2015 metai

Indijoje – paminklas lietuviui jėzuitui

Lietuvį jėzuitą Indijoje primins paminklinis akmuo prie Sė katedros

Istoriniame Goa valstijos mieste, šalia didžiausios Indijos katedros, atidengtas paminklinis akmuo Andriui Rudaminai SJ – pirmajam lietuviui, išsilaipinusiam Indijoje. Akmens atidengimo ceremonija vyko sekmadienį, rugpjūčio 23 dieną, simboliškai pažymint 490-ąsias A. Rudaminos išsilaipinimo Indijoje metines.

Jėzuitui A. Rudaminai skirtas balto marmuro akmuo stovės didžiausių Indijoje katalikiškų maldos namų – Sė katedros – kieme. UNESCO saugoma katedra yra senajame Goa mieste, kuris XVI–XVIII amžiuje buvo portugalų kolonijos sostinė.

Akmens atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša, Goa ir Damano arkivyskupas Filipė Neri Ferano (Fillipe Neri Ferrćo), Goa valstijos vyriausybės atstovai. Atidengdamas paminklą Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša pabrėžė, kad A. Radaminos asmenybė sujungia praeitį ir dabartį, drąsą ir nuolankumą, Lietuvą ir Indiją. „Nuo šiol lietuvių sąmonėje Goa bus ne tik populiarus kurortas, bet ir vieta, kur prasidėjo Lietuvos santykių su Indija istorija“, – pabrėžė ambasadorius.

Šventė saleziečių įkūrėjo 200 metų gimimo sukaktį

Šv. Jonas Boskas

Ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių, daugiausia jaunimo, dalyvavo šv. Jono Bosko 200 metų gimimo sukakties minėjime Italijoje. Visą savaitę prieš Žolinę jubiliejiniai renginiai vyko saleziečių centre – Marijos, Krikščionių pagalbos, bažnyčioje Turine, kurioje saugomos šv. Jono Bosko relikvijos, ir šalia Turino esančioje jo gimimo vietoje. Čia, už maždaug 35 kilometrų į rytus nuo Turino esančioje Kunigo Bosko kalvos (Colle Don Bosco) vietovėje, vyko pagrindinės J. Bosko gimimo jubiliejaus iškilmės. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės vakarą ir Jono Bosko gimimo jubiliejaus vigilijoje jaunimas dalyvavo kelias valandas trukusiame maldos budėjime, o kitą dieną, sekmadienį (rugpjūčio 16-ąją), – keturių šimtų kunigų koncelebruotose šv. Mišiose.

Šeštadienio vakarą vykusiame budėjime ypatingo dėmesio susilaukė saleziečio iš Sirijos, kunigo Muniro El Rai liudijimas. „Mano tėvynėje ir visuose Artimuosiuose Rytuose šiandien nelengva kalbėti apie atleidimą. Mano gimtasis miestas Alepas, turėjęs 3 milijonus gyventojų, šiandien yra turbūt labiausiai suniokota vieta visame pasaulyje. Aš klausiau mūsų jaunimo, ar jis sugeba atleisti priešams. Klausiau merginos, kuri keturis mėnesius buvo džihadistų vergė; klausiau jauno mokytojo, kurio kūdikis mirė jam ant rankų, snaiperio nušautas. Jie sako, kad sunku atleisti. Jie neturi neapykantos, bet nesugeba atleisti, ir nepaisydami viso skausmo, jie meldžia, kad Jėzus padėtų jiems atleisti“, – kalbėjo salezietis iš Sirijos.

Pažintis

Vienuolis argentinietis, įleidžiantis šaknis Lietuvoje

Bronius VERTELKA

Pumpėnų klebonas, Įsikūnijusio žodžio kongregacijos vienuolis ir kunigas Domingas Avelaneda

Tokių pavyzdžių, kaip sugeba susigyventi su Pumpėnų jaunimu iš tolimosios Argentinos atvykęs vienuolis ir kunigas Domingas Avelaneda Kabanilas (Domingo Avellaneda Cabanillas) IVE, Lietuvoje sunkiai rasi. Įsikūnijusio žodžio kongregacijai priklausančio kunigo atvykimo tikslas buvo dirbti su vaikais ir jaunimu, padėti jiems kurti kitokią Lietuvą. Apie jį Lietuvos televizija yra sukūrusi teleapybraižą. Parapijiečių užkalbintas Pumpėnų klebonas nesako, kad šiuo metu neturi laiko ar kad jie galėtų užsukti vėliau, su visais stengiasi išlikti labai tolerantiškas, jeigu reikia, sugeba užjausti ar kuo nors padėti.

