dieną.
Gimęs Vilniaus apylinkėse, Rudaminoje (pasak kitų šaltinių Daugėliškyje, Švenčionių apsk.), baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, vėliau studijavo Vakarų Europoje (Vokietijoje ir Belgijoje). Grįžęs į Lietuvą, 1618 metais pasiprašė į Jėzuitų ordiną. Po poros metų buvo išsiųstas tęsti studijų į Romos jėzuitų kolegiją. 1623-iaisiais drauge su kitu garsiu lietuviu Motiejumi Sarbievijumi buvo įšventintas į kunigus. Visą laiką jautęs pašaukimą vykti į misijas, šį savo troškimą ne kartą raštu išdėstė Jėzuitų ordino vadovybei, kuri jo prašymą galiausiai patenkino. 1624 metais A. Rudamina leidosi į Lisaboną, o iš ten 1625 metų pavasarį laivu išplaukė į Indiją ir ją pasiekė po penkių mėnesių kelionės, rugpjūčio 22 dieną. Tiksli A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje data minima jo mirties liudininko, Fudžou (Kinija) jėzuitų provincijolo Benedikto de Matoso (Benedict de Matos) laiške Ordino vyresnybei, kurį 1638 metais iš Makao į Romą išsiuntė Azijoje darbavęsis lenkų jėzuitas Albertas Menčinskis. Tai pakartojama ir 1652 metais Vilniuje išleistoje knygoje O odmiane panstw (Apie valstybių kaitą), kuri saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bei anoniminėje užrašų knygelėje, datuojamoje 1751 metais, kuri išliko Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos saugyklose. Indijoje A. Rudamina praleido mažiau nei metus. Susirgęs maliarija, 1626-aisiais buvo perkeltas į švelnesnio klimato šalį Kiniją ir misionieriavo iki gyvenimo pabaigos. Mirė 1631 m. rugsėjo 5 d. Fudžou provincijoje. Ten ir palaidotas.
Paminklinis atminimo akmuo pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje, bendras Lietuvos ambasados Indijoje bei Goa ir Damano arkivyskupijos projektas.
Surinkti medžiagą apie A. Rudaminos gyvenimą padėjo istorikas dr. Liudas Jovaiša, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Lietuvos atstovybė prie Šventojo Sosto.
Beje, gilų pėdsaką Indijoje paliko kitas lietuvis misionierius jėzuitas. Tai kun. Donatas Slapšys SJ (1921 03 131947 07 272010 08 19), beveik 60 metų dirbęs Pune, jėzuitų provincijoje. Daugiau apie jį kitame Kataliko numeryje.
Pagal jesuit.lt ir urm.lt
Nuotraukos iš urm.lt
© 2015 XXI amžius
|