Pažintis

Kaip belgas vienuolis Lietuvoje šulinį kasa

Bronius VERTELKA

Brolis Mišelis kalba Vilniuje vykusioje vienuolių šventėje Vido Venslovaičio nuotrauka

Vienuolis ir kunigas, Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius brolis Mišelis de Miolnė dažnai važiuoja traktoriumi

Besidairant po dar nepažįstamas Baltriškes, keliuku ėję du vienuolių rūbais vilkintys jauni vyrai pirmieji pasisveikino, gražiai tardami lietuviškai „Laba diena“. Dar pasiteiravo, ką norėčiau pamatyti. Su vienu iš jų, belgu, vietos Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi Mišeliu de Miolnė (Michael Meulenaer) tą pačią dieną teko artimai pabendrauti. Jis pasirodė esąs labai nuoširdus, komunikabilus, nebijantis netikėtų klausimų, sugebantis bemat suformuoti atsakymus. Lietuvoje jis – jau 12 metų, čia atvyko būdamas 23 metų.

Brolis Mišelis, be gimtosios flamandų, moka prancūzų, ispanų, italų, anglų, lietuvių kalbas. Jo mama – italė, tėvas – belgas, o senelė – ispanė. Tėvai susipažino mokydamiesi Oksforde: mama studijavo kalbas (pagal specialybę nedirbo), tėvas baigė teisę ir ekonomiką, yra verslininkas.

Mišelis buvo vyriausias iš aštuonių vaikų. Visi augo auklėjami katalikiška dvasia, kiekvieną vakarą kartu melsdavosi. Mišeliui atrodė, kad malda – kažkas svarbaus, ypatingo šeimoje, bet sulaukęs 13 metų pajuto dvasinę krizę: nebesinorėjo eiti į šv. Mišias, pradėjo visa tai atmesti. Keli įvykiai apšvietė jo protą. Draugai pakvietė į charizmatinę grupelę. Susipažino su Tiberiados broliais Belgijoje. Pirmoji pažintis su jais buvo neakivaizdinė.

1991 metais Belgijoje buvo priimtas įstatymas, įteisinantis abortus. Prieš tokį moterų įsčiose užsimezgusių gyvybių žudymą griežtai pasisakė Mišelio tėvas ir šalies parlamentui siuntė protesto laiškus. Kartą jo vairuojamą automobilį sustabdė Tiberiados bendruomenės brolis Juozas (lyg tyčia toks pasitaikė). Grįžęs namo tėvas papasakojo, kokį nuostabų ir protingą vienuolį buvo sutikęs. Būdamas 15 metų Mišelis pirmą kartą nuvažiavo į Tiberiados bendruomenės organizuojamą jaunimo stovyklą. Ten jam labai patiko. Kaip tik tuo metu įvyko dvasinis Mišelio virsmas, atsirado noras būti kartu su vienuoliais.

Mokydamasis vienuoliktoje klasėje priėmė galutinį sprendimą, o baigęs dvyliktąją įstojo į vienuolyną. Toks Mišelio pasirinkimas gerokai nustebino tėvus. Draugai į tai reagavo kažkaip keistai, tačiau ryšių su juo nenutraukė. Penkerius metus M. de Miolnė gyveno Belgijoje, dar porą mėnesių – Filipinuose (ten bendruomenė turi savo misiją). Grįžus bendruomenės vyresnysis užsiminė apie Lietuvą, apie ten gyvenančius keturis brolius vienuolius ir pasiūlė vykti jiems padėti. Apie šią šalį Mišelis žinojo mažai: ten šalta ir labai sunki kalba. „Pirmieji metai buvo sunkūs, bet antrieji atrodė nuostabūs, todėl čia gyvenu. Nežinau, ar būti čia man skirta visą laiką, bet palikti Lietuvą jau būtų sunku“, – prisipažino br. Mišelis, gruodį švęsiantis 35-ąjį gimtadienį.

Belgas moka vairuoti traktorių, dirbti įvairius ūkio darbus, bet labiausiai jį traukia medžio darbai. Dailus stalas, prie kurio vyko mūsų pokalbis, irgi jo darytas, atrodė netgi patrauklesnis už gamyklinį. Suolai, kėdės, spintelės – irgi Mišelio rankų darbas. Staliaus amato pagrindus jis įgijo Belgijoje, o praktinių įgūdžių – Baltriškėse. Br. Mišelis turi gabumų piešimui, todėl ir čia nori tobulėti. Miške ant senosios pirtelės pamatų stato namelį, daro laiptus buvusioje mokykloje. Yra daręs ir duris. Profesionaliu medžio meistru Mišelis savęs nelaiko, tačiau tai, ką sugeba padaryti pats, yra atgaiva širdžiai.

Jau metai, kai M. de Miolnė yra Baltriškių Šv. Kazimiero koplyčios rektorius. Ketverius metus jis studijavo teologiją Belgijoje. Jau būdamas Lietuvoje, keturis kartus per metus važiuodavo į Paryžių pas jėzuitus ir pabūdavo po tris ar keturias savaites. Grįžęs ruošdavo namų darbus. Buvo netgi laisvas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos studentas. Mišelį į kunigus įšventino Belgijoje.

Baltriškių bažnyčios rektorius M. de Miolnė aukoja šv. Mišias, klauso išpažinčių, bendrauja su paauglių, jaunimo grupėmis, kurios melsdamosi ir sportuodamos bręsta moraliai, prisiekia ištikimybę Lietuvai. Su viena tokia grupe šią vasarą keliavo dviračiais nuo Šventosios iki Liepojos. Mišeliui įstrigo vieno vienuolio žodžiai: „Tu dabar pradedi kasti šulinį. Jeigu tu imsi kasti ten ir dar ten, tai nieko nerasi. Reikia kasti vienoje vietoje ir negalvoti, kad kasant kitur žemė bus lengvesnė“. Jam tokie žodžiai tapo kaip kokia priesaika.

Paklaustas, ar patenkintas gyvenimu kaime, Mišelis nesutriko: „Jėzus yra sakęs: „Jeigu nori keisti kitus, privalai pats keistis viduje, o ne tą aplinką. Kur bebūtum, visada atsiras, kad kas nors nepatiks“.

Baltriškės, Zarasų rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2015 „XXI amžius“