Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2015 m. spalio 9 d., Nr. 19 (238)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Ilgiausia Pranciškaus kelionė – už Atlanto

Šventąjį Tėvą pasitinka
Kubos prezidentas Raulis Kastro

Rugsėjo 19-ąją, šeštadienį, popiežius Pranciškus pradėjo dešimtąją tarptautinę apaštališkąją kelionę. Jis vyko kitapus Atlanto – į Kubą ir Jungtines Amerikos Valstijas. Popiežiaus lėktuvas Kuboje, sostinės Havanos oro uoste, nusileido po beveik 12 valandų trukmės skrydžio. Čia įvyko pirmasis oficialus susitikimas su Kubos valstybės ir Katalikų Bažnyčios Kuboje lyderiais. Popiežių pasitiko šalies prezidentas Raulis Kastro ir Havanos arkivyskupas kardinolas Chaimė Ortega (Jaime Ortega). Po iškilmingo pasitikimo, popiežius Pranciškus pirmą kartą kreipėsi į Kubos valstybės ir Bažnyčios atstovus, per juos į visus kubiečius, dėkodamas už galimybę atvykti, už svetingą priėmimą, nepamiršdamas ir tų, kurie organizavo jo kelionę. Popiežius paprašė jo sveikinimus perduoti ir tiems, kurių dėl įvairių motyvų šioje kelionėje jis nesutiks, visiems pasaulyje pasklidusiems kubiečiams. Popiežius priminė, jog jo kelionė sutampa su Kobrės šventovės Gailestingosios Mergelės paskelbimo Kubos globėja šimtmečiu. Havaną ir kelias kitas pirmąsias gyvenvietes, šiandien tapusias dideliais miestais, įsteigė ispanų užkariautojai XVI amžiaus pradžioje. Šiandien čia gyvena daugiau nei du milijonai žmonių, penktadalis visų šalies gyventojų. Havanos senamiestyje stovi Nekaltai Prasidėtai Mergelei Marijai dedikuota katedra. Havanos arkivyskupijos teritorijoje gyvena beveik keturi milijonai žmonių, iš kurių du trečdaliai yra katalikai. Vakarienei ir poilsiui po kelionės Popiežius nuvyko į apaštalinę nunciatūrą.


Pažintis

Sesei Almai nuotykis su Viešpačiu yra įdomus

Irena Petraitienė

Dieviškosios Jėzaus Širdies
pranciškonių seserų kongregacijos
generalinė vyresnioji (centre)
ses. Alma Vabuolaitė

Minint Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių kongregacijos (FDCJ) – Congregatio Sororum Franciscanarum a Divino Corde Jesu – įkūrimo Lietuvoje 85-ąsias metines, arčiau susipažinau su generaline jos vyresniąja teol. lic. ses. Romualda Alma Vabuolaite.

Šlavantuose

,,Ne tau, ne tau, žemele miela, širdis karštoji sukurta. Ne tau pavergti mano sielą, ne tau, ne tau ji paskirta“, – per Šlavantų parapijos Stankūnų kaimo pievą žingsniuodama deklamuoja dešimtmetė, už suvešėjusius rugius mažesnė mergaitė… Toks vaizdas iškilo, ses. Almai pasakojant: ,,Ruošdamasi Pirmajai Komunijai gavau maldynėlį, kurio įžangoje buvo tas eilėraštukas, jį kartodama svajojau, kad noriu gyventi tik Dievui“. Pirmoji tikėjimo kelionės stotelė buvo gimtieji namai – gilus mamos ir tėčio asmeninis ryšys su Dievu, ypač viena, jaunystėje apie vienuolinį gyvenimą svajojusi teta, kurios atsivežtines religines knygas tvarkingai į mokyklinius sąsiuvinius sukonspektavusi Almutė analizuodavo kiekvieną, jos širdį palietusią eilutę.


Dievo Gailestingumo seserų bendruomenė

Liepos 12 dieną Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas įsteigė Viešąją Kristaus tikinčiųjų asociaciją Dievo Gailestingumo seserų bendruomenė. Ši bendruomenė siekia ateityje tapti diecezinės teisės pašvęstojo gyvenimo institutu. Bendruomenės pašaukimas kyla iš Viešpaties Jėzaus prašymo šv. Faustinai melsti Dievo Gailestingumo pasauliui. Bendruomenės priorė – s. Jėzaus Širdies Teresė. Asociacijos narės gyvens Šv. Ignoto gatvėje esančiuose bendruomenės namuose.

„Meldžiu šiai asociacijai Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, globos ir užtarimo, kad bendruomenės veikla vestų jos nares į šventumą, o trečiojo tūkstantmečio Bažnyčiai būtų iškalbingas Dievo Gailestingumo liudijimas“, – sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas.


Naujas kreipinys Švč. Mergelės Marijos litanijoje: „Motina gailestingumo“

Lietuvos Vyskupų Konferencijos prašymu Dievo kulto ir sakramentų kongregacija leido Lietuvos vyskupijoms į Švč. Mergelės Marijos litaniją lietuvių kalba įterpti naują kreipinį „Motina gailestingumo“, o į litaniją lotynų kalba – kreipinį „Mater misericordiae“. Ši invokacija bus giedama ar kalbama po invokacijos „Motina Dievo malonės“ (lotynų k. – „Mater divinae gratiae“). Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos rašte rašoma: „Jo Ekscelencijai Gintarui Grušui, Vilniaus arkivyskupui, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui, 2015 m. birželio 2 d. laišku prašant, remiantis Popiežiaus PRANCIŠKAUS šiai Kongregacijai suteiktais įgaliojimais, išnagrinėję tai, kas pateikta, noriai leidžiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos litanijoje (Loreto litanijoje) pridėti invokaciją „Motina gailestingumo“ po invokacijos „Motina Dievo malonės“.


Trumpos praėjusio mėnesio naujienos

Trakinių atlaidų savaitė

Šventėje apsilankė Trakų klebonas
kun. Jonas Varaneckas ir kardinolas
Audrys Juozas Bačkis

TRAKAI. Pirmąją rugsėjo savaitę tikintieji ne tik iš Vilniaus arkivyskupijos, bet ir visos Lietuvos bei užsienio rinkosi maldai prie stebuklingo Marijos, Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos – atvaizdo Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Šv. Mišios Trakinių atlaidų savaitę aukotos lietuvių ir lenkų kalbomis. Pagrindinę atlaidų dieną, rugsėjo 6-ąją, sekmadienį, šv. Mišioms 10 valandą (lenkų kalba) ir 12 valandą (lietuvių kalba) vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Sekmadienį jaunimas surengė „Spalvotųjų šypsenų šventę Trakinių atlaiduose“. Greta bažnyčios veikė kūrybinės dirbtuvės, koncertavo įvairūs atlikėjai, vaišinta naminiais kepiniais, buvo galima iš arčiau susipažinti su parapijos gyvenimu. Ypatingas dėmesys skirtas pašvęstojo gyvenimo asmenims – buvo galima pabendrauti su vienuoliais, iš arčiau susipažinti su jų kasdienybe, pasikalbėti apie dvasinio gyvenimo ypatumus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Renginyje dalyvavo mažesniųjų brolių ordino atstovai (pranciškonai – OFM), pasauliečių pranciškonų ordino atstovai (tretininkai) ir šv. Jono apaštalinės seserys (joanitės).

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija