2015 metai

Marijos, Ežerų Valdovės, atlaidai Breslaujoje

Breslaujos Marijos, Ežerų Valdovės, paveikslas

Rugpjūčio 21–22 dienomis Baltarusijoje, Breslaujoje, vyko Marijos, Ežerų Valdovės, atlaidai. Vidurnaktį šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Pamoksle arkivyskupas kalbėjo apie Švč. Mergelės Marijos mums teikiamą pavyzdį. Ganytojas klausė: „Ką mums reiškia jos karaliavimas? Dabar mes galime atsigręžti į Dievą kaip į Tėvą, mums dovanojama Motina, kuri mus lydi, užtaria, kad sektume jos tikėjimo, pasitikėjimo ir ištikimybės keliu, kol galėsime dalytis džiaugsmu su jos Sūnumi amžinybėje. Patikėkime savo rūpesčius ir troškimus Tai, kuriai Dievas patikėjo mus“.

Vilniaus arkivyskupas kvietė patikėti savo gyvenimą ir šeimas mūsų Karalienės, mūsų Motinos vedimui ir užtarimui. Pamokslininkas ragino skirti laiko kiekvieną dieną Rožinio slėpinių apmąstymui.

Estija mini 800 metų paaukojimo Marijai sukaktį

Estijos apaštališkasis administratorius vysk. Filipas Žordonas

1215 metais, pritariant popiežiui Inocentui III, Livonija buvo paaukota Švč. Mergelei Marijai. Nuo to laiko greta tradicinio Livonijos vardo imtas naudoti (net ir oficialiuose dokumentuose) Terra Mariana – Marijos Žemės – vardas.

Sukakties proga rugsėjo 6 dieną Talino Šv. Petro ir Pauliaus katalikų katedroje vyko pamaldos, kurių metų atnaujintas Livonijos – šiandien Estijos ir Latvijos – paaukojimas Marijai. Pamaldoms vadovavo Estijos apaštališkasis administratorius vysk. Filipas Žordonas (Philippe Jourdan) ir Rygos arkivyskupas Zbignevas Stankevičius (Zbigņevs Stankevičs).

Sukakties proga Estijoje numatoma ir kitų renginių, ne tik religinių, bet ir valstybės rengiamų minėjimų, kurie vyks iki metų pabaigos. Beje, Marijos Žemės vardu pavadintas ir pagrindinis šiuolaikinės Estijos valstybinis apdovanojimas – Terra Mariana ordinas.

Mirė Vengrijos kardinolas

Kardinolas Laslas Paškajus

Rugpjūčio 17-osios rytą, eidamas 89-uosius metus, mirė buvęs Vengrijos Katalikų Bažnyčios primas, vienuolis pranciškonas ir kardinolas Laslas Paškajus (Laszló Paskai). Jis 15 metų, nuo 1987 iki 2002, buvo X amžiuje Vengrijos karaliaus šv. Stepono įsteigtos Estergomo metropolijos ganytojas. Pasitraukusiam iš aktyvios ganytojiškos veiklos kardinolui L. Paškajui buvo suteiktas Estergomo-Budapešto arkivyskupo emerito titulas.

L. Paškajus gimė Šegede, Vengrijos pietuose, 1927 metais. Pas Mažesniuosius brolius atėjo būdams 18 metų, o amžinuosius įžadus davė būdamas 22 metų. Įšventintas pranciškonų kunigu tarnavo Nagyvarado vyskupijoje, vėliau dėstė Šegedo kunigų seminarijoje, tapo tarpdiecezinės kunigų seminarijos vadovybės narys, prefektas ir dvasios tėvas. Šias pareigas ėjo ir Budapešto kunigų seminarijoje, o 1973 metais jam buvo pavestos jos rektoriaus pareigos. Dėstė filosofiją, askezę ir liturgiją.

Jaunimas naujiems mokslo ir studijų metams ruošėsi atlaiduose

Šv. Mišių homiliją Šv. Kazimiero šventovėje sako vyskupas Linas Vodopjanovas OFM

Rugpjūčio 26 dieną į diecezinę Šv. Kazimiero šventovę Vėžaičiuose  rinkosi jaunimas, kunigai iš daugelio Telšių vyskupijos parapijų. Kasmet tą dieną čia vyksta Šv. Kazimiero, Lietuvos jaunimo globėjo, atlaidai. Į šventę atvyko Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ, vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM, dekanatų jaunimo dvasios vadai ir kiti jaunimą globojantys kunigai, jaunimas iš Pakutuvėnų stovyklos, ateitininkai, vykstantys į Kintus dalyvauti Moksleivių ateitininkų vasaros akademijoje.

Šv. Mišiose giesmėms vadovavo Diana Petrauskienė iš Platelių, į šlovinimą puikiai įsijungė jaunimas iš Tauragės parapijos. Vysk. L. Vodopjanovas OFM pamoksle kalbėjo jaunimui apie šventumą, pašvęstąjį gyvenimą. „Šventas – kitoks, bet ne koks supermenas. Popiežius Pranciškus kalbėjo, kad visi esame nuodėmingi, bet Dievas niekada nepavargsta mums atleisti. Mes išsigąstame, neišdrįstame prašyti to atleidimo. Tai yra klaida. Šventumas ir yra prašyti Dievą atleidimo. Apaštalas Petras suabejojęs pradėjo skęsti ir sušuko „Viešpatie, gelbėk!“ Visi turime norėti eiti link Viešpaties. Jis niekada neapvilia ir neapvils, leiskime, kad Viešpats mus vestų, atsiliepkime, kai jis mus kviečia, trokškime šventumo“, – įtaigiai kalbėjo vyskupas Linas OFM.

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį

Vido Venslovaičio nuotrauka

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį Pašvęstojo gyvenimo metai padovanojo Vilniui neregėtą šventę. Susirinkę į Bernardinų sodą daugiau kaip du šimtai brolių ir seserų iš daugumos Lietuvoje veikiančių vienuolijų dalinosi savo širdžių šiluma, rankų darbo vaisiais, talentų įvairove. Plačiau apie tai – kitame „Kataliko“ numeryje.

Įšventinti du kunigai jėzuitai

Kun. Eugenijus Markovas SJ Alvyros GRĖBLIŪNIENĖS nuotrauka

Birželio 27 dieną arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ suteikė Kunigystės sakramentą jėzuitui Eugenijui Markovui. Kitą dieną Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje kunigas Eugenijus aukojo pirmąsias šv. Mišias.

O Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, Visų Šventųjų Karalienės bazilikoje, birželio 13-ąją įšventinti 8 jėzuitai vienuoliai. Tarp įšventintųjų – 31 metų kun. Lukas Laniauskas SJ, gimęs Klivlende. Jo šventimuose dalyvavo ir svečių iš Lietuvos, tarp kurių buvo vysk. Kęstutis Kėvalas, jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ.

.

Pažintis

Kristui kiekvienas žmogus svarbus

Alvyra Grėbliūnienė

Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) bažnyčioje per titulinius jos globėjo atlaidus dvi Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos PAMI (Marijos tarnaitės) vienuolės liudijo, kaip Dievas pakvietė jas eiti pašvęstųjų keliu.

Pirmoji kalbėjo viešnia iš Panevėžio, Provincijos vyresnioji ses. Jolita Šarkaitė. Ją Dievas pašaukė tarnystei prieš 20 metų. Pirmiausia apie vienuolinį gyvenimą ji sužinojo vaikystėje iš močiutės pasakojimų, dainuškų, jog ten kietos lovos ir reikia anksti keltis. Tai nebuvo viliojanti perspektyva. Augant brendo troškimas būti vienuole. Tik tėvų norai buvo kiti – turėti dukrą gydytoją. Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į VU Gamtos fakultetą. Vasarą lankė bažnyčias, VDU teologijos fakultete klausė paskaitų. Besimelsdama Šv. Teresės bažnyčioje, Kristaus Kryžiaus koplytėlėje, buvo sujaudinta ypatingo Dievo artumo. Ten ji gavo mintį, jog ir įstojusi nebūtinai turinti mokytis universitete. Išvažiavo į Panevėžio Marijos tarnaičių seserų bendruomenę. Norėjo ten likti. Nors ir buvo įvairių Dievo ženklų sekti Kristumi, bet mamos nuomonei negalėjusi prieštarauti. O ji pasakiusi, jog negali būti čia jokių vienuolių, jei įstojusi, tai ir turi mokytis. Suprato, jeigu mama nepalaimins, tai nieko gero ir nebus. Pasiguodė apie tai seserims. Jos nutarė už Jolitos pašaukimą melstis. Po savaitės, kalbėdama su mama, ji išgirdusi atsakymą, jog esanti suaugusi ir gali daryti, kaip mananti teisinga.

Pažintis

Kaip belgas vienuolis Lietuvoje šulinį kasa

Bronius VERTELKA

Brolis Mišelis kalba Vilniuje vykusioje vienuolių šventėje Vido Venslovaičio nuotrauka

Besidairant po dar nepažįstamas Baltriškes, keliuku ėję du vienuolių rūbais vilkintys jauni vyrai pirmieji pasisveikino, gražiai tardami lietuviškai „Laba diena“. Dar pasiteiravo, ką norėčiau pamatyti. Su vienu iš jų, belgu, vietos Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi Mišeliu de Miolnė (Michael Meulenaer) tą pačią dieną teko artimai pabendrauti. Jis pasirodė esąs labai nuoširdus, komunikabilus, nebijantis netikėtų klausimų, sugebantis bemat suformuoti atsakymus. Lietuvoje jis – jau 12 metų, čia atvyko būdamas 23 metų.

Brolis Mišelis, be gimtosios flamandų, moka prancūzų, ispanų, italų, anglų, lietuvių kalbas. Jo mama – italė, tėvas – belgas, o senelė – ispanė. Tėvai susipažino mokydamiesi Oksforde: mama studijavo kalbas (pagal specialybę nedirbo), tėvas baigė teisę ir ekonomiką, yra verslininkas.

Atmintis

Sukaktys

Šią vasarą  minėjome kelių vienuolių sukaktis

Garsusis kapucinas

Tėvas Stanislovas Paberžėje 1973 metais

Birželio 23 dieną sukako 10 metų, kai Kaune mirė kun. Algirdas Mykolas DOBROVOLSKIS –vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas OFM Cap. (1918 09 29–1944 03 25–2005 06 23). Jis gimė 1918 09 29 Radviliškyje, mokėsi gimtajame mieste, vėliau – Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1936 Plungėje įstojo į kapucinų vienuoliją ir gavo Stanislovo vardą. Noviciatą atliko Plungės ir Šiaulių kapucinų vienuolynuose. 1941 davė amžinuosius įžadus, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kauno Arkikatedroje 1944 03 25 įšventintas kunigu. Po šventimų vedė misijas daugiausiai Žemaitijoje. 1948 09 11 Kauno Petrašiūnų vienuolyne saugumiečiai jį suėmė apkaltinę per pamokslus skleidus mintis prieš valdžią. Nuteistas 10 metų bausmę atliko anglių kasyklose, Intos ir Vorkutos lageriuose. 1956 išleistas, paskirtas Vertimų klebonu, tačiau po kelių mėnesių vėl grąžintas baigti atlikti bausmės dalį. Po metų sugrįžęs vėl klebonavo Vertimuose. 1957 08 26 paskirtas Juodeikių klebonu, 1960 05 05 paskirtas Žemaitkiemio altaristu, paskui Religijos kultų tarybos įgaliotinis atėmė iš jo kunigo registracijos pažymėjimą. 1961 08 18 paskirtas Ugionių ir Milašaičių, 1962 06 05 Butkiškės, 1966 03 07 – Paberžės klebonu. Dar aptarnavo Surviliškio, parapiją. Daug jėgų skyrė rinkdamas bažnytinio meno kūrinius ir nenaudojamus senovinius liturginius reikmenis, padėjo išsaugoti daug vertybių. Buvo žmonių mėgiamas dėl švelnaus būdo. Vėliau jam pavesta rūpintis Dotnuvos vienuolyno atstatymu, kartu aptarnaujant Šlapaberžės ir Gudžiūnų  parapijas. Tėvas Stanislovas buvo geras pamokslininkas, todėl jį mielai kviesdavo į įvairias Lietuvos vietas ne tik kalbėti tikintiesiems, bet ir vesti rekolekcijų kunigams. Jis stengėsi kuo geriau atlikti visas jam pavestas pareigas. Kai tapo per sunku, 2002 03 28 buvo vėl paskirtas Paberžės klebonu, ir šias pareigas ėjo iki mirties. Palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje.

Renginiai

Vaikų stovykla supažindino su vienuolijomis

Liepos 19–25 dienomis vyko katalikiška Zapyškio parapijos vaikų stovykla „Sek paskui mane“ (Mk 2, 14). Stovyklos pavadinimas ir visa jos veikla buvo skirti pašvęstojo gyvenimo asmenims, įvairioms vienuolijoms ir maldai už jų darbus bei naujus pašaukimus.

Pirmoji diena buvo skirta susipažinimui ir pasiruošimui pradėti bendrą, savaitę trunkantį gyvenimą kartu. Kaip ir kiekvienos dienos rytas, taip ir pirmoji diena prasidėjo Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimu ir „Tautiška giesme“.

Antroji diena skirta kazimierietėms. Kalbėta apie šios kongregacijos įsikūrimą, tikėjimo kelią ir šiandieninius darbus, vyko susitikimas su kazimieriete ses. Ramute. Vaikai ir vadovai domėjosi pašaukimo keliu, vienuolijos gyvenimu. Diena baigta sporto estafetėmis, kuriomis ugdytas gebėjimas bendradarbiauti ir pasitikėti vieni kitais.

Netektys

A†A kun. Viktoras Aukštakalnis

(1958 10 04–1988 05 29–2014 08 27)

2014 metų rugpjūčio 27 dieną, eidamas 56-uosius metus, Prancūzijoje kalnuose žuvo Betygalos parapijos klebonas kun. Viktoras Aukštakalnis. Jis gimė 1958 metų spalio 4 dieną Kaune, Aukštosios Panemunės parapijoje. 1965–1976 metais mokėsi Kauno ketvirtojoje vidurinėje profesinėje technikos mokykloje, ją baigęs tarnavo sovietinėje armijoje. Grįžęs iš karinės tarnybos ketverius metus dirbo vairuotoju Kauno šeštojoje autotransporto įmonėje. 1983 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigu V. Aukštakalnis įšventintas 1988 m. gegužės 29 d. ir paskirtas vikaro pareigoms Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Ten metus pasidarbavusiam kunigui Viktorui kardinolas Vincentas Sladkevičius, neatitrūkstant nuo pastoracinio darbo Ukmergės bažnyčioje, pavedė rūpintis Pašilės bažnyčios remontu. Jaunasis kunigas su visu uolumu kibo į šį darbą, drauge nuoširdžiai jungėsi į tuo metu kylantį nepriklausomybės judėjimą.