Įsikūnijusio žodžio kongregacijos Argentinoje įkūrėjas kun. Karlosas Migelis Buela (Karlos Miguel Buela) 2004 metais pasiūlė savo pagalbą atgaivinant tikėjimą mūsų šalyje. Tarp jos vienuolių buvo ir lietuvių kilmės. Argentinoje gyvena gausi lietuvių bendruomenė, daug gero nuveikusi šios šalies naudai. Ten katalikišką tikėjimą skleidė iš Lietuvos atvykę kunigai. Kodėl Lietuvai, nusimetusiai okupantų jungą, tai daryti negalėtų padėti Argentinos Dievo žodžio nešėjai? Tokiam savų kunigų gretų atsinaujinimui mielai pritarė tuometinis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Atmintis

Saleziečių kelias į Lietuvą

Kun. Antano Skelčio SDB atminimui

Irena Petraitienė

Paskutinė kun. Antano Skelčio SDB nuotrauka

1884 m. sausio 5 d. Žalvėderių kaime, Griškabūdžio parapijoje gimė kun. Antanas Skeltys, jo iniciatyvos dėka 1934 metais, Vytėnuose įsikūrė pirmieji kunigo Bosko saleziečiai – Šv. Pranciškaus Salezo draugijos nariai.

Apvaizdos globa

Vieną 1902 metų pavasario rytmetį, pamaldoms pasibaigus, kunigas marijonas Marijampolės Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios šventoriuje lūkuriavo iki šiol giliai maldoje panirusio jaunuolio. ,,Koks sunkumas slegia jo širdį, kad aplink nieko nemato?“ – svarstydamas dvasininkas vaikiną pagaliau išvydo bažnyčios tarpduryje. Tėviškai užkalbino. Susipažino. Iš Griškabūdžio parapijos kilęs gimnazistas Antanas Skeltys atvėrė savo rūpestį. Rygiškių Jono gimnaziją baigiant, laikas eiti pasirinkto pašaukimo keliu. O kunigystė, apie kurią nuo pat vaikystės svajota, atrodo, nepasiekiama. Silpnas regėjimas, galimybės menkos… Jaunuolį paguodęs kunigas papasakojo, jog Italijoje yra kun. Jono Bosko įkurta Saleziečių kongregacija, kurios vienuoliai rūpinasi neturtingais ar nelaimės ištiktais jaunuoliais. „Casa Salesiana Lombriasco“ – tokiu gautu adresu aštuoniolikmetis Antanas išsiuntė laišką į Italiją. „Atvažiuok“, – netrukus atskriejo atsakymas, atnešdamas į gimtojo Želvėderių kaimo ūkininkų Onos ir Jono Skelčių namus sušvitusią viltį – sūnus Antanas, kaip tėvai ir norėjo, galės tęsti mokslus.

Rugpjūčio 15-ąją šventėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) šventę. Įvairiose Lietuvos parapijose vyko Žolinės atlaidai. Krekenavoje ir Pivašiūnuose jie užtruko visą savaitę. Šiandien spausdiname Kauno arkivyskupo ir Panevėžio vyskupijos apaštalinio administratoriaus Liongino Virbalo SJ homiliją, pasakytą Krekenavos atlaiduose.

Išsipildžiusios vilties laikas

Arkivyskupas Lionginas VIRBALAS SJ

Žemdirbiai džiaugiasi žvelgdami į geltonuojančius brandžių javų laukus, sodininkas didžiuojasi matydamas nokstančius vaisius. Sėja yra pažado, o javapjūtė – išsipildžiusios vilties laikas.

Mūsų kraštuose rugpjūčio viduryje švenčiama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė sutampa su nokstančio derliaus laiku. Į žmoniją taip pat galime žvelgti kaip į augantį lauką, nokstantį sodą. Dievas pasėjo, pasodino, t. y. sukūrė pasaulį ir žmogų. Kas iš jo išaugo? Jei žvelgsime į naujienų pranešimus, turėsime pripažinti: labai daug piktžolių, spyglių, nuodingų lapų, ne tik apsunkinančių kitiems gyvenimą, bet kartais tiesiog jį pražudančių.

Liepos 17–18 dienomis Vilniuje ir Ukmergės rajone prasmingai ir iškilmingai paminėtos mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) pirmosios mirties metinės. Šv. Mišios už monsinjorą buvo aukojamos Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje ir Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Prie namo Odminių gatvėje Vilniuje, kuriame gyveno monsinjoras, atidengta atminimo lenta. Dukstynos partizanų kapinėse pašventintas kryžius ir antkapio lenta, o Didžiosios kovos apygardos partizanų parke – monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo kryžius. Šv. Mišias monsinjoro įkurtame Partizanų parke aukojo 7 vyskupai ir 12 kunigų. Spausdiname Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus šv. Mišiose pasakytą homiliją.

Laisvės šauklys

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius SJ

Susirinkome Didžiosios kovos apygardos partizanų parke paminėti prieš metus iškeliavusį pas Viešpatį nenuilstamą kovotoją už Lietuvos ir Bažnyčios laisvę mons. Alfonsą. Dievas pašaukė jį į gyvenimą laisvoje Lietuvoje, bet didesnę amžiaus dalį praleido pavergtoje Tėvynėje, dėl kurios likimo sielojosi. Ir ne tik sielojosi, – jis darė viską, kad greičiau išauštų laisvės rytas, o jam išaušus, tą laisvę siekė įtvirtinti ir išgyveno dėl visko, kas trukdė žingsniams į tikrą laisvę. Prisiminsime ir melsimės už Lietuvos laisvę kovojusius ir žuvusius partizanus.